Verslas

2019.09.02 05:30

Indijos investuotojai dairosi galimybių Lietuvoje – esame jiems patrauklūs, bet nežinomi

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2019.09.02 05:30

Lietuvos ekonomikai augti galėtų padėti investicijos iš tolimos Indijos. Ši valstybė jau yra tarp 5 labiausiai augančių pasaulio ekonomikų ir Indijos verslininkai nuolat ieško naujų investavimo galimybių. Lietuva jiems turi ką pasiūlyti, nors kartais mezgant kontaktus kyla ir kuriozinių situacijų, LRT.lt portalui teigia Indijos prekybos rūmų Lietuvoje prezidentė Alina Adomaitytė.

– Kodėl buvo sukurti Indijos prekybos rūmai Lietuvoje?

– Rūmai atsidarė 2018-ųjų spalį. Matėme tendencijas, judančias iš Indijos į Lietuvą, didėjantį indų interesą investuoti Lietuvoje.

Pasitarę su Lietuvos ambasada Delyje ir Indijos ambasada Lenkijoje, kuri „dengia“ ir mus, nusprendėme įkurti. Pirmasis prisijungęs valdybos narys buvo Indijos garbės konsulas Lietuvoje Rajinderis Kumaras Chaudhary, vėliau prisijungė kiti valdybos nariai.

Galbūt anksčiau interesas nebuvo itin didelis, bet matėme aktyvų ambasadų darbą ir jos prašė manęs įkurti organizaciją, kad būtų galima perduoti visas užklausas, kurios susijusios su verslo interesais, siekiant jas efektyviau tvarkyti kartu su „Investuok Lietuvoje“.

Šiandien veikiame itin aktyviai, esame prisidėję prie didesnių ir mažesnių investicijų, padedame įsitvirtinti šalyje. Mums puikiai sekasi – pernai buvo įgyvendinta 15 mln. eurų investicija, turime dar kelias, kurias ruošiamasi vykdyti.

– Ar Lietuvos verslininkai domisi galimybėmis plėtoti veiklą Indijoje?

– Taip, tenka sulaukti tokių užklausimų. Indija yra viena didžiausių pasaulio rinkų ir aš visada kalbuosi su Lietuvos kampanijomis, skatinu jas svarstyti Indijos rinką, nes tai yra didžiulė galimybė mūsų gamintojams.

Skandinavijos, JAV rinkos yra perpildytos, Europos šalyse vyksta ekonominiai pokyčiai, todėl Indija galėtų būti tam tikra išeitis. Ir mes jau turime gamintojų, kurie pardavinėja produktus Indijoje.

– Ką Lietuva gali pasiūlyti Indijai?

– Dalyvavau Indijos viceprezidento Venkaiah Naidu susitikime su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Tada teko kalbėti su Indijos parlamento nare, kuri itin pabrėžė maisto technologijų sritį.

Mes daug investuojame į įvairias maisto technologijas, kuriame jas ir galėtume stengtis jas parduoti Indijai.

Antra sritis yra visa maisto pramonė apskritai. Ji galėtų būti itin įdomi Indijos rinkai, kur yra didelis maisto produktų trūkumas, ypač vandens. Mūsų mineralinio vandens gamintojai jau pradėjo prekybą Indijoje, taip pat parduodamas Lietuvoje pagamintas alus.

Šios sritys itin potencialios, jei veiktume aktyviau, Indija galėtų tapti puikia prekybos partnere.

– Ar Indija siekia mums parduoti savo produktus, ar į Lietuvą norėtų labiau investuoti?

– Žinoma, pirmiausiai jie nori parduoti savo prekes. Tačiau mes esame išsikėlę tikslą prioritetą teikti investicijoms, kad indai atvažiuotų ir gamintų čia, keltų mūsų ekonomiką. Kad Lietuva taptų platforma, kur pagaminę prekes jie galėtų prekiauti visoje Europoje.

