Verslas

2019.10.03 11:11

Sukčiai užėmė internetą: tyrimas rodo, kad dažniausiai į pinkles papuola 18–35 metų asmenys

atnaujinta 11:27
Jonas Deveikis, LRT.lt2019.10.03 11:11

Beveik pusė šalies gyventojų sako, kad jie arba jų artimieji šiemet susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais. 1 iš 6 susidūrimų su sukčiais gyventojams baigiasi finansiniais nuostoliais, o dažniausiai patiriamas nuostolis siekia 10–50 eurų, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Daugėja ir nuo romantiškų sukčių nukentėjusių moterų. 

Bankas „Swedbank“ trečiadienį pristatė Finansų instituto užsakymu atliktą tyrimą apie gyventojų elgseną susidūrus su telefoniniais ir elektroniniais sukčiais.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, kad vis daugiau banko klientų skundžiasi, jog su jais bando susisiekti apgavikai. „Daug apgavikų bando susisiekti telefonais, internetu. Kolegos Estijoje pasakoja apie naują romantiškų apgavysčių bumą. Tačiau pagrindinė šių metų tendencija – siūlymas investuoti į įvairias platformas, viliojant tuo, kad taip elgiasi šalies įžymybės“, – naujausias tendencijas vardija specialistė.

J. Cvilikienė pastebi, kad žmonės galvoja, jog nuo sukčių dažniausiai nukenčia senyvo amžiaus žmonės. Tačiau tai nėra tiesa. Atliktas tyrimas parodė, kad į telefoninių ir elektroninių sukčių pinkles dažniausiai patenka 18–35 metų asmenys.

„Vyresni nei 56 metų gyventojai nuo sukčių nukenčia rečiau, išsiskiria tuo, jog sukčiai iš jų sugeba išvilioti didžiausias pinigų sumas“, – pastebi J. Cvilikienė

Lyginant su 2016 metų rezultatais, pastebima, kad apgavysčių skaičius auga. Tik apie trečdalis gyventojų teigė, kad jie arba jų artimieji susidūrė su sukčiais 2016 metais, tačiau 2019 metais šis skaičius išaugo iki 48 proc.

„Turbūt todėl, kad mūsų pačių bendravimas keliasi į elektroninę erdvę. Sukčiai taip pat keliasi ten, kur yra jų galimos aukos. Pastebime, kad telefoniniai sukčiai ir toliau lieka sėkmingi, nors jų skaičius ir mažėja. 88 proc. apklaustųjų, kurie susidūrė su sukčiavimo atvejais, teigia, kad sulaukė telefoninių sukčių skambučių. Tačiau šis skaičius šiek tiek mažėja ir yra 5 proc. mažesnis nei 2016 metais.

Taip pat pastebime, kad naudojantis el. laiškais bandoma apgauti 15 proc. dažniau nei anksčiau. Socialiniuose tinkluose apgavyčių padaugėjo 9 proc.“, – teigia J. Cvilikienė

41 proc. apklaustųjų, kurie buvo susidūrę su sukčiavimo atvejais, minėjo, kad į juos ar jų artimuosius buvo kreiptasi el. paštu (15 proc. daugiau nei praėjusiais metais). 16 proc. susidūrė su sukčiavimu socialiniuose tinkluose (9 proc. daugiau). 12 proc. susidūrė su neaiškiomis programėlėmis kompiuteriuose ar mobiliuosiuose įrenginiuose (7 proc. daugiau). 6 proc. susidūrė su netikromis el. parduotuvėmis.

Telefoninių sukčių skaičius mažėja

J. Cvilikienė teigia, kad pastebimai sumažėjo bandymų apgauti telefonu, prašant duoti pinigų padengti įvykusios nelaimės išlaidas.

Daugėja apgavysčių, kada apgavikai prisistato finansinių paslaugų teikėjais ir prašo atskleisti asmeninius duomenis.

Dažniausiai su apgavystėmis internetu susiduria didmiesčių gyventojai, o šalies regionuose bandoma apgauti naudojant paprastesnius būdus – skambučiu prašant duoti pinigų, nes neva giminaitis papuolė į nelaimę.

Banko specialistė išskiria ir pačią naujausią tendenciją – siūlymą investuoti.

„Banko duomenys rodo, kad vis daugiau klientų sulaukė rusakalbių skambučių, kurie siūlo investuoti“, – sako J. Cvilikienė bei priduria, kad telefonu sukčiai bando gyventojus įtikinti, kad jiems skambins banko atstovai ir bandys įspėti, kad jais bando pasinaudoti sukčiai.

Dažniausias nuostolis – keliasdešimt eurų

Atliktas tyrimas rodo, kad kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) su sukčiais susidūrusių ir materialinę žalą patyrusių gyventojų teigia, kad dėl to prarado 10–50 eurų.

Apie 18 proc. nuketėjusiųjų tikina patyrę 101–500 eurų nuostolį. 13 proc. – 51–100 eurų žalą.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pažymi, kad dalis nukentėjusiųjų vis dar netenka pinigų sukčiams pavykus įtikinti, kad jų artimieji pateko į nelaimę. Kita klasikinė sukčiavimo forma – apsimetama draugu ar geru pažįstamu, kuriam taip pat skubiai prireikia pinigų.

