Veidai

2020.02.25 05:30

Vilnius, Kaunas, o gal Klaipėda: visi pasirengę priimti „Euroviziją“, nors triukšmas dėl pergalės dar nepagrįstas

Viktorija Lideikytė, LRT.lt 2020.02.25 05:30

Nors tikėtis „The Roop“ pergalės didžiojoje „Eurovizijoje“ dar gerokai per anksti, dėmesys, kurio internete sulaukė grupė, kursto viltį, jog kitąmet pirmąsyk istorijoje konkursas gali įvykti Lietuvoje. Nors didžiųjų šalies miestų savivaldybės jau žengė pirmuosius pasiruošimo žingsnius, Vyriausybė apie paramą „Eurovizijai“ kalba aptakiai. Tiesa, visi vienbalsiai tvirtina: Lietuva pajėgtų surengti konkursą, tik klausimas – kur?

Kauno „Žalgirio“ arenoje praūžus nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalui, interneto platybėse aktyviai besireiškiantys dainų konkurso gerbėjai Lietuvai atstovausiančiai grupei „The Roop“ netruko priklijuoti nugalėtojų etiketę ir vienintelei iš Baltijos šalių per „Eurovizijos“ istoriją laimėtojos titulo iki šiol nepelniusiai Lietuvai suteikti vilčių.

Praėjusį šeštadienį „The Roop“ atsidūrė pirmoje „Eurovizijos“ nugalėtoją prognozuojančių lažybų tarpininkų reitingų vietoje. Sparčiai auga ir grupės dainos „On Fire“ peržiūros oficialiame „Eurovizijos“ „Youtube“ kanale – prieš savaitę į platformą įdėtas įrašas jau peržiūrėtas 1,7 mln. kartų. Socialiniuose tinkluose plinta instrukcija, kaip teisingai sušokti dainos šokį, Lietuvos ir užsienio muzikantai dalijasi perdainuotomis „The Roop“ dainos versijomis.

Triukšmas dėl pergalės – nepagrįstas, bet malonus

Pasak LRT vyriausiojo prodiuserio ir ilgamečio Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovo Audriaus Giržado, triukšmas, kilęs dėl galimos „The Roop“ pergalės „Eurovizijoje“, nors iki galo nepagrįstas, bet malonus.

„Per savo darbo „Eurovizijoje“ metus nepamenu, kad koks nors mūsų atstovas ir jo daina būtų sulaukę tokios teigiamos reakcijos ir aukšto įvertinimo. Žinoma, situaciją reikia vertinti realiai: atstovus ir dainas, su kuriomis pasirodys „Eurovizijoje“, pristatė dar ne visos šalys, jie paaiškės iki kovo 8 d. Pažiūrėsime, kaip (reitingų – LRT.lt) lentelė atrodys tada.

Iš kitos pusės, laikas bėga mūsų naudai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Nyderlanduose atranką laimėjęs Duncanas Laurence`as iš karto buvo karūnuotas visos „Eurovizijos“ nugalėtoju, ir tas titulas jam prigijo. Kol kas į visą situaciją žiūriu labai džiugiai ir džiaugiuosi esamu momentu bei tuo, kad mūsų šalies daina yra taip aukštai ir gerai vertinama, kad ir dabartinėje situacijoje“, – portalui LRT.lt sako A. Giržadas.

Pasak jo, pergalės atveju Lietuva būtų pasirengusi surengti „Euroviziją“ ir tam pakaktų esamų didžiųjų šalies miestų infrastruktūrinių galimybių.

„Manau, Lietuvoje tikrai yra kur surengti „Euroviziją“, ir dėl arenų nekiltų jokių problemų. Žinoma, didžiausia ir patogiausia turbūt būtų Kauno „Žalgirio“ arena, tačiau „Eurovizija“ tilptų ir Vilniaus „Siemens“ arenoje. Manau, logistikos prasme Vilnius yra patogesnis, – sako A. Giržadas ir atkreipia dėmesį, jog „Eurovizijos“ istorijoje yra pasitaikę atvejų, kuomet konkursas vyko iš pažiūros koncertiniams renginiams visai nepritaikytose erdvėse. – Pavyzdžiui, Kopenhagoje „Eurovizija“ buvo surengta tiesiog skardiniame angare, kuris neturėjo nieko bendro su koncertų sale. Kadangi pirmenybė teikiama konkurso transliacijai per televiziją, Lietuvoje rengti „Euroviziją“ galimybių tikrai yra.“

Didelės ir išlaidos, ir nauda

Dainų konkurso istorijoje yra pasitaikę atvejų, kai nugalėtojos titulą pelniusios šalys atsisakė rengti konkursą. Tarp jų – 1956 m. „Euroviziją“ nugalėjusi Šveicarija, 1959 m. Nyderlandai, 1962 m. Prancūzija, 1971 m. Monakas, 1973 m. Liuksemburgas ir 1979 m. Izraelis. Keturis kartus iš šešių „Eurovizijos“ organizavimo teisės buvo perleistos Jungtinei Karalystei.

