Regis, nebėra kliūčių rusiškoms dujoms tekėti į Europą kontroversišku „Nord Stream 2“ dujotiekiu. Nors projekte dalyvaujančioms įmonėms gresia Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos, taigi ir penkioms Europos bendrovėms, dengiančioms pusę dujotiekio išlaidų, kol kas „Nord Stream 2“ nesustabdomai juda į priekį.
Jau yra nutiesta daugiau nei 1000 kilometrų dujotiekio. Kai kurios Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Danija, taip pat ir Ukraina dujotiekį laiko politiniu Rusijos projektu, skaldančiu Europos vienybę ir kenkiančiu Ukrainai.
Nors dujotiekio paleidimo data ir tolsta, jų pastangos pagrindinio dujotiekio tiesėjo – Kremliaus kontroliuojamo „Gazpromo“ – nesustabdys. Datą tolina balandį Europos Sąjungos Tarybos patvirtinta atnaujinta dujų direktyva ir tai, kad Danija vis dar nesuteikė leidimo eiti vamzdynams per jos teritorinius vandenis).
Visgi rusiškos dujos „Nord Stream 2“ dujotiekiu gali pradėti tekėti į Europą jau kitais metais, nors bendrovė vis dar tikisi paleisti dujotiekį šių metų gale. Jos į Vokietiją atkeliaus iš pačios Rusijos šiaurės – Jamalo pusiasalyje esančio Bovanenkovo dujų telkinio. Ten lankėsi ir LRT žurnalistai.
Skaldo Europos vienybę
Jamalo pusiasalyje, esančiame jau už poliarinio rato, gegužės gale buvo apie 8 laipsniai šalčio. Iš Bovanenkovo dujų telkinio rusiškoms dujoms teks nukeliauti dar ne vieną tūkstantį kilometrų iki Ust Luga uosto netoli Sankt Peterburgo.
Nuo čia Baltijos dugnu „Nord Stream 2“ dujotiekis drieksis dar daugiau nei 1200 kilometrų iki pat Vokietijos krantų. Jis leis Rusijai eksportuoti daugiau dujų apeinant Ukrainą. Dėl to valstybė gali prarasti milijardus. Energetikos ekspertas Romas Švedas tikina, kad toks ir yra Rusijos tikslas – izoliuoti Ukrainą ir padidinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų.
„Ką jie daro, jie sukuria priklausomybę, ir tai klausimas ne Rusijai, o Europai ir mums visiems – ar norime stiprinti tą priklausomybę, ar norime ją mažinti. Europos energetikos politika deklaruoja, kad turime mažinti priklausomybę nuo Rusijos Federacijos, kai tuo metu savo projektais mes didiname tą priklausomybę.
Priklausomybė yra didžiulė bėda, jos reikia vengti, reikia kuo daugiau tiekimo šaltinių turėti, kad priklausomybę būtų sumažinta. Kitas politinis aspektas, kad mes, Europa, dujas pirkdami iš Kremliaus kontroliuojamų įmonių, finansuojame Kremliaus vykdomą politiką ir tą dabartinę agresiją, kurią Kremlius vykdo. Tai stiprus politinis ir moralinis akcentas“, – sako energetikos ekspertas Romas Švedas.
Tačiau „Gazprom“ tikina, kad dujotiekis nebus visiškai pajėgus pakeisti rusiškų dujų tranzito per Ukrainą, ir grėsmes Ukrainai vadina pramanais.
„Mes niekada nesakėme, kad statome „Nord Stream 2“ dujotiekį tam, kad būtų pašalintas tranzitas per Ukrainą. Priešingai, daugybėje renginių tiek „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, tiek buvęs valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas sakė, kad ketinama derėtis dėl naujo dujų tranzito kontrakto su Ukraina.
„Nord Stream 2“ puikiai atitinka „Gazpromo“ strategiją ir mūsų kompanijos produkcijos profilį. Tai 2000 kilometrų trumpesnis kelias tiekti dujas į Europą, nei per jau egzistuojančius tinklus Ukrainoje“, – konferencijoje žurnalistams sakė „Gazprom“ departamento direktoriaus pavaduotojas Dmitrijus Chandoga.
Projektą finansuojančios Europos įmonės – ant sankcijų ašmenų
Tačiau iš už nekaltų „Gazpromo“ pareiškimų lenda Kremliaus rankos. Nors Europa išties susidurs su augančiu dujų poreikiu, skelbtis, kad Rusija vienintelė gali mesti gelbėjimosi ratą Europai, nereikėtų.
„Alternatyvų, žinoma, yra. Artimiausia – Norvegija, nes gamtinių dujų tiekimas iš Norvegijos į kitas Europos šalis pastaraisiais metais auga. Tai, mano nuomone, svarbi alternatyva, ir reikia didinti infrastruktūrines galimybes pirkti norvegiškas dujas. Matome, kad vis patrauklesne perspektyva gali tapti suskystintų dujų terminalai (SGD), ir čia jau labai svarbiu tiekėju gali tapti JAV“, – sako VU TSPMI direktorius dr. Ramūnas Vilpišauskas.