„Pastaruoju metu pastebima, kad žmonės apgaunami įtikinus juos investuoti į fiktyvias investavimo svetaines. Pradžioje sukuriamas įspūdis, kad investicijos neša grąžą, tad žmogus raginamas investuoti dar daugiau. Neretai sukčiai prisidengia ir žinomų asmenų tapatybe, kad kvietimas investuoti skambėtų dar patikimiau. Realiai jokios investicijos nevykdomos, gyventojų pervestos lėšos yra pasisavinamos sukčių“, – sako policijos atstovas.

Jis priduria, kad būtent tokiu būdu iš gyventojo šiais metais buvo išviliota ir didžiausia pinigų suma, kuri siekė apie 51 tūkst. eurų.

R. Matonio teigimu, policija kiekvieną mėnesį pradeda maždaug 200 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimų formų ir būdų. Beveik pusę jų pareigūnams pavyksta išaiškinti.

Iš visų sukčiavimų yra ištiriami 48 proc. Sunkiausia tirti tuos atvejus, kada pinigai iškeliauja į Afrikos ar Azijos valstybes, o tokių sėkmingų tyrimų yra labai mažai.

Sukčiai bando užmegzti ir romantiškus santykius

R. Matonis pastebi, kad vis dažniau sukčiai bando užmegzti romantiškus santykius ir taip iš moterų išvilioti pinigus.

„Žmogus užmezga kontaktą su nepažįstamuoju, pradeda bendrauti. Būna atvejų, kada greitai susižavima arba įsimylima. Po kelių savaičių bendravimo yra pradedama aiškinti, kad žmogus nori atvykti aplankyti mylimojo, kadangi apgavikas dažniausiai būna užsienyje.

Tada apgavikas pradeda sakyti, kad neturi pinigų arba juos prarado. Prašoma, kad būtų pervesta suma kelionei, kurią asmuo grąžins. Tačiau dažniausiai ji yra pasisavinama“, – sako R. Matonis

Jis pastebi, kad dažniausiai į tokias apgavikų pinkles papuola moterys, o apgavikai save pristato kaip kariškius ar diplomatus, turinčius nemažą pinigų sumą, daug pasiekusius gyvenime ir norinčius ramiai praleisti likusią savo gyvenimo dalį bei su mylimu žmogumi pasidalinti savo turtus.

Laikas – svarbus faktorius

R. Matonis teigia, kad svarbiausias momentas praradus pinigus – kuo skubiau kreiptis į policiją ar banką, nes tik taip yra įmanoma užkirsti kelią pinigų praradimui. Kuo ilgiau delsiama, tuo tikimybė, kad prarasti pinigai nebebus atgauti, didėja.

Policijos atliekami tyrimai rodo, kad populiariausi būdai iš gyventojų išvilioti pinigus yra kuriant netikras internetines svetaines, kuriose siūloma įsigyti prekių.

„Žmogus sumoka avansą ir negauna prekės arba ją gauna kitokią, negu ją užsisakė“, – sukčiavimo schemą atskleidžia R. Matonis.

Antroje vietoje pagal populiarumą yra skambučiai, kada sukčiai prisistato artimaisiais, patekusiais į bėdą. Trečioje vietoje – siūlymas investuoti į investavimo platformas prisidengiant žinomų žmonių veidais ar vardais.

Policijos atstovas pažymi, kad šiais metais per 8 mėnesius yra registruota 1,3 proc. daugiau apgavysčių atvejų negu praėjusiais metais. Policija pradeda vidutiniškai apie 200 tyrimų per mėnesį dėl sukčiavimo atvejų. Sausį jų buvo daugiausia – 250.

„Per pirmus aštuotis šių metų mėnesius tyrimų skaičius siekia beveik 1,8 tūkst. Kalbu apie visus sukčiavimus, nes statistikoje nėra išskiriama, ar tai buvo telefoninis sukčius, ar sukčius internete“, – statistiką vardija R. Matonis.

Pusė jaučiasi nesaugūs

Tyrimo duomenimis, beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų sako, kad jaučiasi nesaugūs, nes mano, kad sukčių aukomis gali tapti kiekvienas. Dar 11 proc. pažymi neturintys pakankamai informacijos, kaip apsisaugoti nuo sukčių, todėl nuogąstauja dėl savo pinigų ar asmeninių duomenų saugumo.

„Nors gyventojai išreiškia nerimą dėl savo saugumo ir žinių trūkumo, kaip elgtis susidūrus su sukčiais, per pastaruosius trejetą metų jų pastangos imtis prevencinių veiksmų išaugo. Dalis gyventojų tai daro sekdami informaciją žiniasklaidoje bei aptardami ją su artimaisiais, kiti imasi aktyvesnių veiksmų ir atidžiau rūpinasi savo informacija socialiniuose tinkluose, el. įrenginių saugumu“, – pastebi J. Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimas, 47 proc. gyventojų sako atkreipiantys dėmesį į informaciją apie sukčiavimo atvejus bei prevenciją žiniasklaidoje, 35 proc. nurodo besistengiantys neviešinti asmeninės informacijos soc. tinkluose. Tai yra, atitinkamai, 21 proc. ir 12 proc,. daugiau, nei gyventojai nurodė 2016-aisiais metais.

Taip pat per paskutinius trejus metus iki 24 proc. išaugo gyventojų, naudojančių legalią programinę įrangą ir antivirusines programas, dalis ir iki 13 proc. ūgtelėjo nuolat savo slaptažodžius keičiančių gyventojų dalis.