„Tokiu atveju, kai laimėjusi šalis atsisako rengti konkursą, EBU (Europos transliuotojų sąjunga – LRT.lt) tariasi su kuria nors kita šalimi, kuri būtų pajėgi ir imtųsi rengti konkursą. Suprantama, jog svarstant apie galimybę surengti „Euroviziją“ reikia įsivertinti visas galimybes. Suorganizuoti tokį renginį nėra vien nacionalinio transliuotojo atsakomybė, viskas priklauso nuo to, kaip į tai pažiūrės miestų, kurie norės priimti „Euroviziją“, savivaldybės ir Vyriausybė“, – kalba A. Giržadas. Vis dėlto galutinį žodį renkant miestą, kuriame vyksta „Eurovizija“, taria šalies nugalėtojos nacionalinis transliuotojas kartu su „Euroviziją“ organizuojančia Europos transliuotojų sąjunga.

Norinčioms surengti „Euroviziją“ šalims tenka ne tik didelė garbė, bet ir nemaža finansinė našta. Pavyzdžiui, 2012 m. Baku vykusi „Eurovizija“ Azerbaidžanui atsiėjo net 60 mln. eurų, 2016 m. Stokholme – 14 mln. eurų, 2017 m. Kijeve – 30 mln. eurų, 2019 m. Izraelyje – 28,5 mln. eurų, o numatytas šiųmetės „Eurovizijos“ biudžetas siekia 26,25 mln. eurų.

„Nepamenu, ar kuris nors miestas yra iš „Eurovizijos“ gavęs pelno. Tai yra didelė atsakomybė, daug išlaidų, bet manau, žinomumo prasme gaunama grąža taip pat yra didžiulė“, – apie „Eurovizijos“ atveriamas galimybes kalba A. Giržadas.

Vilnius pirmauja logistikos ir apgyvendinimo sprendimais

Pirmuosius pasiruošimo „Eurovizijai“ žingsnius Vilniaus miesto valdžia žengė nelaukusi gegužės 16 d., kuomet Roterdame paaiškės, kas taps 2020-ųjų dainų konkurso nugalėtoju. Miesto savivaldybė jau spėjo įvertinti kriterijus, pagal kuriuos parenkama „Eurovizijos“ vieta, pakalbėti su galimais partneriais, artimiausiu metu yra numačiusi susitikimą su grupės „The Roop“ nariais.

Anot Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, jeigu „Eurovizija“ vyktų Vilniuje, šis įvykis miestui nebūtų našta, – priešingai, didelė garbė, galimybė ir pareiga. „Gal kai kam atrodo, kad Lietuvos pergalė „Eurovizijoje“ taptų nepakeliama našta, tačiau galiu užtikrinti priešingai. „The Roop“, jūs tik parvežkite pergalę, ir kitąmet Vilniuje surengsime tokį „Eurovizijos“ vakarėlį, kuriuo dar ilgai žavėsis ir kurio ilgai nepamirš visa Europa“, – palaikymą Lietuvos atstovams dainų konkurse reiškia R. Šimašius.

Pasak sostinės mero, svarbiausia – laimėti, o kitais dalykais – arenos dydžiu, akustika, infrastruktūros galimybėmis ir kt. – Vilnius pasirūpinti tikrai pajėgs. „Esu tikras, kad Lietuvos pergalės „Eurovizijoje“ atveju šis renginys vyktų būtent Vilniuje. Tai yra šalies sostinė, matomiausias, istoriškai turtingiausias Lietuvos miestas, vartai užsienio investicijoms ir turizmui. Todėl visa Lietuva ir net Europa laimėtų iš to, jei „Eurovizija“ vyktų Vilniuje. Ir, esu tikras, pergalės atveju taip ir bus.

