Vyriausybė siūlo priemones šešėlio mažinimui statybų, automobilių bei jų dalių ir prekybos mėsos produktais srityse. Neapskaitytų pajamų dalis šiose ūkio srityse gali siekti iki milijardo eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Aplinkos ministerijos pateikta informacija rodo, kad dėl šešėlinės ekonomikos problematikos statybų sektoriuje kasmet neapskaitoma apie 500–700 mln. eurų verslo pajamų.
Po pasitarimo premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad įgyvendinus šias priemones, iš šešėlio galėtų būti ištraukta gerokai daugiau nei 250 mln. eurų.
„Šie sprendimai, jei juos pavyks įgyvendinti, <...> būtų didžiulis postūmis lėšų į valstybės biudžetą, kurias mes galėtume perskirstyti, orientuojantis į didžiausias problemas. Nes vienas iš esminių dalykų, apie ką mes kalbame eilę metų, – PVM nesumokėjimas, grobstymas ir visi kiti dalykai, susiję su nelegaliu darbu, išnaudojimu ir pan. Tai tos priemonės yra racionalios, pabrėžiu, modernios, nesukeliančios administracinės naštos, verčiančios atsisakyti popierinių žurnalų, registracinių dalykų, kurie yra labai subjektyvūs.
Dabar iššūkis parengti įstatymų pakeitimus, atlikti pirkimus ir įdiegti tas informacines sistemas – sukurti naujai arba adaptuoti turimas. Tai esminė kova su šėšėliu, ir tie 200–250 mln. eurų, kurie buvo ištraukti iš šešėlio, manau, [įgyvendinus šias priemones], galėtume kalbėti apie gerokai didesnius skaičius“, – sakė S. Skvernelis.
Vyriausybės ataskaitoje rašoma, kad statybos – viena iš didžiausių šešėliu pasižyminčių veiklų Lietuvoje. Vidutinis darbo užmokestis (VDU) statybų srityje yra mažesnis už bendrą viso ūkio ir daugumos kitų veiklų, o mažesnį nei minimalų mėnesinį darbo užmokestį gauna 19 proc. dirbančiųjų.
Lietuvoje yra apie 95 tūkst. darbuotojų statybų sektoriuje. Iš jų – apie 25 tūkst. dirba su verslo liudijimais, apie 14 tūkst. pagal pažymą.
Automobilių pardavėjai – dėmesio centre
Tuo metu prekyboje mėsos produktais srityje neapskaitytos verslo pajamos sudaro apie 151 mln. eurų.
Pagal šešėlinės ekonomikos apimtis išsiskiria ir prekybos automobiliais, ir jų dalimis rinka. Vien tik PVM atotrūkis sektoriuje siekia – 73 mln. eurų, rašoma Vyriausybės pranešime.
FNTT duomenimis, per 2017–2019 metus buvo pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai dėl neapskaitytos prekybos naudotais lengvaisiais automobiliais (nustatyta daugiau kaip 900 tūkst. eurų žala valstybės biudžetui, neįskaitant tęsiamų patikrinimų ir ikiteisminių tyrimų, kuriuose žala vis dar nustatoma, nes atliekami objektų tyrimai).
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad didžioji dalis automobilių sandorių vyksta grynaisiais pinigais ir net 84 proc. įsigyjamų automobilių yra dėvėti, o tai kuria papildomas paskatas šešėliui.
Jis taip pat pastebi, kad yra piktnaudžiaujama vadinamaisiais „Kauferiais“, kada pardavėjas iš Lietuvos tampa perpardavėju, o oficialiuose dokumentuose niekur nepozicionuoja.
„Pirkėjai siekdami mažesnės kainos sutinka sutartyse nurodyti ne tikruosius automobilių pardavėjus (su kuriais atsiskaito grynaisiais), o pirminį, užsienyje registruotą, automobilio savininką. Atitinkamai mokesčių mokėtojai į mokesčių deklaracijas įrašo neteisingus duomenis, nuslėpdami tikrąsias gautas pajamas, nuo kurių nesumokami gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai“, – sako E. Misiūnas.
Priešnuodis prieš šešėlį
Atsižvelgiant į tai, kad statybų sektoriuje, kas kasmet neapskaitoma apie 500–700 mln. eurų pajamų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įvesti privalomąją statybininko tapatybės kortelę. Taip pat įdiegti statybininko tapatybės informacinę sistemą.
Tuo metu Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys kovoje su nelegaliai mėsos gaminių pardavėjais siūlo įdiegti centralizuotą turgaviečių apskaitos informacinę sistemą.
Siekiant priversti prekybos automobiliais ir jų dalimis pardavėjus registruoti realius sandorius, siūloma įvesti privalomą transporto priemonių sandorių deklaravimą ir įdiegti centralizuotą transporto savininkų apskaitos sistemą.
Taip pat nustatyti kriterijus, pagal kuriuos transporto priemonės gali būti pripažįstamos atliekomis, ir patobulinti netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir jų dalių kontrolės sistemą.
Vyriausybė po pasitarimo pritarė visoms keturioms priemonėms kovoje su šešėliu.
