Verslas

2019.08.25 07:00

Nesuviliojo nei Anglija, nei sostinė – jauna pora verslą kuria ir ateitį planuoja Visagine

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.08.25 07:00

Antonas ir Anastasija Jevtiuchovai gyvenimą Jungtinėje Karalystėje ir netgi Vilniuje išmainė į Visaginą. Ne tik išmainė, bet savo ekstremaliais žygiais po gamtą jie į Visaginą vilioja ir turistus. Vos per porą metų šie žygiai sulaukė tokio susidomėjimo, kad jų organizatoriai visų savo planų įgyvendinti vieni nebespėja.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliauja po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbina vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

„Organizuojame nuotykius gamtoje. Galima ir taip pasakyti“, – taip savo veiklą apibūdina Antonas.

Anot jo, idėja kilo pakeliavus po pasaulį, ypač apsilankius Kaukaze. Tiesa, prieš tai pora spėjo ne vienus metus pagyventi įvairiose pasaulio šalyse, daugiausia – Jungtinėje Karalystėje, kur baigė mokslus. Ir į Lietuvą jie pirmiausia grįžo visai ne dėl verslo idėjos. Jos tuo metu net nebuvo.

„Baigiau mokslus Anglijoje ir tiesiog nusprendžiau padaryti pertrauką, nes čia – namai. Tai tiesiog sugrįžau namo. Bandžiau ieškoti darbo Vilniuje, bet iš tiesų nelabai ir ieškojau, daugiau ilsėjausi. Antonas tuo metu dar buvo Anglijoje, bet galiausiai ir jis sugrįžo. Tada mes kartu keliavome, o po kelionių grįžę į Lietuvą nusprendėme pasilikti Visagine, nes tuo metu Vilniuje savo šeimos nematėme“, – pasakoja Anastasija.

Pora sutartinai tvirtina – nors ir sostinėje tuo metu buvo gerų galimybių, būtent planai kurti šeimą paskatino pasilikti Visagine.

Anstasija: iš pradžių tai panėšėjo ne į verslą, o į užsiėmimą

Pirmaisiais metais Anastasija ir Antonas žygius organizavo tik savo draugams, giminaičiams. Tuo metu jų įmonės, pavadintos „LitWild“, dar nebuvo. Taip jie norėjo pasitikrinti, ar ši veikla iš tiesų sulauks dėmesio.

Tik praėjusiais metais pora galiausiai ėmėsi tikrojo verslo, nors ir verslu jie šios veiklos kol kas nevadina. Kaip pasakoja Antonas, pradžioje itin pagelbėjo tėvai, kurie prisidėjo prie žygių įgyvendinimo, ir Užimtumo tarnybos skirtos lėšos, kurios nukeliavo įrangos įsigijimui ir jos priežiūrai.

„Parama buvo tam, kad aš sau galėčiau susikurti darbo vietą ir įsigyti darbo įrankius. Buvo nelengva įtikinti, kad dviračiai, baidarės, priekabos yra darbo priemonės. Odontologui tai būtų daug paprasčiau, – juokiasi Antonas. – Mums buvo taip, kad iš pradžių netgi klausė: tai ką, kirvius pirksite? Buvo nelengva, bet pavyko.“

Pašnekovų teigimu, nors pirmaisiais metais žygiai turistus ir domino, vis dėlto visos uždirbtos lėšos dažniau nukeliaudavo įrangos priežiūrai ir kitoms reikmėms. Tik šiais metais, sako Antonas, pavyko praplėsti galimybes – į veiklą įtraukti daugiau žmonių.

„Sunkoka kalbėti ir sakyti, kad tai – kažkoks verslas. Tai daugiau kaip kažkokia veikla, gyvenimo užsiėmimas. Pagal pirmus metus galima tikrai pasakyti, kad tai net ne verslas, jo ten buvo mažoka. Šiais metais, galima sakyti, jau turime komandą. Mažą, bet vis tiek komandą, turime žmonių“, – teigia Antonas.

Anastasija antrina – iš pradžių tai panėšėjo ne į verslą, o į užsiėmimą. Jos vertinimu, pasiekti to, kad tai imtų panėšėti į verslą, padėjo ne tik tėvai ir suteikta parama, bet ir pačių užsispyrimas: „Jeigu turi idėją, jeigu tiki, kad ta idėja gera, ir ją norisi įgyvendinti, tai visais būdais to sieki.“

Kai kurie žygių dalyviai bruknes pamato pirmą kartą

Įgyvendindami savo idėją, Antonas ir Anastasija tikėjosi, kad žygiai po laukinę gamtą labiausiai turėtų sudominti į Lietuvą atvykstančius užsieniečius. Anastasija juokiasi – būtent todėl jų tinklalapyje iki šiol nėra informacijos lietuvių kalba. Vis dėlto nutiko priešingai – šie žygiai labiausiai sudomino lietuvius ir netgi pačius visaginiečius.

Pašnekovai prisimena, kad pačioje pradžioje teko išgirsti ir kritikos. Visaginiečiai tvirtindavo jau viską žinantys, neketinantys samdyti gido, kad šis parodytų vietas, į kurias jie ir patys galintys nukeliauti.

„Tai labai juokinga – mes pradėjome savo veiklą, galvodami, kad toks dalykas gali sudominti tik užsieniečius. Mums, būdavo, sako: „Ai, tai aš čia jau buvau. Ką man ten daryti?“ arba „Aš viską jau žinau, man nereikia gidų, ir pats nueisiu.“ Buvo toks stereotipas. Bet dabar ir iš Visagino labai daug žmonių ateina“, – sako Anastasija.

Antono pastebėjimu, žygiais neretai susidomi ir į Visaginą atostogauti grįžę emigrantai ir didesnių miestų gyventojai.

Pašnekovai juokiasi, kad pastarieji kartais atranda net ir nematytų dalykų: „Čia toks kampelis, kur nedažnai žmonės atvažiuoja. Pavyzdžiui, buvo grupė iš Vilniaus. Juos netgi nustebino, kad čia gamta – laukinė. Jeigu nueini kur nors prie Vilniaus, viskas vis tiek kažkaip civilizuota, sutvarkyta, kad žmonėms būtų patogu. Tai yra gerai, bet tokios laukinės gamtos nebūna. Jie sužinojo, kaip bruknės auga.“

Užsieniečius pasiekti tiesiog sunkiau

Anastasija svarsto, kad dažniausiai Gražutės regioniniame parke ir Aukštaitijos nacionaliniame parke vykstantys žygiai užsieniečių nepritraukia dėl to, kad pasiekti juos gana sunku. Kaip teigia pašnekovė, užsieniečiai paprasčiausiai gali nesužinoti, kad tokie žygiai apskritai egzistuoja.

„Užsieniečiai taip pat atvažiuoja, bet ne taip dažnai, kaip norėtume. Čia toks darbas rinkodaros srityje sunkesnis, nes auditorija didesnė ir ją sunkiau pasiekti nei vien tik lietuvius“, – sako Anastasija.

Paklausti, ar užsieniečių nepadaugėjo po serialo „Černobylis“ pasirodymo, LRT.lt pašnekovai teigia, kad serialo sudominti turistai lankosi ne Visagine, o Ignalinos atominėje elektrinėje.

„Užsieniečiai, kurie važiuoja pas mus į žygius, tai jie ir važiuoja į žygius. Jiems elektrinė kažkaip nelabai įdomu. Jie kartais net nežino, kad čia kažkas yra. Gal kitais metais ta nuomonė pasikeis“, – svarsto Anastasija.

Antonas antrina – tiek lietuviai, tiek užsieniečiai, pamėgę serialą „Černobylis“, dažniausiai lankosi elektrinėje, o į Visaginą nė neužsuka.

Antonas pasakoja, kad neseniai teko vesti žygį, kuriame dalyvavo pora žmonių iš Pietų Afrikos Respublikos. Jie abu dirbo energetikos srityje – vienas Katare, kitas – Olandijoje, todėl atvykę į Visaginą žinojo, kad visai netoliese yra atominė elektrinė, tačiau pastaroji jų nesudomino, nes jie čia atvyko dėl kitų priežasčių.

Žygiuose dalyvauti gali ne visi

Paprašyti pristatyti konkrečius žygius ar jų maršrutus, Antonas ir Anastasija įvardyti vos kelių žygių negali. Anot jų, viskas priklauso nuo to, ko tikisi patys žygio dalyviai. Kaip sako pašnekovai, norintiesiems tiesiog žygio jie gali pasiūlyti vieną iš variantų, kuriuos jau turi parengę.

Tada, teigia Anastasija, iš karto galima nurodyti ne tik maršrutą ir jo detales, bet ir tikslią kainą. Tačiau jeigu žmogus turi konkrečių reikalavimų, žygis gali būti pritaikytas ir pagal juos.

„Kai žmonės skambina arba rašo, vis tiek stengiamės sužinoti, kas ketina dalyvauti žygyje: ar tai žmonės su vaikais, ar bendradarbių kompanija, ar kt. Tada galime žinoti, ar labiau tinka žygiai pėsčiomis, ar kitokie. Pavyzdžiui, jeigu kompanijoje daug vaikų, baidarės tinka ne visada. Mūsų dviračiai iš viso vaikams netinka, nes yra ūgio skirtumai“, – vardija Anastasija.

Tiesa, panašių reikalavimų nėra daug. Žygiai gali būti suorganizuoti įvairaus amžiaus žmonėms ir įvairaus dydžio grupėms. Anastasija pateikia pavyzdį – visai neseniai teko organizuoti žygį baidarėmis 27 asmenų grupei, kurioje buvo 15–16 metų paaugliai ir keli mokytojai.

Paprastai Anastasijos ir Antono organizuojamuose žygiuose dalyvauja ne daugiau kaip dešimties žmonių grupės. Norint įgyvendinti prašymą, sako Anastasija, teko pasirūpinti ne tik papildomu pervežimu, bet ir papildomais gidais.

Prarasti galimybę dalyvauti pašnekovų organizuojamuose žygiuose gali nebent fizinių reikalavimų neatitinkantys žmonės. Pavyzdžiui, į žygius dviračiais negali leistis žemesni kaip 150 cm ūgio žmonės.

Įsivaizduojantiesiems, kad tai – proga pasilinksminti ir išgerti, reikėtų pagalvoti darkart

Keblumų pėsčiųjų žygiuose gali patirti ir ribotą judėjimo galimybę turintys asmenys, nes laukinėje gamtoje vedamuose žygiuose takai nėra pritaikyti negalią turintiems žmonėms. Judėjimo negalią turintys žmonės dalyvauti galėtų nebent mieste organizuojamose ekskursijose.

Pasvarstyta, ar vieną iš poros organizuojamų žygių rinktis galėtų ir alkoholį tokių pramogų metu vartoti mėgstantys žmonės. Anot pašnekovų, kadangi žygiai organizuojami laukinėje gamtoje, jų metu važiuojama dviračiais ar plaukiama baidarėmis, alkoholio vartojimas nėra toleruojamas.

„Tai vis tiek yra toks laisvalaikis, kai reikia atidžiai stebėti savo aplinką. Žinome, kaip lietuviai dažniausiai plaukia baidarėmis, ir patys daug matėme tokių dalykų. Dėl to dažniausiai atsitinka visokios nelaimės. Žmonės juokiasi juokiasi, o po to staiga apsiverčia“, – sako Anastasija.

Jos teigimu, jaudintis dėl dalyvavimo įvairiuose žygiuose neturėtų tie, kurie jaučiasi fiziškai nepakankamai pasiruošę. Anot Antono, paprastai stengiamasi, kad grupė judėtų kartu, todėl net ir susirinkus skirtingo fizinio pasirengimo dalyviams, laikomasi išvien.

„Sunkiau būna, jeigu yra data ir tai datai mes renkame grupę. Tada ateina skirtingi žmonės. Tada gali būti stipresnių ir silpnesnių žmonių. Reikia labai kreipti dėmesį į tai, kaip grupė juda, ją suvaldyti, kad ir stiprieji jaustų tempą, bet ir silpnesni jį išlaikytų. Tokiu atveju galima, pavyzdžiui, važiuojant dviračiais, pažaisti su padangomis – kai jose mažiau slėgio, sunkiau minti.

Bet šiaip šiais metais dažniausiai turime kartu užsiregistravusias grupes. Kai dalyviai jau turi savo būrelį ir kartu atvažiuoja, žinoma, jie irgi būna skirtingų fizinių galimybių, bet jie kažkaip laikosi kartu, susireguliuoja ir man tada jau būna lengviau“, – pasakoja Antonas.

Paklausti apie ateities planus, Antonas ir Anastasija teigia šį tą dar pasilaikysiantys paslaptyje, tačiau tikisi, kad kitąmet žygių dalyviai galės rinktis iš daugiau žygių, nes juos vesti padės nauji komandos nariai. Taip pat planuose yra mintis neapsiriboti vien tik šiltuoju metų laiku.

„Žinome, kad nuo kito vasaros sezono mums reikės papildomai įtraukti žmonių, gidų. Bus daugiau žygių. Šiaip planuose yra visa tai daryti ir ne sezono metu. Mūsų mentalitete jau yra toks dalykas: dviračiai žiemą? Bet mes tai darome ir žiemą. Turime dar kitų minčių, bet kol kas nieko nesakysime. Bandysime nustebinti. Tikiuosi, kad pavyks“, – LRT.lt sako Antonas.