Lietuva yra itin maža valstybė ir mes neturime tokios didelės perkamosios galios, kokios indai norėtų, todėl juos labiau domina Europa. Būtent dėl to investicijos turi didelį potencialą.

– Kodėl Indijos investuotojams turėtų būti įdomi Lietuva?

– Mes turime pakankamai gerus rodiklius lyginant su kitomis Europos valstybėmis.

Visų pirma, siūlome aiškią ir pakankamai gerą mokesčių sistemą, palyginus su kitomis Europos valstybėmis – Vokietijoje, Skandinavijos šalyse mokesčiai yra daug didesni.

Antra, turime laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), kur investuotojai galėtų įsikurti ir mokėti nulinį pelno mokestį.

Trečia, siūlome papildomas lengvatas. Turime tam tikrus europinius fondus, kurie gali prisidėti ir palengvinti investicijas. Visi šie rodikliai ir leidžia pritraukti investicijas iš Indijos.

– Ar Indijos gyventojai, investuotojai, verslas žino Lietuvą?

– Aš šia veikla užsiimu jau 4 metus ir, iš esmės, Indijoje apie Lietuvą niekas nežino. Kasmet Indijoje praleidžiu 3–4 mėn., dalyvauju konferencijose, kalbu apie Lietuvą ir bandau viešinti, kas mes esame, kokias turime galimybes, kad galime priimti, padėti investuoti.

Jų akimis, Lietuva, žinoma, yra maža šalis. Tačiau bandau Lietuvą pateikti ne kaip atskirą valstybę, bet visą Baltijos šalių komplektą, kuris dar ir priklauso Europos Sąjungai. Tokiame kontekste valstybės dydis tampa nebesvarbus.

Aš siūlau ateiti į Europą, ne tik Lietuvą. Tokiu būdu susidaro visai kitas įspūdis ir indai tikrai priima tokią galimybę, turime nemažai vizitų iš Indijos, štai šalyje apsilankė ir Indijos viceprezidentas su delegacija, jiems čia tikrai labai patiko.

Tikiuosi, kad ateityje vizitų daugės, tačiau tai priklauso ir nuo mūsų pačių – turime ten vykti. Turime kartu su mūsų valdžios atstovais planuoti vizitus, rinkti delegacijas ir važiuoti pasirodyti. Kitu atveju ir toliau būsime nežinomi.

Ryšiai ir susidomėjimas tikrai auga. Tačiau mes nelaikome Indijos prioritetine šalimi. Jei įtrauktume ją į prioritetinių valstybių sąrašą, manau, santykiai taptų dar glaudesni.

– Ar Lietuva konkuruoja su kaimyninėmis šalimis?

– Itin aktyviai veikia Lenkija, kuri sulaukia daug investicijų iš Indijos, vizitų, turi tiesioginius skrydžius, didelius komercijos rūmus su šimtais narių.

Lenkija lengviau įsileidžia investicijas iš Indijos, aktyviai dirba ir tai prisideda prie šalies klestėjimo.

Taip pat Indijoje yra žinoma Estija.

Aš bendradarbiauju, aktyviai susitikinėju su kitų šalių ambasadų darbuotojais, komercijos rūmų atstovais, siūlau dirbti kartu. Mes vieni esame labai maža šalis, o kartais viena investicija tinka labiau Lietuvai, kita – Estijai, todėl estai gali pasiūlyti mus kaip tinkamesnę konkrečiam projektui šalį ir pan.

Mainai ir partnerystė yra itin svarbi. Dažnai investicijos būna labai specifinės, todėl negali turėti tik vieno varianto, visada reikia turėti kelis. Ir partnerystės keliu gali daug daugiau pasiekti.

Idealus variantas, kad vizituose į Indiją dalyvautų visos 3 Baltijos šalys, tada galėtume pritraukti daugiau investicijų.

– Į kokius šalies kriterijus Indijos verslas kreipia dėmesį?

