Verslas

2019.05.23 11:49

Žygimantas Mauricas: jei neužteks investicijų, už energiją ateityje mokėsime daugiau

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.05.23 11:49

Jei investicijos į energetikos sektorių bus per mažos, vartotojai už energiją mokės daugiau, o į aplinką bus išskiriama daugiau anglies dvideginio, lemiančio klimato kaitą, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, didžiosios žaidėjos šioje srityje pasirinko skirtingas strategijas ir panašu, kad atsinaujinančios energijos srityje Kinija jau ima lenkti Europą ir JAV.

„Turiu gerų naujienų arba ne tokių blogų naujienų kaip prieš pusmetį“, – aštuntajame tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forume sako Ž. Mauricas.

Anot Ž. Maurico, panašu, kad investicijos į energetiką lėtėja ir įžengia į stagnacijos stadiją, tačiau tai vis dėlto yra geresnė situacija, nei buvo prognozuojama, – pasaulio energetikos neužklups recesija, bet augimas bus lėtesnis.

Situacija pakito iš dalies dėl to, kad savo poziciją pakeitė Europos centriniai bankai, tačiau kitos rizikos energetikos sektoriuje išlieka. Tolimesniam vystymuisi įtakos gali turėti „Brexitas“, eurozonos skola, JAV ir Kinijos prekybos karas bei kiti įvykiai.

Ž. Maurico aiškinimu, tai itin svarbu, nes per mažos investicijos į energetikos sektorių gali lemti, kad ateityje ne tiks didės energijos kaina, bet pasaulyje bus išskiriama daugiau anglies dvideginio, kuris turi didelės įtakos klimato atšilimui.

„Globalinio atšilimo tema bus dominuojanti. [...] Akivaizdu, kad ji pasirodys žiniasklaidoje“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.

Nepaisant tokios situacijos, ekonomisto pastebėjimu, didžiosios energetikos žaidėjos dėmesį skiria į skirtingas energetikos rūšis.

„Iki 2023 m., tikėtina, JAV taps naftos ir galbūt dujų eksportuotoja. JAV nebedomins pigi nafta ir Vidurio Rytai. Elgesys pasikeis. Su tuo turbūt susijęs ir „Nord Stream 2“ konfliktas“, – svarsto Ž. Mauricas ir priduria – tokiu būdu JAV ragina nutraukti ryšius su Rusija.

Ekonomistas akcentuoja – reikėtų nepamiršti, kad naftos kainos šiuo metu iš esmės stipriai lemiamos politinio nestabilumo Irane ir Venesueloje.

„Iš esmės kainos turėtų būti žemesnės. Kita vertus, dėl tokio neužtikrintumo, rengiami trumpesni projektai. [...] Be to, keičiasi ir poreikis. Išsivysčiusios, OECD valstybės turbūt šiuo metu yra pike, todėl ateityje vartojimas kris“, – daro išvadą Ž. Mauricas.

Kinija pasirinko investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius.

„Remiantis „Financial Times“ informacija, 2019 m. aukštai esančiuose ar saulėtuose Kinijos regionuose atsinaujinantys energijos šaltiniai taps konkurentu energijai, išgaunamai iš anglies. [...] Kinija sumažino subsidijas saulės jėgainėms ir elektriniams automobiliams, tačiau, nepaisant to, prognozuočiau, kad šis tendencija išliks“, – sako Ž. Mauricas.

Europos Sąjunga pasirinko dar kitokį kelią – ES investuoja tiek į iškastinį kurą, tiek į atsinaujinančius energijos šaltinius. Pastarojoje srityje būtų galima išskirti nebent vėjo jėgaines, kurios Europoje gana populiarios.

„Jeigu Europa atsiliks, iškils rizika tapti atsilikusiu regionu, ypač lyginant su Kinija“, – pabrėžia Ž. Mauricas.

Jo teigimu, iš Europos konteksto ne itin išsiskiria ir Lietuva: „Kaip atrodo Lietuva? [...] Daugelis sako, kad neturime daug saulės, tačiau saulėtu sezonu jos vis dėlto yra [...], o žiemą turime vėjo, todėl galime balansuoti tarp vėjo ir saulės energijos per visus metus.“

Ekonomistas apibendrina – kol kas sunku prognozuoti, kuri rinkos dalyvė pasirinko teisingą kelią, tačiau tikėtina, kad ateityje didžiausias dėmesys vis dėlto bus skiriamas būtent atsinaujinantiems energijos šaltiniams.