Verslas

2019.05.18 07:00

Lietuvis, talentus medžiojantis Dubajuje: man patinka nemokėti mokesčių, nes pats galiu spręsti, kaip gyvensiu

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.05.18 07:00

Ar norėtumėte savo algalapyje matyti tik vieną eilutę, kurioje parašyta suma, kuri bus pervesta į jūsų sąskaitą? Jokių mokesčių, jokių atskaitymų, jokių kaupimų. Šalyje, kurioje įvestas vienintelis 5 proc. PVM, dirbantis Vilius Dobilaitis LRT.lt papasakojo, kokie valstybės be socialinės apsaugos privalumai ir kaip Emyratų piliečiai sukūrė sistemą, patenkinančią jų poreikius.

Viza, draudimas – viskas priklauso nuo darbdavio

Vilius Dobilaitis, vadovų paieškos kompanijos „Cooper Fitch“ vadovas ir partneris, LRT.lt teigė, kad Dubajuje atsidūrė prieš penkerius metus, kai į jį persikėlė iš Kataro.

„Po studijų Anglijoje pradėjau dirbti toje pačioje srityje (personalo atrankos), bet norėjosi ko nors naujo. Pasukiojau gaublį ir susimąsčiau, kur galėčiau „nusileisti“. Anglijoje likti nenorėjau, daugelyje Europos šalių reikėjo vietinės kalbos. Liko rinktis iš Singapūro, Honkongo, Kataro. Perskaičiau, kad Kataras pagal BVP vienam gyventojui labai gerai atrodo. Ten puikiai sekėsi, bet, pakeliavęs po kitas regiono šalis, nusprendžiau, kad Dubajus dar geriau man tiktų. Įveikęs visas atrankas pradėjau dirbti dabartinėje kompanijoje“, – prisiminė jis.

Pasak jo, Dubajuje viskas labai priklauso nuo pačios kompanijos: „Daug tarptautinių kompanijų čia turi atstovybes. Vietinės kompanijos renkasi šiek tiek kitaip darbuotojus, bet principas tas pats. Darbuotojų pasiūla yra didelė. Kompanijos daug dėmesio skiria tam, kad atrinktų talentus, juos dažniausiai kviečiasi iš anglakalbių šalių. Dažnai reikia žmonių, kurie gerai supranta anglų ir arabų. Ne Emyratų piliečiai valdžios sektoriuje gali dirbti tik patarėjais, Emyratų piliečiai dirba valstybiniame sektoriuje.“

Dažniausiai įdarbinimo procesas užtrunka ilgiau nei Europoje – 2–3 mėnesius. „Būsto paieškos procesas nėra paprastas, yra brangus. Vizą suteikia kompanija. Kompanijos turi tam skirtą žmogų, kuris rūpinasi įdarbinimo reikalais. Kai gauni vizą, gali atsidaryti banko sąskaitą. Pirmas 2–4 savaites apgyvendinimą suteikia įmonė, kuri dažnai sumoka už viešbutį arba nedidelį butą. Per tą laiką turi ieškoti būsto pats“, – pasakojo jis.

Vadovo teigimu, viskas priklauso nuo rajono, nuo pinigų: „Prieš 5 metus reikėdavo sumokėti iš karto už visų metų nuomą. Dabar daugelis prašo mokėti už 3–6 mėnesius. Automobilį nusipirkti nėra sudėtinga. Kompanija turi tau duoti sveikatos draudimą ir gali pradėti dirbti. Viskas gal tik iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtinga, bet jauti rūpestį iš darbdavio pusės. Esmė ta, kad visi kažkuriuo metu atvyko į šią šalį ir supranta tuos visus procesus. Katare viskas vyko labai panašiai.”

Vieni atvažiuoja į vakarėlį, kiti kuria namus

Pašnekovo nuomone, sunkiausia, kad iš karto reikia sumokėti daug pinigų į priekį.