– Jie itin atidžiai stebi korupcijos lygį. Įsivaizduokite, ateinate su 100 mln. eurų investicija, o korupcijos lygis labai aukštas. Ar esate tikras, kad investicija bus sėkminga, ar jūsų projektą jums bus leista vykdyti jau pastačius visas gamyklas? Tai didelė rizika.

Taip pat svarbus ekonominis augimas, nedarbo lygis ir mokestinė sistema. Lietuvos ir Lenkijos mokestinės sistemos itin panašios, todėl turime pasiūlyti papildomų privilegijų.

Didelis mūsų privalumas, kad būdami maža šalimi, esame efektyvūs ir lankstūs, galime greičiau procesus įgyvendinti nei Lenkijoje, kur viskam reikia daugiau laiko.

Štai „Continental“ minėjo, kad „Investuok Lietuvoje“ per 6 mėn. jiems sutvarkė visus leidimus. Manyčiau, kad Lenkijoje tai yra praktiškai neįmanoma.

Taip pat turėtume žiūrėti, kur mes galime pasiūlyti dar daugiau nei kaimyninė Lenkija.

– Ar investuotojai ieško bendradarbiavimo galimybių, ar nori veikti vienpusiškai?

– Dažniau norima vykdyti partnerystę. Tačiau susiduriama su lietuvišku konservatytumu, kuris nelengvai tai priima. Čia jau mūsų, Indijos prekybos rūmų, darbas – padedame suvesti verslininkus, investuotojus, paaiškinti, kokia nauda vienai ir kitai pusei, koks galėtų būti rezultatas.

Pagrindinė Indijos prekybos rūmų funkcija – padėti verslui susišnekėti ir parodyti teisingą kelią.

Partnerystė, bendradarbiavimas, ypač kai šalys tokios tolimos, padeda dirbti efektyviai.

Žinoma, yra buvę ir kuriozų. Praėjusią vasarą kolegė klausė, ką daryti, nes indai visada, bet ką pasiūlius, sako „taip“, tačiau jiems išvažiavus nieko nevyksta. Tokia jų kultūra – niekada neįskaudins, neįžeis, pasakys tau „taip“, nors iš tiesų ir nepritaria.

Tai didelis iššūkis vystant verslą, nes nežinai tikrosios situacijos. Atrodo, kad viskas jau sutarta, tačiau niekas nevyksta.

Taigi, dar vienas mūsų uždavinys – apmokyti lietuvišką verslą dirbti su Indija, nes šalių kultūriniai ir religiniai skirtumai dideli. Viskas skiriasi itin smarkiai, bet mes apmokome, kaip elgtis, kad nekiltų keblumų.

Apskritai, indams mes labai patinkame. Galbūt tai mes į juos žiūrime kitaip, bet reikėtų pakeisti šį požiūrį ir pažiūrėti pozityviau.

– Prieš metus spaudoje skambėjo istorija, jog Indijos verslininkai nori investuoti 100 mln. į gamyklą Rokiškyje. Kaip baigėsi ši istorija?

– Viskas priklauso nuo daug faktorių ir nuo mūsų valdžios požiūrio.

Šiuo metu bandome suprasti „Investuok Lietuvoje“ ir mūsų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicijas. Jie pasirašė susitarimą dėl investicijos priėmimo, bet po įvykusio žiniasklaidos bumo, kurį aš turėjau atlaikyti ir pasiaiškinti investuotojams, projektas yra laikinai sustabdytas, kol išsigryninsime šio investuotojo priėmimą.

Viskas sudėtinga ir dėl komunikacijos. Tai nėra 1 ar 2 mln. eurų investicija, o gerokai didesnė, todėl mums reikia aiškiai matyti rizikas, suprasti valdžios poziciją, palaikymą.

– Ar yra ir daugiau panašaus masto užmojų?

– Taip, yra. Mielai atskleisiu eigoje, nes šiuo metu esame susitarę su investuotojais, kad kol jie nėra 100 proc. nusprendę investuoti, mes neviešiname. Bet ateityje mielai viešinsime ir papasakosime.

Visos kompanijos, su kuriomis dirbame, yra didelės ir gerai žinomos Indijoje. Anksčiau minėta kompanija yra 7 pagal dydį tekstilės kompanija Indijoje. Įsivaizduokite, kokie tai mastai. O mes priėmėme tai kaip kažkokį blogį. Čia įvyko tam tikra diskomunikacija. Jei komunikacija būtų buvusi teisinga, ta investicija jau šiandien būtų įvykusi.

– Vakarų šalys garsiai kalba apie Kinijos investicijų galimai keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau Indijos investicijos tokių grėsmių nekelia?

– Šiandien JAV konfliktuoja su Kinija ir šimtai kompanijų iš Kinijos perkeliamos į Indiją.

Indija jau yra tarp 5 labiausiai augančių pasaulio valstybių, jos ekonomika didelė. Todėl dabar visos Europos šalys siekia įsiskverbti į Indijos rinką, sulaukti kuo daugiau investicijų.

Indija turi daugiau potencialo nei Kinija, nes Kinija visada bandydavo laimėti visose srityse siūlydama pigiausią kainą.

Tačiau ekonomika keičiasi, Kinijos augimas lėtėja, investicijos iš šios šalies traukiasi į Indiją. Kartu, tam tikra krizė ima ryškėti Europoje, lėtėja Vokietijos, Šveicarijos, Italijos ekonomikos, kyla „Brexito“ klausimas. Pagal visas tendencijas, Indijos ekonomika turėtų smarkiai kilti, jei mes tuo pasinaudosime, augtų ir mūsų ekonomika.

– Ar kartu su investicijomis iš Indijos atvažiuotų ir darbuotojai?

– Tai visiškai mūsų rankose, jie tokio noro neturi. Indijos investuotojai teigia, kad jiems patogiau ir geriau samdyti čia jau esančius žmones.

Mes vis tiek turėsime spręsti darbo jėgos problemą. Visi investuotojai su ja susidurs – ar tai būtų investicija iš Vokietijos, Lenkijos, Indijos, visi turės tą pačią bėdą.

Jei jos kaina taip stipriai kils, dar labiau prarasime investicijas. Bėdą spręsti turime arba leisdami atvykti darbo jėgai iš užsienio, arba kažkaip kitaip.

Pavyzdžiui, minėtai 100 mln. investicijai reikia apie 1 tūkst. žmonių. Jei Lietuva gali tiek parūpinti, viskas gerai, o jei kainos per 2 metus pakils, tada galėtų kilti problemų.

Dabar politinėje strategijoje investicijų pritraukimas yra pirmoje vietoje. Sprendžiant darbo jėgos iššūkius, jei būtų leidžiama atvykti ir dirbti, turime geras perspektyvas, nes gamyklos reikalauja ir paprastos darbo jėgos.

– Kokius matote šalių, verslo santykius ateityje?

Po Indijos viceprezidento vizito mūsų prezidentas G. Nausėda pasisakė, kad nori Indijos investicijų.

Tai labai gerai. Manau, mūsų šalies patrauklumas tikrai augs, o mes stengsimės prisidėti didinant šalies žinomumą. Stengsimės viešinti Lietuvoje, kad Indija yra gera šalis mūsų verslininkams. Indijoje stengiamės viešinti, kad Lietuva laukia investicijų, jos palaikomos politikų, ir sakyti, kad jūs esate laukiami.

Kol kas mes esame neįdomus Indijai, ji mums įdomesnė. Todėl turime pasistengti įtikinti indus, kad mes esame geri ir turime ką jiems pasiūlyti.

Reikėtų ir intensyvesnių diplomatinių vizitų į Indiją. Ateinančiais metais vyksime į vieną didžiausių Indijos ekonominių forumų, kur dalyvauja šalies premjeras Narendra Modis, didelės korporacijos iš viso pasaulio. Tai gera platforma megzti verslo ryšius ne tik su Indija, bet ir su kitomis pasaulio valstybėmis.

– Dėkoju už pokalbį.