Be to, nė vienas kitas Lietuvos miestas neturi visų būtinų sąlygų tokiam renginiui, ypač pakankamų apgyvendinimo galimybių. Vilniuje šių metų pabaigoje turėsime jau 6 tūkst. viešbučių kambarių – bent keturis kartus daugiau nei bet kuriame kitame Lietuvos mieste. Taip pat „Eurovizijai“ labai svarbus pasiekiamumas skrydžiais, ir čia Vilnius be konkurencijos bent trimis kartais lenkia kitus Lietuvos oro uostus. Susisiekimo infrastruktūra, restoranų kiekis, įdirbis su užsienio turistais – visose šiose srityse esame stipriai pažengę į priekį ir jau pasiekėme tokį lygį, kuris leidžia organizuoti tokio mastelio renginius“, – sostinės privalumus vardija Vilniaus meras R. Šimašius.

„Siemens“ arenos pakanka, bet svarsto ir kitas vietas

Anot R. Šimašiaus, vietų, kur Vilniuje galėtų vykti „Eurovizija“, yra ne viena. „Dėl konkrečios (koncerto – LRT.lt) vietos sprendimų galėtų būti įvairių. Natūralu, kad realiausias variantas – „Siemens“ arena, kuri koncertų metu talpina apie 13,5 tūkst. žiūrovų, ir tai daugiau, nei pakanka pagal „Eurovizijos“ kriterijus (pavyzdžiui, Rygoje „Eurovizija“ vyko perpus mažesnėje arenoje). Jau turėjome pirminius pokalbius su jais, džiugu, kad nuomonės sutampa, be to, gavome atsakymus ir dėl akustikos – tai nėra tokia problema, kurios negali išspręsti garso režisieriai.

Tačiau tikrai apsvarstytume ir kitas alternatyvias vietas. Pavyzdžiui, 2013 m., kai „Euroviziją“ laimėjo Danija, ją rengti šalyje pasisiūlė ir nedidelis Horsenso miestas, kuris siūlė ją organizuoti nebeveikiančio kalėjimo kieme, uždengiant jį stikliniu stogu. Šis pasiūlymas galiausiai pralaimėjo Kopenhagai, bet tokie pavyzdžiai rodo, kad laimėjimo atveju turėtume įvertinti net ir netikėčiausius sprendimus. Gal čia šansas uždarytam Lukiškių kalėjimui sublizgėti pasauliniu lygiu?

Dėl vieno esu tikras – naujos arenos statyti tikrai nereikėtų, šiuo metu vyksta Nacionalinės koncertų salės kūrimo procesas, bet antrai pramogų arenai Vilniuje tokio didžiulio poreikio kol kas nėra, šias lėšas geriau investuoti į renginio kokybę išnaudojant esamas erdves“, – kalba R. Šimašius.

Turistams – žaliuojantys parkai ir kulinariniai Vilniaus perlai

Pasak Vilniaus mero, „Euroviziją“ rengiančiam Vilniui netrūktų, ką pasiūlyti turistams: nuo užtikrinto saugumo iki kokybiškų restoranų ir žaliuojančių miesto parkų.

„Be kokybiškos muzikinės šventės, Vilnius (turistus – LRT.lt) nustebintų savo atvirumu, draugiškumu, daugiasluoksne istorija, įdomia architektūra, žaliuojančiais parkais (juk „Eurovizija“ vyksta tam pačiu geriausiu metu!) ir kulinariniais atradimais. <...> Vilnius pastaruoju metu garsėja savo gastronomine puse, užsienio svečiai stebisi kokybiškų restoranų kiekiu, todėl iššūkis būtų ne mums, o svečiams. Jūs tik suspėkite per tas keletą dienų išbandyti visus Vilniaus kulinarinius perlus“, – kalba R. Šimašius.

Pasak jo, problemų nekeltų ir saugumo užtikrinimo masinio susibūrimo vietose klausimas. „Vilnius – saugus miestas, tai įrodo ir tokie masiniai renginiai kaip Kalėdų eglės įžiebimas arba Vilniaus šviesų festivalis, kuriuose dalyvauja jau net ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, tačiau jokių saugumo nesklandumų nebūna. Todėl „Eurovizija“ būtų dar viena šventė Vilniuje, kurioje niekam net nekiltų klausimas apie saugumą – tai yra miesto higiena, ir mes ją užtikriname“, – užtikrintai kalba Vilniaus meras.

R. Šimašius įsitikinęs, jog „Eurovizija“ taptų galimybe garsinti Vilniaus vardą. „Esame maža šalis ir mažas miestas, todėl negalime sau leisti didžiulių visame pasaulyje matomų kampanijų. Todėl „Euroviziją“ matytume kaip gerą šansą Vilniui patekti į europiečių širdis. Neabejoju, kad ši investicija ateityje grįžtų per augančius turistų srautus, didėjantį žinomumą ir naujas investicijas“, – sako Vilniaus meras.