Dubajuje apie dešimtadalis yra vietos gyventojai, visi kiti yra atvykėliai. Iš tų 90 procentų trys ketvirtadaliai yra atvykę iš Azijos šalių. Likę – iš Europos, Australijos, JAV. „Rajonuose, toliau nuo finansinių centrų, yra pigiau. Ten 2 kambarių buto nuoma gali kainuoti apie 15–17 tūkst. EUR per metus.  Jei nori gyventi prie vandens, vieno kambario buto nuoma gali siekti ir 25 tūkst. EUR metams. Galima rinktis vilą užmiestyje su sodu ir garažu už 25–30 tūkst. per metus. Didesni butai geruose rajonuose atitinkamai kainuos brangiau“, – dėstė V. Dobilaitis.

Pasak jo, yra daug skirtingų grupių vakariečių. Yra tie, kurie čia nori užsidirbti per tam tikrą laiko tarpą. Jie nori susitaupyti pinigų. Jie čia atvažiuoja be šeimų. Renkasi butą toliau nuo centro, šeima lieka gimtinėje. Išlaikyti šeimą čia labai brangu. Kita grupė – Dubajų laiko namais.

„Barmenai, skrydžių palydovės ir kiti paslaugų sektoriaus darbuotojai tikrai daug neuždirba, seka akcijas. Tie, kurie uždirba daugiau, sau leidžia pramogauti. Daug išleidžiama vandens sportui, žaidžiamas golfas, turizmo šaka labai gerai išvystyta“, – sakė jis.

Prestižiškiausios vietos yra Palm Jumeirah, Dubai Marina, Downtown. 1 miegamojo butas kainuoja 350-450 tūkst. EUR, 2 miegamųjų – 500–800 tūkst. EUR. Kaina svyruoja nuo buto įrengimo, vaizdo per langus.

Norint gauti paskolą, reikia sumokėti trečdalį sumos ir įvairius administracinius mokesčius.

Geras darbo ir poilsio santykis

„Kai atvažiavau, galvojau, kad čia nebus, ką veikti. Bet yra daug restoranų, vyksta vakarėliai. Ilgiau pagyvenus čia, skiri daugiau pinigų pomėgiams, kelionėms. Jaučiama tendencija, kad daug kas taupo kelionėms, nes Dubajus geografiškai labai patogi vieta. Geromis oro linijomis gali pasiekti gana greitai kitus žemynus. Vidutiniškai per metus aplankomos 6 šalys. Atostogų vidutiniškai gaunamos 35 darbo dienos. Po Ramadano visi gauna laisvų dienų atsigauti, įsivažiuoti į ritmą”, – pasakojo įmonės partneris.

Įdomu ir tai, kad mokytojai turi dar daugiau atostogų, valstybinis sektorius dirba mažiau, todėl lėktuvai į visas puses dažniausiai būna užpildyti.

Sveikatos priežiūrai rašytų stiprų šešetą

Anot Dubajuje gyvenančio lietuvio, sveikatos apsaugos sritis yra gana išplėtota, bet ligoninės labai skirtingo lygio, be to, visos jos siekia pelno: „Bet koks tyrimas, bet kokia konsultacija kainuoja pinigus, jei neturi draudimo. Visgi yra ir gana prasto lygio gydymo įstaigų, kurios teikia tik tam tikras paslaugas su dideliais įkainiais, kad gautų kuo didesnius pinigus iš draudimo bendrovių. Tarptautinių ligoninių padaliniai tikrai teikia aukšto lygio sveikatos priežiūros paslaugas.“

V. Dobilaitis aiškina, kad daug kas priklauso ir nuo draudimo rūšies. Kuo pigesnis draudimas, tuo į pigesnes klinikas tu kreipsiesi. Natūralu, kad tos klinikos savo darbuotojams mokės mažiau ir nepasieks aukščiausio lygio. „Bendrai sveikatos apsaugai duočiau 6,5 balo iš 10. Jei reikia rimtesnės apžiūros, sunku surasti gerą specialistą. Dažniausiai gydytis skrendama į Europą. Bendrovei draudimas už darbuotoją kainuoja 2–3 tūkst. EUR per metus“, – aiškino jis.

Anot vadovų atrankų specialisto, Dubajuje iš 3 milijonų gyventojų maždaug milijonas yra „blue collar“ darbuotojai. Tai statybininkai, kelininkai. Jie turi patį pigiausią draudimą, kuris negarantuoja tikrai geros sveikatos apsaugos.

„Svarbu suprasti, kad Dubajuje labai didelė atskirtis tarp darbininkų klasės ir užsienio specialistų klasės. Tie, kas tiesia kelius, stato namus, dažniausiai atvyksta iš Azijos šalių. Jie gyvena užmiestyje bendrabučiuose, juos atveža autobusiukais, duoda pavalgyti ir kokius 300 EUR per mėnesį. Tiesa, jiems čia vis tiek geriau nei, pavyzdžiui, Indijoje, Bangladeše. Tos atskirties daugelis turistų Dubajuje tiesiog nepastebi“, – tikino vyras.

Yra tik indams skirtų mokyklų

V. Dobilaitis pasakoja, kad mokyklos yra labai brangios: „Visos mokyklos yra privačios ir mokamos. Pavyzdžiui, yra tik indams skirtų mokyklų, kurios yra daug pigesnės. Angliškos, amerikietiškos mokyklos yra itin brangios. Vaikui reikia skirti nuo 7 iki 20 tūkst. EUR per metus. Kuo vaikas vyresnis, tuo mokslai brangesni. Yra žmonių, kurie siunčia vaikus mokytis į gimtinę. Universitetai yra labai gero lygio. Daug prestižinių universitetų atstovybių, dėstytojai iš Europos atvažiuoja čia dėstyti. Kursas trunka 3–4 metus ir kainuoja iki 50 tūkst EUR. Tiek kainuoja visa studijų programa. Magistro studijos dar brangesnės.“

Pasirodo, šalyje universiteto studentams sudėtinga gauti darbo praktikos. Praktikų kultūra neišvystyta. Vasaros darbų taip pat nėra. Studentai ieško praktikų kitose šalyse.

Namų ir automobilio nerakina

Anot vadovo, šalyje iš esmės nėra jokių mokesčių. Darbas neapmokestinamas, kiek susitari gauti į rankas, tiek ir gauni. Įmonėms taip pat netaikomi mokesčiai. „Čia nėra valstybinės socialinės apsaugos sistemos. Nėra pašalpų, pensijų. Įdomu tai, kad praėjusių metų pradžioje buvo įvestas PVM mokestis, kurio tarifas 5 proc. Be to, tam tikroms paslaugoms taikomos išimtys. Tai padarius, kainos automatiškai pakilo 5 proc. Tik JAV piliečiai turi susimokėti federalinį pajamų mokestį savo šaliai, nors ir dirba Dubajuje“, – sakė jis.

Kai žmogus netenka darbo, turi mėnesį naujam darbui susirasti. Jei jo neranda, turi iš šalies išvykti.

„Man tokia sistema labai patinka, nes nedarbo lygis yra beveik nulis. Nusikalstamumas itin žemas. Žmogus be darbo turi išvykti iš šalies. Jei savo šalyje turi teistumą, čia darbo negausi. Jei nusikalsti čia, bausmės yra itin griežtos. Jos žmones atgraso nuo minties, kad galima nusikalsti. Įdomu tai, kad jeigu moki čekiu ir jo negali išgryninti, tu patupdomas į kalėjimą, kol galėsi skolą padengti. Namų durų nerakinu, mašinos nerakinu taip pat. Niekas nepaims daiktų iš tavo automobilio“, – dėsto V. Dobilaitis.

Pasak jo, sistema, kai nėra socialinės priežiūros, apsaugo nuo tų, kurie nenori dirbti. Anglijoje yra šeimos, visos kartos, kurios niekados nėra dirbusios ir gyvena tik iš valstybės išmokų, t. y. iš kitų sumokamų mokesčių.

