Internautai pyksta dėl „Maximos“ išmestų iš pažiūros neblogai atrodančių bananų. Prekybos tinklo atstovai tikina, kad taip elgiasi dėl vartotojų, – neva jie nori estetiškai atrodančių vaisių ir daržovių. Kultūristas ir knygų apie sportą bei sveiką mitybą autorius Andrius Pauliukevičius teigia, kad nuotraukoje pavaizduotus bananus jis valgytų.
Vienoje iš feisbuko grupių mergina pasidalijo nuotrauka, kuri įžiebė aršias diskusijas. Nuotraukoje pavaizduotas bananų prikrautas konteineris, kuris stovi šalia Mindaugo gatvėje esančios „Maximos“.
„Negalvojau, kad tokie baisūs dalykai vyksta Lietuvoje, kol nepamačiau. Čia yra Mindaugo „Maximos“ konteineris, pilnas sveikų bananų. Tai ar čia dabar reikės peticijas rašyti, ar kaip? Nes situacija tai graudi“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė nuotrauka pasidalijusi mergina.
Į diskusiją įsitraukę dalyviai nevengė kritikuoti bandymo atsikratyti iš pažiūros kokybiškais vaisiais. Žmonės komentavo, kad „Maxima“ galėtų netinkamus prekybai vaisius ir daržoves tiesiog sudėti į dėžes ir leisti juos susirinkti žmonėms.
Kiti tvirtino, kad pamatę bananus būtų pasiėmę jų tiek, kiek galėtų panešti. Dar kiti svarstė, kad bananus galėtų namo pasiimti patys darbuotojai ir jų nereikėtų išmesti.
„Maxima“: klientai nori šviežių vaisių ir daržovių
Į šią situaciją sureagavo „Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Ji teigė, kad vaisiai ir daržovės, kurie dėl „Maximos“ prekybos tinkle taikomų aukštų kokybės standartų nepasiekia parduotuvių lentynų arba netenka savo prekinės išvaizdos, yra pašalinami iš prekybos ir atiduodami perdirbti.
„Taip atsitiko ir šiuo atveju, nesunokę ir pernokę vaisiai, netinkami parduoti ir vartoti, buvo sudėti į specialų konteinerį, skirtą išvežti į perdirbimo vietas. Svarbu paminėti, kad dėl tiksliai suplanuojamų prekių užsakymų tokių perdirbimui atiduodamų vaisių ir daržovių kiekiai būna nedideli“, – situaciją komentavo E. Dapkienė.
Anot jos, „Maximos“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad, rinkdamiesi šviežio maisto produktus, 85 proc. respondentų kaip svarbiausią rodiklį įvardija vaisių ir daržovių išvaizdą, kita reikšminga grupė – kilmės šalį. Todėl prekybos tinklo parduotuvių lentynose klientai gali rasti tik itin aukštus kokybės reikalavimus atitinkančius vaisius ir daržoves.
„Atsakingas vartojimas mums nėra svetimas. Savo klientams suteikiame galimybę įsigyti įvairių produktų, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos, už pastebimai mažesnę kainą. Bendradarbiaujame su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ – teikiame finansinę paramą, organizuojame labdaros akcijas. O nuo 2014 m. tris kartus per savaitę iš parduotuvių fondui atiduodame bakalėjos produktus ir duonos gaminius, iš prekių sandėlių – vaisius ir daržoves, kurie neatitinka mūsų iškeltų aukštos kokybės reikalavimų ir nėra pristatomi į parduotuves“, – sako „Maximos“ atstovė E. Dapkienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad įmonės veiklos strategijoje yra numatyta, jog maisto atliekų kiekius artimiausiais metais parduotuvė žada sumažinti apie 30 procentų.
Kultūristas A. Pauliukevičius bananus valgytų
Žinomas šalies kultūristas ir knygų apie sveiką gyvenseną autorius A. Pauliukevičius portalui LRT.lt teigė, kad išmesti bananai atrodo tinkami vartoti.
„Mano asmenine nuomone, bananų kekė, kuri yra ant viršaus, man būtų dar per žalia, o visi kiti – normalūs. Tačiau tai yra mano asmeninė nuomonė. Galbūt „Maxima“ turi kitų kriterijų, o aš jų komentuoti negaliu“, – teigė žinomas sportininkas bei pridūrė, kad bananai, kurie jau būna pajuodavę ar taškuoti, nėra blogi ar nuodingi.
Jis taip pat pabrėžė, kad tiek pernokę, tiek neprisirpę bananai yra tinkami valgyti, tačiau turi skirtingą poveikį organizmui.
„Žaliuose bananuose yra daugiau krakmolo ir ląstelienos. Todėl žmonėms, kurie nori numesti svorio, jo nepriaugti, kontroliuoti cukraus lygį, mažiau prinokę bananai būtų tinkamesni“, – vardija žinomas sportininkas, tačiau priduria, kad neprinokę bananai turi daugiau kartumo.
A. Pauliukevičius taip pat pastebi, kad neprinokę bananai turi cukraus alkoholio, vadinamo sorbitoliu, o tai gali sukelti pilvo pūtimą.
„Prinokę bananai turi mažiau ląstelienos, mažiau sorbitolio, todėl tokių nemalonių pojūčių kaip pilvo pūtimas nebelieka“, – sako A. Pauliukevičius ir priduria, kad prinokę bananai turi daugiau cukraus, todėl tiems, kas nori kontroliuoti svorį ar serga diabetu, tai nėra geriausias pasirinkimas.
Tuo metu sportininkui, kuris nori po sunkios treniruotės atstatyti jėgas, prisirpę bananai yra tinkamesnis pasirinkimas.
Bananus buvo galima atiduoti zoologijos sodui
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė portalui LRT.lt teigė, kad iš pateiktos nuotraukos matyti, jog daugelio bananų odelė yra pažeista. „Galbūt todėl prekybininkai nutarė tokiais vaisiais nebeprekiauti“, – sako A. Serapinaitė.
Ji taip pat pastebi, kad saugius, tačiau neatitinkančius kokybės standartų maisto produktus galima perduoti labdarai ar paramai bei mini, kad šiuo atveju bananai taip pat galėjo būti perduoti ir gyvūnams šerti, pavyzdžiui, zoologijos sodui.
Ekspertės pasiteiravus, ar prekybos tinklai gali pardavinėti sugedusius ar puvimo požymių turinčius šviežius vaisius, ji teigė, kad prekiaujama gali būti tik nepažeistais, nesugedusiais, švariais, kenkėjų nepažeistais, pakankamai subrendusiais vaisiais ir daržovėmis be perteklinės išorinės drėgmės, be pašalinio kvapo ir (arba) skonio.
„Kiekvienoje partijoje gali būti iki 10 proc. produktų (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių būtiniausių kokybės reikalavimų. Tačiau puvinio pažeisti produktai gali sudaryti ne daugiu kaip 2 proc. iš jų“, – vardija ekspertė A. Serapinaitė
Ji taip pat pastebi, kad ant neperdirbtų produktų, įskaitant vaisius ir daržoves, nėra privaloma nurodyti tinkamumo vartoti termino. Tačiau rekomenduojama, kad, pavyzdžiui, bananai prekybos vietoje būtų saugomi 13–15 laipsnių temperatūroje apie savaitę.