Jungtinės Amerikos Valstijos nori įsitvirtinti Europos dujų rinkoje, nes baiminasi, kad Rusijos dominavimas Europoje paveiktų partnerių – NATO valstybių – saugumą. „Nord Stream 2“ dujotiekis jau sukėlė nemažai įtampos tarp Amerikos ir Vokietijos, todėl šiuo metu JAV vėl svarsto apie sankcijų įvedimą dujotiekį tiesiančioms įmonėms. Nors projekto dalyvės tai vadina spekuliacijomis, nerimas juntamas.
„Visų pirma, mes nesitikime, kad sankcijos bus įvestos, o jei jos ir būtų įvestos, klausimas, ką jos paliestų, ar tai būtų mūsų pagrindiniai partneriai. Jei tai būtų jie, jie ir turėtų priimti sprendimus, kokių veiksmų imtis“, – sakė „Nord Stream 2 AG“ vyr. projekto vadovas Henningas Kothe.
Pusę „Nord Stream 2“ akcijų valdo „Gazprom“. Kitus 50 procentų – penkios Europos įmonės, finansuojančios dujotiekį: Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Nyderlandų „Shell“. Būtent jos ir pakimba ant pavojingos sankcijų ribos. Tačiau apie šią grėsmę įmonių atstovai kalbėti nenori, kalbesni buvo tik austrai.
„Tai spekuliacijos, todėl nenoriu spėlioti, ką mums atneš ateitis. Investuotojai finansuoja 50 procentų projekto ir tai yra į biržos prekybos sąrašą įtrauktos kompanijos. OMV tėra listinguojama biržoje kompanija, taigi, mūsų darbas nėra politikuoti, mūsų darbas – padidinti akcijų vertę, akcininkų pelną ir rūpintis patikimu dujų tiekimu vartotojams. Tą mes ir darome“, – sako „OMV Gas International“ vyresnysis viceprezidentas Reinhardas Mitschekas.
Danija ir atnaujinta dujų direktyva verčia perdėlioti kortas
Jei JAV sankcijas įvestų, tai Rusijai stipriai sumaišytų kortas. Jas jau verčia perdėlioti balandį Europos Sąjungos Tarybos patvirtinta atnaujinta dujų direktyva.
„Šis ES sprendimas reiškia, beje, tą patį kaip ir Trečiojo energetikos paketo atveju, kad siekiama atskirti tuos, kuriems nuosavybės teise priklauso infrastruktūra nuo monopolijos tiekiant dujas tai pačiai įmonei priklausančiu dujotiekiu. Kitaip sakant, siekiama atverti prieigą konkurencijai, kad kažkokios įmonės vamzdynu galėtų naudotis ne tik viena įmonė, bet ir kitos įmonės“, – aiškina R. Vilpišauskas.
Dar viena rakštis, skaudžiai stringanti į „Nord Stream 2“ dujotiekį, – Danija, nes Danijos energetikos agentūra vis dar nesuteikė leidimo tiesti vamzdyną per jos išskirtinę ekonominę zoną, nors pateiktas jau trečias vamzdyno trasos maršruto prašymas.
„Sakyčiau, kad Danijos elgesys yra labiau simbolinis, vertinant ES kontekste, ir rodantis pavyzdį kitoms ES valstybėms, daug didesnėms nei Danija, nes būtent ji, būdama ES narė, iš esmės vertina „Nord Stream 2“ projektą – ar duoti sutikimą šiam projektui ar neduoti, ir vertina visas aplinkybes. Tai yra lyderystė per pavyzdį kitoms ES šalims. Taip, Danija yra šiek tiek kliuvinys, todėl jei Danija neduos sutikimo, reiktų keletą viražų padaryti ir tai būtų papildoma kliūtis bei pinigai, bet tai nesustabdytų projekto“, – sako R. Švedas.
Jei Danija vis dėlto suduos šį smūgį, jos vandenis dujotiekis tiesiog aplenktų. Tačiau tai gerokai sugadintų „Gazpromo“ ir jo partnerių nuotaiką. Dujotiekio paleidimas ne tik nusikeltų, bet ir stipriai pabrangtų.
„Tai Danijos sprendimas, kuris, mūsų nelaimei, buvo neigiamas per pirmąją aplikaciją. Vadinasi, mes vis dar nežinome, ar galėsime statyti dujotiekį per Danijos teritorinius vandenis, ir vis dar laukiame sprendimo. Mes esame pasiruošę antrajai alternatyvai. Ji aplenkia Danijos išskirtinę ekonominę zoną, todėl dujotiekis bus pabaigtas“, – sakė Henningas Kothe.
Nors „Gazprom“ ir kiti projekto partneriai vis dar tikisi, kad rusiškos dujos „Nord Stream 2“ dujotiekiu pradės tekėti šių metų gale, greičiausiai taip nenutiks. Vis dėlto dujų kranelis atsisuks kitąmet, ir tada Rusija kontroliuos, kada ir kiek jį atsukti, o kada užsukti.
Žurnalistus į Bovanenkovo dujų telkinį pakvietė ir kelionę apmokėjo „Nord Stream 2“ kompanija. Reportažo turiniui tai įtakos neturėjo.