Vyro teigimu, itin svarbu suvokti, kad ši sistema sukurta Emyratų piliečiams: „Mes jiems esame pakeičiama darbo jėga. Mes padedame jiems pasiekti tikslą, o kai mūsų nereikia, mums parodomos durys. Piliečiai čia gyvena labai gerai, mėgaujasi sistema, gauna dideles algas, geromis sąlygomis gauna paskolas būstui, verslui.“

Yra uždirbančių ir po 350 tūkst. EUR

Tų pačių gebėjimų ir patirties darbuotojo užmokestis gali gana kardinaliai skirtis. Indai sudaro apie 70 proc. atvykusių. Visgi bendra nuomonė tokia, kad yra gerai ir prestižas vadovų grandyje turėti europietį. IT specialistas iš Indijos (10 metų darbo patirtis) gautų 70 tūkst. EUR per metus, vakarietis – 120 ar 130 tūkst. EUR per metus.

„Manau, kad normalus uždarbis čia siekia bent 60 tūkst. EUR per metus. Jei gyveni vienas, tikrai už tiek gali sau leisti automobilį, būsto nuomą. Dubajuje itin daug vienišų žmonių, kurie čia gyvena tam, kad užsidirbtų, linksmai leistų laiką. Norint čia gyventi su šeima, reikėtų uždirbti daug daugiau. IT, finansų specialistas vidutiniškai uždirba 120 tūkst. per metus. Vidutinio lygio vadovų algos prasideda nuo 150 tūkst. EUR. Departamentų vadovai, bankininkai uždirba 250–350 tūkst. per metus. Ir aš sumas sakau be priedų ir t. t.“, – teigė V. Dobilaitis.

Jo teigimu, kai kurios kompanijos netgi sumoka už darbuotojų vaikų mokslą. Jei ta suma yra mažesnė už mokyklos reikalaujamą, galima skirtumą primokėti arba rinktis pigesnę mokyklą. Be to, visos bendrovės turi kartą per metus nupirkti bilietus į gimtinę. Kai kurios tai daro ir dažniau. Vieni perka ekonominės klasės bilietą, kiti – verslo.

Pašnekovo nuomone, per pastaruosius metus šitas regionas labai pasikeitė, pasidarė atviresnis, liberalesnis. „Ypač keičiasi Saudo Arabija, į kurią turiu dažnai keliauti verslo reikalais. Leido moterims vairuoti, atidaro kino teatrus ir t. t. Kai pirmą kartą atvykau į Emyratus, per Ramadaną viskas buvo daug konservatyviau. Daug dalykų reguliuojama griežtai, bet jei laikaisi esminių taisyklių, čia gyventi galima saugiai, linksmai. Darbo ir laisvalaikio santykis čia yra nuostabus”, – tikino vyras.

Jau nereikia vežiotis gaublio

Lietuvių šioje šalyje yra apie 1300. Planuojama atidaryti ambasadą Abu Dabyje.

„Prieš septynerius metus, kai keliaudavau į Kuveitą, Bahreiną, Omaną, oro uoste žiūrėdavo į mano pasą, išpūtę akis. Reikėdavo gaublį ištraukti ir parodyti, kur ta Lietuva. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl išvykau iš Anglijos, – ten jaučiausi emigrantu. Buvo anglai ir visi kiti. Net ten universitetą baigęs – nebūsi anglas. Čia visi yra atvažiavę su tam tikru tikslu profesionaliai dirbti. Nėra skirtumo, ar tu italas, ar anglas, ar lietuvis. Man tai labai patinka. Visi žiūri, ką tu gali pasiūlyti rinkai, o ne iš kur tu“, – argumentavo jis.

Pokalbininko teigimu, čia šiek tiek paprasčiau daryti karjerą ir užimti aukštesnes pozicijas: „Londone yra didelė konkurencija tam tikruose sektoriuose. Čia žmonės daro minimumą, kad atrodytų, jog jie reikalingi. Niekados nesiverčia per galvą, kad kažką įrodytų. Užtenka dirbti sąžiningai, būti savo vietoje ir karjera daroma tikrai greičiau. O to finansinė grąža didesnė. Susitaupyti sunku, nes išleisti pinigus labai lengva. Dalis pameta galvą, praranda darbą, išvažiuoja prasiskolinę. Man gyvenimas čia tikrai labai patinka, kol kas niekur neplanuoju iš čia dingti.“

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt