Verslas

2019.06.13 11:07

Lietuvos bankas: kaistanti NT rinka ir priklausomybė nuo Šiaurės šalių bankų kelia riziką atnaujinta 14.40

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.06.13 11:07

Tarptautinė aplinka prastėja, tačiau Lietuvos finansų sistema veikia stabiliai, jos svarbiausios grandies – bankų – atsparumas galimiems sukrėtimas yra aukštas. Vis dėlto didžiausią riziką kelia finansiniai disbalansai Šiaurės šalyse ir išaugęs nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas, pristatydamas finansinio stabilumo apžvalgą teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas teigia, kad bankai vis aktyviau teikia būsto paskolas gyventojams, o skolinimas įmonėms sulėtėjo.

„Ekonominė situacija, ekonominis ciklas toliau yra pakilime. [...] Namų ūkių finansinė būklė gerėja. Savaime suprantama, kalbame apie vidurkius. Tarptautinė aplinka toliau išlieka nestabili ir tai veikia mūsų atvirą ekonomiką. Kalbant apie atlyginimų augimą, jis ir toliau išlieka spartus, bet tas tempas lėtėja. Mūsų prognozė – atlyginimų augimas lėtės“, – sako V. Vasiliauskas.

Vartotojų pasitikėjimas bankais, jo teigimu, taip pat rekordinis – didžiausias per dešimtmetį. Vis dėlto V. Vasiliauskas pabrėžia – vertinant tarptautinę riziką išlieka neigiama tendencija.

„Tai veikia taip pat ir mus. Kokios tos tarptautinės grėsmės? Prekybiniai karai, „Brexitas“ niekur nedingęs, tai besitęsia. Tarptautinė aplinka mus verčia toliau gyventi pastačius ausis“, – tvirtina banko vadovas.

Lietuvos banko vadovo tvirtinimu, skola nėra tapusi našta ekonomikai. Be to, kylant atlyginimams gyventojų optimizmas auga, skolinimosi būstui tempas taip pat išlieka gana didelis, NT rinkos aktyvumas auga.

Ragina nepamesti galvos: gyventojai skolinasi vis labiau

V. Vasiliauskas pabrėžia – tiek gyventojai, tiek NT sektorius turėtų nepamesti galvos ir nepamiršti, ka po dabrtinio ekonomikos pakilimo anksčiau ar vėliau ateis ekonomikos „ruduo“.

„Iš principo sandorių rinka labai aktyvi. Tendencija tokia, kad paskolos teikiamos su mažesniu pirkėjo pradiniu įnašu – tai tas santykis tarp įkeičiamo turto vertės ir savo pradinio įnašo. Šiai dienai minimalus reikalavimas – 15 proc. [...] Lyginant su prieškriziniu santykiu, čia net nėra, ką lyginti. [...] Dabar tikrai nė vienas bankas, mūsų žiniomis, nėra pažeidęs to minimalaus santykio reikalavimų, bet nuoseklių lėšų dydis nuosekliai mažėja. Kitaip sakant, skolinamasi su mažiau nuosavų pinigų. Atitinkamai taip pat taikoma ir maksimali paslaugų trukmė, [...] – paskolų trukmė ilgėja. Tai reiškia, kad gyventojai, namų ūkiai linkę labiau skolintis. Turbūt tai yra pasitikėjimo pasekmė ir, be jokios abejonės, pajamų“, – nurodo V. Vasiliauskas.

Lietuvoje būsto sandorių vienam gyventojui 2018 m. sudaryta daugiausia per Nepriklausomybės laikus. Kartu su aktyvia paklausa didėja ir naujo būsto pasiūla. Šiuo metu būstų pastatoma netgi daugiau nei 2008 m.

Kita vertus, išaugusi būsto pasiūla ir padidėjęs neparduotų butų skaičius riboja pernelyg spartų būsto kainų kilimą, kuris sudaro 7,4 proc. per metus.

Nors kredito vaidmuo būsto rinkoje pastaraisiais metais pastebimai padidėjo, jis yra reikšmingai mažesnis nei prieš ankstesnę krizę.

Su paskola šiuo metu įsigyjama apie 40 proc. būstų, o prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė beveik 70 proc. Be to, statybų ir NT plėtotojų įmonių įsiskolinimo lygis yra gerokai sumažėjęs, lyginant su 2007–2008 m.

Įtakos Lietuvai turi ir pinigų plovimo skandalai bei NT situacija Skandinavijoje

Kaip perspėja Lietuvos bankas, didžiąją dalį Lietuvos finansų sistemos sudaro Šiaurės šalių kapitalo bankai, todėl aukštos būsto kainos ir didelis namų ūkių įsiskolinimas tose šalyse yra viena iš svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai.

Nors Švedijos būsto rinkos augimas prislopo, tačiau prastėjanti padėtis pasaulio rinkose ir iškilusios grėsmės Šiaurės šalių bankų reputacijai dėl pinigų plovimo skandalų gali daryti neigiamą įtaką regiono bankų grupių veiklai.

 „Šiaurės šalių komercinių bankų koncentracija Lietuvoje yra išaugusi, todėl, jeigu įvyksta disbalansai motininių bankų rinkose, [...] tai galėtų paveikti ir situaciją Baltijos šalyse, Lietuvoje. Kalbant apie vidaus rizikas, kalbant apie augantį kreditą, atkreipčiau dėmesį į namų ūkių situaciją, būsto paskolas. Būsto paskolų augimas gana ženklus, todėl pasikeitus ekonominei situacijai tai galėtų paveikti namų ūkius ir jų galimybes grąžinti paskolas“, – sako V. Vasiliauskas.

Jis pabrėžia – vis dėlto 2008 m. krizės situacija neturėtų pasikartoti. „Ar galime kalbėti apie krizę? Manau, ne. Bet, kaip visada, krizė ateis netikėtai ir ji bus kitokio pobūdžio, nei buvo iki šiol. Sprendimas – būti pasiruošusiems“, – teigia V. Vasiliauskas.

Kaip akcentuoja Lietuvos banko vadovas, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai siekia mažinti priklausomumą nuo motininių bankų. Be to, gyventojams ir įmonėms skolinama atsargiau: „Džiugina, kad pagrindiniai veikiantys komerciniai bankai mažina įtaką nuo motinų. [...] Jie nori pereiti prie finansavimosi vietiniais ištekliais, indėliais, taigi paskolos iš motininių bankų mažėja. Be jokios abejonės, pinigų plovimo skandalai daro įtaką akcijoms.“

Įmonėms pasiskolinti vis sunkiau: trečdalis paskolos negauna

Vertindamas įmonių galimybes pasiskolinti, V. Vasiliauskas nurodo, kad bankai paskolas bendrovėms duoda vis sunkiau – paskolos negauna maždaug 5 proc. didelių įmonių, 29 proc. vidutinių įmonių ir net 61 proc. mažų bendrovių.

V. Vasiliauskas primena – istorija rodo, kad anksčiau buvo atmetama apie 40 proc. smulkaus ir vidutinio verslo paraiškų.

„Išsiskiria transporto įmonės ir prekyba. Jų kreditavimas ir toliau auga. Tos tendencijos yra, sakykime taip – visokios, bet kalbant apie visą portfelį, visas portfelis yra sumažėjęs. Apklausų rezultatai taip pat patvirtina, kad skolinimo sąlygos yra sugriežtėjusios. [...] Vidutiniškai apie 30 proc. paraiškų yra atmetamos“, – nurodo Lietuvos banko vadovas.

Jis išskiria ir statybos bendroves, kurioms gauti kreditą taip pat tapo sunkiau. V. Vasiliausko tvirtinimu, tai būtų galima sieti su sumažėjusia bankų konkurencija.

Galimiems sukrėtimams sistema pasiruošusi, nerima kelia tik bankų konkurencija

Apibendrindamas V. Vasiliauskas teigia, kad finansinis ciklas Lietuvoje daugiau ar mažiau atitinka ekonomikos augimą, todėl didelių grėsmių Lietuvos bankas neįžvelgia.

„Pati finansų sistema šiandien yra gerokai atsparesnė galimiems sukrėtimams. Finansinis ciklas yra pakilime, kaip ir ekonominis ciklas, bet rizikos ciklas gerokai mažesnis. Mūsų bendra išvada – paskolų augimas atitinka bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir kažkokių burbulų čia nematome“, – sako V. Vasiliauskas.

Vertindamas bankų sektoriaus padėtį, jis teigia, kad didžiausią nerimą kelia bankų konkurencija šalyje, tačiau vertinant bendrai – Lietuvoje veikiantys bankai vieni sveikiausių Europos Sąjungoje.

„Finansinis ciklas daugiau ar mažiau atitinka ekonomikos augimą, todėl mes nematome kažkokių grėsmių, bet vienas spyglys aiškiai išsiskiria – koncentracija. Ta priklausomybė nuo riboto skaičiaus paskolų teikėjų rinkoje tik padidėja“, – nurodo V. Vasiliauskas.

Jis priduria – nereikėtų maišyti didelės bankų koncentracijos ir bankų konkurencijos. Anot jo, net ir nedidelį bankų skaičių turinčios šalys gali pasižymėti didele jų konkurencija. Banko vadovas pateikia pavyzdį – Olandijoje, kurioje gyvena 17 mln. žmonių, didžiąją rinkos dalį dalijasi vos trys bankai.

Atlikus bankų testavimą nepalankiomis sąlygomis, buvo nustatyta, kad kapitalo Lietuvos bankams pakaktų net ir susiklosčius blogai situacijai: „Išvada bendra – iš principo kapitalo pakankamumo testą išlaikytų visi bankai, išskyrus vieną, kuriam trūktų 200 tūkst. eurų. Ta suma yra menka ir mes kalbame apie būtent kapitalo pakankamumą, tikrai esame užtikrinti. Kalbant apie likvidumą, mūsų išvadą yra tokia, kad 26 proc. indėlių pasitraukimą sistema atlaikytų.“

Jis priduria – kapitalo rezervai šiuo metu taip pat gerokai didesnis, nei buvo prieškriziniu laikotarpiu. Tai reiškia, kad Lietuvos finansų sistema sukrėtimams yra labiau pasiruošusi.

Skandinavijos bankų riziką vertina kaip labiau hipotetinę

Reaguodamas į Lietuvos banko apžvalgą, Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius tvirtina, kad priklausomybės nuo Skandinavijos bankų rizika yra labiau hipotetinė nei tikra, kadangi didžiąją mūsų šalyje veikiančių bankų balanso dalį sudaro Lietuvos gyventojų indėliai.

„Patronuojančių užsienio bankų ir kitų kredito įstaigų indėliai tesudaro apie 10 proc., kai prieš 2008 metų krizę šis rodiklis viršijo 40 proc. Pinigų plovimo skandalai, kurie labiau susiję su Baltijos šalimis nei su Skandinavijos, daro įtaką ir bankams – pastebimos skolinimo rinkose brangimo tendencijos“, – sako M. Zalatorius.

Anot jo, reikėtų atskirti rinkos koncentraciją nuo konkurencijos rinkoje. Dabartinę rinkos situaciją galima traktuoti kaip rinkos dydžio, politikos ir rinkos reguliavimo pasekmę.

„Aukšta koncentracija nebūtinai lemia mažą konkurenciją. Lietuvoje veikia aštuoni bankai, netrukus veiklą pradės dar trys specializuoti. Penki iš šiuo metu veikiančių bankų teikia būsto paskolas gyventojams. Vadinamųjų mažų bankų būsto paskolų portfelis auga sparčiausiai. Jeigu jie būtų nekonkurencingi, jų portfelis taip greitai neaugtų. Tad kai kurių politikų ir valstybės tarnautojų kalbėjimas, esą Lietuvoje veikia du su puse banko, mažų mažiausiai klaidina vartotojus“, – įsitikinęs M. Zalatorius.

Jo aiškinimu, situacija, kai keli bankai užima ženklią rinkos dalį, net Europos erdvėje nėra išskirtinė. Valstybių su tokia bankų rinkos struktūra yra tiek Europoje, tiek už jos ribų, pabrėžia M. Zalatorius. Jis pateikia pavyzdį –  Olandijoje gyvena 17 mln. žmonių, o rinkoje dominuoja trys bankai.

„Lietuvos bankų asociacija sveikintų, jeigu mūsų šalyje atsirastų daugiau stiprių ir gerai kapitalizuotų bankų“, – nurodo M. Zalatorius.

Pripažįsta – skolinimo verslui apimčių augimas sumažėjo

Vertindamas paskolų palūkanų didėjimą, M. Zalatorius taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek Europos Centrinio Banko (ECB), tiek Lietuvos banko vertinimu, šiuo metu ekonominis ciklas yra pakilime. Tai – tinkamas metas kaupti atsargas juodai dienai.

„Dėl šios priežasties Lietuvos bankas jau 2018 m. kovą priėmė sprendimą dėl 0,5 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normos taikymo. Nuosekliai padidinta, šiuo metu ji lygi 1 proc. Tad būtų keista, jeigu ši priemonė nedarytų poveikio skolinimo sąlygoms“, – sako M. Zalatorius.

Jo tvirtinimu, paskolų palūkanų dydį taip pat nulemia lėšų kaina rinkoje: „Pastebime, kad bankų platinamos obligacijos brangsta, todėl normalu, kad auga ir paskolų palūkanos. Lėšų kainos augimą lemia tiek pinigų plovimo skandalai, tiek neapibrėžtumo nuotaikos Europoje.“

Jo aiškinimu, kliento rizikos nustatymas – kompleksinis vertinimas, atliekamas atsižvelgiant į kliento pajamas, kredito istoriją ir kt. Vertinant analizuojami skirtingi galimi ateities scenarijai: tiek optimistiniai, tiek pesimistiniai.

M. Zalatorius pripažįsta – pastaruoju metu skolinimo verslui apimčių augimas kiek sulėtėjo.

„Eliminavus keliuose sektoriuose įvykusius reikšmingus paskolų grąžinimus, paskolų verslui portfelis nuosekliai auga apie 4 proc. kasmet. Pastebime, kad verslas pradeda aktyviau rinktis alternatyvius finansavimo šaltinius. Obligacijų dalis bendrame verslo finansavimo portfelyje išaugo nuo 1 proc. 2017 m. iki beveik 10 proc. 2019 m.“, – sako M. Zalatorius.

Jo pastebėjimu, verslo lūkesčiai dėl finansavimo yra optimistiški ir finansavimo paklausa auga labai sparčiai.

„Vertinant kliento finansavimo poreikį, iš tiesų atsižvelgiama ne tik į jo finansinę padėtį, bet ir į potencialios investicijos išorines rizikas. Žvelgiant lokaliai trumpuoju laikotarpiu, globalių ekonomikų neužtikrintumas vietiniams bankams gal ir nėra pagrindas mažinti skolinimo apetitą. Tačiau šie veiksniai tikrai vertinami konkretaus verslo, veikiančio tarptautinėse rinkose, finansavimo atvejais“, – nurodo M. Zalatorius.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius