Verslas

2019.04.25 13:06

Kukuraitis įspėjo: ateityje Lietuvoje nebeliks penktadalio dabartinių darbų, 42 proc. bus pakeisti

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.04.25 13:06

Tik vienas iš dešimties Europos gyventojų yra įtrauktas į viso gyvenimo mokymąsi. Tai gąsdinanti statistika, kadangi didėjanti skaitmenizacija iš žmonių reikalaus naujų įgūdžių, sako Europos Komisijos komisarė užimtumui Marianne Thyssen. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad ateityje daugiau nei penktadalis dabartinių profesijų tiesiog nebeegzistuos.

Lietuvoje viešinti M. Thyssen teigia, kad žmonės nėra linkę mokytis visą gyvenimą ir tai yra neraminanti tendencija.

„Mes užverčiame vadovėlius, kai baigiame mokyklą ar universitetą ir galvojame, kad daugiau mokytis mums nebereikės. Reikia pamiršti tokį mąstymą“, – sako ji.

Europos Komisijos atstovė pastebi, kad dėl didėjančios skaitmenizacijos ir technologijų kaitos daugelis dabar egzistuojančių profesijų ateityje paprasčiausiai išnyks.

Niūrias prognozes piešiantys ekspertai teigia, kad siekiant patirti kuo mažesnius nuostolius dėl profesijų kaitos, valstybės turi pasirūpinti, kad žmonės mokytųsi visą gyvenimą.

Kaip teigia Tarptautinės darbo organizacijos generalinis direktorius Guy‘us Ryderis, šiuo metu trūksta šalių pastangų, o darbuotojai, kurių profesijų ateityje nebeliks, patirs didžiausią žalą.

„Darbuotojai, kurių profesijos patiria didžiausią riziką išnykti, turi net 30 proc. mažiau galimybių gauti papildomus mokymus savo valstybėse“, – problemas vardino G. Ryderis.

Lietuvoje daugiau nei pusė profesijų bus pakeistos

L. Kukuraitis teigia, kad ateityje 21 proc. dabar Lietuvoje egzistuojančių profesijų išnyks visai, o 42 proc. dabartinių profesijų reikalaus visai kitų įgūdžių bei bus iš dalies pakeistos.

Anot jo, toks darbų pokytis turėtų įvykti per dvidešimt metų, o Lietuva yra labiau pažeidžiama nei kitos šalys todėl, kad vis dar turime didelį skaičių žemos kvalifikacijos darbų, kurie yra lengviau pakeičiami skaitmenizacijos procesų.

L. Kukuraitis sako, kad tokiems pokyčiams turime ruoštis jau dabar.

„Įgūdžiai, kuriuos įgyjame mokykloje, tikėtina, kad jie mums nebus reikalingi visą gyvenimą. Todėl mūsų vaikai turi būti mokomi, kad reikės keisti savo įgūdžius gyvenime“, – sako L. Kukuraitis.

Jis taip pat pastebi, kad siekiant prisitaikyti prie ateities pokyčių reikės keisti ir socialinės apsaugos sistemą. Ji turės būti dinamiškesnė, o norint įgyvendinti pokyčius bei pasiruošti ateičiai reikės visuomenės, institucijų bei socialinių partnerių įsitraukimo.

Moterys Lietuvoje dirba daugiau, bet uždirba mažiau

M. Thyssen, kalbėdama apie socialines problemas Europoje, paminėjo, kad Europoje moterų užimtumas yra mažesnis nei vyrų. Jos taip pat uždirba mažiau bei gauna mažesnes senatvės išmokas.

„Europoje skirtumas tarp moterų ir vyrų pensijų yra net 37 proc., tačiau moterys gyvena ilgiau, todėl joms sunkiau save išlaikyti. Tuo metu atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų siekia net 17 procentų“, – pastebi M. Thyssen.

Ji taip pat priduria, kad šie skirtumai atsiranda todėl, kad netinkamai veikia socialinės sistemos. „Moterys dažniausiai prižiūri vaikus, todėl yra išstumiamos iš darbo rinkos“, – mini ji.

L. Kukuraitis pastebi, kad Lietuvoje egzistuoja priešinga statistika. Moterų užimtumas šalyje yra didesnis nei vyrų. Vis dėlto jis teigia, kad tuo nereikia džiaugtis, kadangi moterys pasirenka dirbti mažiau apmokamus darbus, kurių nesirinktų vyrai.

Pasiteiravus, kas dėl to kaltas, L. Kukuraitis teigė, kad kaltę dėl to turi prisiimti visi, tarp jų ir vyriausybė.

„Kai kalbame, apie tai, kad Lietuvos vyriausybėje ministro poste nėra nė vienos moters, tai rodo, kad turime problemų ir negalime susitvarkyti viduje. Tačiau galime pasidžiaugti, kad ministerijoje yra nemažai moterų kitose pareigose“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Ateičiai reikia ruoštis jau dabar

G. Ryderis pastebi, kad yra klaidinga manyti, jog ateityje technologijos išstums visas kitas profesijas. Anot jo, sprendimai dėl ateities profesijų visų pirma yra politikų rankose.

„Politikai nuspręs, kokios ateities mes norime, o ne technologijos“, – teigė G. Ryderis.

Anot jo, dabartinė socialinės apsaugos sistema privalo keistis bei neatsilikti nuo darbo rinkos tendencijų. Taip pat reikia jau šiandien investuoti į ateities profesijas.

„Turime mokėti perkelti žmones, kurie dirba vienuose darbuose, į galimus ateities darbus“, – sakė G. Ryderis.

Jis taip pat įvardijo ir kitą problemą, su kuria susidurs Europa – tai senėjanti visuomenė. Dėl šio reiškinio reikės keisti socialinę sistemą, kuri būtų pritaikyta senėjančiai visuomenei, svarstė G. Ryderis.

Tuo metu M. Thyssen teigė, kad senėjanti visuomenė nėra problema, o priešingai tai yra netgi pozityvus dalykas, jei tam bus tinkamai pasiruošta.

„Turime užtikrinti, kad žmonėmis bus tinkamai pasirūpinta. Tačiau tai turės tam tikras pasekmes socialinės apsaugos sistemai. Sprendimas paprastas, arba dirbsime ilgiau, arba mokesčiai bus didesni“, – priemones, kaip pasirūpinti senėjančia visuomene vardino ekspertė.

Mobilumo paketas

Diskusijoje neliko nepaminėtas klausimas ir apie mobilumo paketą bei vairuotojų socialines garantijas. Nors Lietuvos vežėjai tvirtina, kad mobilumo paketas yra nukreiptas prieš konkurencingus Rytų Europos vežėjus, siekiant juos išstumti iš Vakarų rinkos, M. Thyssen teigė, kad tai nėra tiesa.

„Vakarai nėra prieš Rytų vežėjus ar prieš Pietų, tai yra bandymas turėti bendrą tarptautinę vežėjų rinką“, – konferencijoje teigė ji.

Anot jos, mobilumo paketas – tai bandymas suvienodinti Europos transporto rinką, kadangi dabartinė tvarka, kada visi gauna skirtingus darbo užmokesčius arba vadovaujasi skirtingomis taisyklėmis, nėra priimtina.

„To ateityje transporto sektoriuje negali būti“, – sakė Europos Komisijos atstovė.