Verslas

2019.07.15 05:30

Dar vienos statybos Vilniaus Senamiestyje: Numavičiaus valdoma bendrovė nusitaikė į barbakaną

Šalia Vilniaus bastėjos, Bokšto gatvėje, verslininko Nerijaus Numavičiaus ir kitų „Vilniaus prekybos“ savininkų netiesiogiai valdoma bendrovė rengiasi statyti septynis naujus butus, iš kurių vienas turėtų būti įrengtas į paveldo objektų sąrašą įtrauktame pastate. Kaimynai nerimauja, kad statybos gali turėti neigiamos įtakos ne tik aplinkiniams pastatams, bet ir visam Senamiesčio vaizdui, tačiau paveldosaugos ekspertai ramina – leidimo statyboms dar nėra.

„Kaimynas pamatė, kad paskelbti duomenys apie tą projektą. Visuomenėje kol kas tik svarstoma, bet labai pribloškia, kad mūsų kas nors neinformavo... Nors gal ir neturėjo informuoti. Labai nustebome, nes net ir stoglangį pasidaryti ar fasadą kitu atspalviu perdažyti, ar kažką kito Senamiestyje padaryti taip paprastai nėra leidžiama. Čia dar kultūros paveldo zona nuo seno“, – pasakoja gretimame name šalia minėto sklypo gyvenanti Aušra.

Jos teigimu, kaimynams nerimą kelia tai, kad naujai statomi pastatai gali užstoti šviesą, darkyti Senamiesčio vaizdą.

„Kai palygini su tuo, kad žmogus stoglangio negali pasidaryti, o dabar čia... Ten yra tokia atodanga ir ten stovės tokie trys grabai. Dėl paties Senamiesčio keista, ne tik dėl mūsų namo. Nekaip atrodo. Ten dar statys požeminę aikštelę. Nežinau, ar toje vietoje, atlikę archeologinius kasinėjimus, nerastų ko nors, nes tie namai iš tikrųjų seni toje vietoje. Ar jie žada daryti archeologinius kasinėjimus?“ – teiraujasi Aušra.

Ji taip pat nerimauja, kad požeminės stovėjimo aikštelės kasimas gali turėti neigiamos įtakos ar net padaryti žalos kitiems pastatams: „Ar žada daryti grunto tyrimus? Juk buvo, kad Šiaulių gatvėje pusė namo nugriuvo. Gerai, kad niekas nežuvo tuo kartu. Tos statybos labai arti prie mūsų namo. Nežinau, kaip būtų galima užsitikrinti, kad nepabyrėtų tie seni namai.“

Vilnietė teiraujasi, ar, norint Senamiestyje statyti naujus namus, užtenka, kad jų medžiagos būtų panašios į anksčiau naudotas, ar sklype esantis pastatas ir išlikusi sienos dalis bus išsaugota.

Bendrovė tikina – projektas korektiškas, su gyventojais bendraujama

Už šį projektą atsakinga bendrovė „B. O. K. projektai“, kuri priklauso bendrovei „M. M. M. projektai“. Remiantis Registrų centro informacija, pastaroji priklauso verslininkams, koncerno „VP grupė“ akcininkams Nerijui Numavičiui, Vladui Numavičiui, Ignui Staškevičiui bei jų ir to paties koncerno akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus valdomoms bendrovėms.

Už projektą atsakingos bendrovės „B. O. K. projektai“ direktorė Rūta Grucienė LRT.lt teigia, kad kol kas projektas, planuojamas Bokšto gatvėje, tebėra projektinių pasiūlymų stadijoje, o su aplinkiniais gyventojais dėl planuojamo projekto bendraujama.

„Liepos 2 d. įvyko viešasis projekto svarstymas, kuriame vyko atvira ir konstruktyvi diskusija ne tik su aplinkinių namų gyventojais, bet ir su visais kitais suinteresuotais asmenimis, kuriems projektas vienu ar kitu požiūriu aktualus ar įdomus. [...] Šiuo metu visuomenei pristatyti projektiniai pasiūlymai yra pateikti tvirtinti atsakingoms institucijoms“, – tvirtina R. Grucienė.

Ji tikina, kad bendrovė imsis visų būtinų priemonių, siekdama apsaugoti aplinkinius pastatus ir nepadaryti jiems žalos. R. Grucienė priduria, kad naudojamos technologijos leistų požeminius garažus įrengti net ir jau pastatytuose statiniuose, todėl gyventojų nerimas nepagrįstas.

„Svarbu pažymėti, jog artimiausias kaimyninis pastatas nesiriboja su „B.O.K. projektų“ numatomo projekto statybų riba, todėl nuogąstavimui dėl galimos žalos gretimiems pastatams nematome pagrindo“, – komentuoja R. Grucienė.

Paklausta apie sklype esančių pastatų išsaugojimą, pašnekovė teigia, kad šiuo metu numatoma sklype esančio pastato rekonstrukcija, išsaugant pastato vertinguosius elementus: kapitalinių sienų tinklą, pamatą, profiliuotų plytų mūro karnizą ir kt.

„Sklypo šiaurės vakarinėje pusėje esančios ūkinio pastato liekanos nebus integruojamos į naują statinį – naujas statinys bus statomas greta, konservuojant esamas ūkinio pastato liekanas ir tokiu būdu užtikrinant šios nekilnojamosios kultūros vertybės išsaugojimą“, – sako R. Grucienė.

Jos vertinimu, esamas vertybes siekiama išsaugoti tikslesniu metodu, o projektas yra labai korektiškas: „Manome, jog projektas labai korektiškas konteksto atžvilgiu. Sklypo užstatymas projektuojamas gerokai mažesnis nei detaliajame plane leidžiamas intensyvumas. Aklinas perimetrinis užstatymas vakarinėje sklypo dalyje keičiamas sukarpytais tūriais, taip siekiant užtikrinti prašviečiamumą kaimyninių pastatų gyventojams. Jokių kavinių, restoranų ar kitų ramybę drumsti galinčių funkcijų neplanuojame, todėl šioje zonoje ir toliau bus išlaikoma aplinkinių pastatų tarpusavio harmonija, dėmesingai saugoma gyventojų ramybė.“

Vilniaus miesto savivaldybė: iki statybos leidimo – dar ilgas kelias

Grėsmės paveldo objektams ar galimo Senamiesčio vaizdo darkymo neįžvelgia ir paveldosaugos ekspertai. Kaip LRT.lt teigia Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus vadovas Darius Daunoras, kol kas projektas tebėra pradinėje stadijoje – rengiami projektiniai pasiūlymai ir jie viešinami.

„Gyventojų nusiskundimas, mano galva, yra nepateisinamas. Kad būtų pastatytas namas, turi būti atliktos visos įstatymo numatytos procedūros ir gautas leidimas. Čia pati pradžia“, – tikina D. Daunoras.

Jo aiškinimu, projektiniams pasiūlymams turi būti pritarta. Tik tada bus rengiamas techninis projektas, vėliau jis bus derinamas. Tik po šių veiksmų bendrovei gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuris suteiks galimybę pradėti statybos darbus.

Paklaustas, ar yra tikimybė, kad projektas taip ir nebus įgyvendintas, D. Daunoras teigia, kad teoriškai tai įmanoma: „Galbūt viskas pasibaigs kokiu nors bylinėjimusi su kaimynais. Gali būti, kad tam projektui nepritars kokia nors institucija, kuri turi tikrinti projektą. Visko teoriškai gali būti. Teoriškai gali būti, kad statytojas negaus leidimo.“

Kadangi projektą planuojama įgyvendinti Senamiestyje, paveldosaugos reglamentas reikalauja, kad, prieš vykdant statybos darbus, būtų atlikti archeologiniai kasinėjimai. Kaip teigia D. Daunoras, jeigu atliekant šiuos kasinėjimus randama vertingųjų savybių, statytojas privalo tuoj pat sustabdyti darbus.

„Yra numatyta procedūra: jeigu randama kokių nors vertingųjų savybių, statytojas privalo sustabdyti darbus tučtuojau, informuoti mūsų skyrių, mūsų padalinį. Mes turime informuoti Kultūros paveldo departamentą. Tada, kadangi Senamiestis yra valstybės saugoma kultūros paveldo vietovė, Kultūros paveldo departamento taryba, t. y. žmonės, ekspertai, kurie sėdi vertinimo taryboje, vertina, ar tai, kas rasta, yra vertinga, ar nevertinga, ar tai gali tapti Senamiesčio vertingąja savybe, ar negali“, – nurodo D. Daunoras.

Jeigu nutariama, kad radinius privalu išsaugoti, sprendžiama, ar tai reikia saugoti vietoje. Jeigu šiuo atveju taip įvyktų, siūlomas projektas mažų mažiausiai turėtų būti koreguojamas.

„Aš įsivaizduoju, kad jie koreguotųsi tik stovėjimo aikštelės lygyje. Tada būtų mažiau vietų. Priklauso nuo to, kiek ir ko būtų atkasta, kiek ir ką reikėtų išsaugoti, bet reikėtų koreguoti sprendinius, reikėtų rengti naują projektą“, – komentuoja D. Daunoras.

Radus vertingų savybių projektą privalu koreguoti

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė Gerda Ožiūnaitė patvirtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus Bokšto gatvėje esančiame sklype išlikę pastatai įtraukti į paveldo vertybių registrą, tačiau likusioje sklypo dalyje statyba leistina. Be to, numatyta, kad išlikę pastatai turėtų būti restauruojami, o prieš pradedant kitus darbus privalu atlikti archeologinius kasinėjimus.

„Žemės sklypas, kuriame planuojama vystyti projektą, yra Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės teritorijoje, todėl archeologiniai tyrimai privalomi. Atradus galimai vertingų elementų yra svarstoma (Mokslinėje archeologijos komisijoje arba Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje) dėl kultūrinės reikšmės. Jei atrasti elementai pripažįstami vertingais ir įtraukiami vertingosiomis savybėmis į objekto ar Vilniaus senamiesčio vertinimo tarybos aktą, projektas turi būti koreguojamas taip, kad saugomi elementai liktų ir būtų išsaugomi“, – komentuoja G. Ožiūnaitė.

Prieš pradedant pastatų remonto darbus taip pat būtina atlikti esamos būklės fiksavimą ir natūros tyrimo darbus.

„Prieš pradedant techninio projekto vykdymą, gali būti prašoma Kultūros paveldo departamento išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (reikalavimai neprivalomi). Kol kas prašymo Kultūros paveldo departamentas nėra gavęs“, – nurodo G. Ožiūnaitė.