Vilniaus miesto savivaldybės surinktos informacijos duomenimis, per pastarąjį dvidešimtmetį „Eurovizijos“ dainų konkursas net 17 kartų vyko šalių sostinėse. Ne sostinėse „Eurovizija“ buvo rengiama tik tais atvejais, kai šalis laimėjo jau ne pirmą kartą ir anksčiau renginys jau buvo vykęs tos šalies sostinėje (pvz. Diuseldorfas 2011 m., Malmė 2013 m., Roterdamas 2020 m.).

Kauno koziris – „Žalgirio“ arena

Panašu, jog Kauno miesto valdžia ne mažiau nei Vilniaus įsitikinusi, jog jų miestas – geriausias pasirinkimas didžiajai „Eurovizijai“ lietuvių sėkmės konkurse atveju. „Esame įsitikinę, kad kovoti (dėl teisės mieste surengti „Euroviziją“ – LRT.lt) nė neprireiks. Įvertinus situaciją objektyviai, turėtų būti priimtas optimaliausias sprendimas – renginiui organizuoti pasirinktas Kaunas.

Šiandien Kaunas tokio masto renginiui gali pasiūlyti didžiausią ir talpiausią areną Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Neabejojame, visi sutiks, jog svarbu užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių gyvai galėtų stebėti dainų konkursą arenoje. O ir „The Roop“ vokalistas yra „Kaunas 2022“ ambasadorius, tad ar gali būti kitas pasirinkimas?“ – portalui LRT.lt sako Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Visgi M. Jurgutis pažymi, jog Kauno pasiruošimą „Eurovizijai“ įrodo ne tik „Žalgirio“ arena. „Apibendrinus dabartinę Kauno infrastruktūrą, miestas „Eurovizijos“ organizavimo sąlygas taip pat išpildo: Kauno viešbučiuose gali apsistoti daugiau kaip 2 tūkst. svečių, vos už 15 min. kelio nuo miesto centro yra Kauno oro uostas, o jeigu atvykstantieji ir nerastų tiesioginio skrydžio į Kauną, Vilniaus oro uostas puikiai pasiekiamas tiek patogiu ir išvystytu viešuoju transportu, tiek automobiliu.

Manome, kad reikšmingas „Žalgirio“ arenos privalumas yra vieta miesto centre. Tai reiškia, kad renginys yra greitai ir patogiai pasiekiamas pėsčiomis, o taip užtikrinamas draugiškumas aplinkai ir išvengiama spūsčių miesto gatvėse“, – pažymi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pavaduotojas.

Didelių projektų nesibaimina

Pasak M. Jurgučio, renginių organizatoriai Kauną renkasi ne tik dėl puikia akustika pasižyminčios talpios arenos, bet ir dėl aukšto aptarnavimo lygio, konkurencingų kainų, nedidelių atstumų, kuriuos koncertų dalyviai ir žiūrovai nesunkiai įveikia pėsčiomis. Beje, Kaunas patrauklus tiek Baltijos šalių, tiek ir tarptautiniame kontekste.

„Kaunas – modernus, kūrybiškas ir įtraukiantis miestas, kuriame miestiečiai ir svečiai gali rinktis iš 60 muziejų ir galerijų, čia vykstančių įvairių festivalių ir renginių: „Kaunas Jazz“ festivalis, Kauno gimtadienis, Operetė Kauno pilyje, Pažaislio klasikinės muzikos festivalis, Dainų šventė, Laimės diena, Istorijų festivalis, „Fluxus“ festivalis ir daugelis kitų. <...> Beveik per dešimtmetį nuo „Žalgirio“ arenos atidarymo sukaupta tarptautinių renginių organizavimo, aukšto lygio svečių priėmimo ir didelių lankytojų srautų suvaldymo patirtis. Visa tai leis žinias ir kompetencijas pritaikyti „Eurovizijos“ organizavimo kontekste“, – kalba M. Jurgutis.

Svarstydamas, ar pastangos, kurias reikėtų įdėti, norint Kaune surengti didžiąją „Euroviziją“, atsipirktų (tiek finansinių, tiek infrastruktūrinių, tiek žmogiškųjų resursų prasme), M. Jurgutis pastebi, kad „Eurovizijos“ laimėjimas yra didelė garbė visai šaliai, kuri turėtų būti vertinama ne vien finansiškai, bet pirmiausia šalies bei miesto žinomumo kontekste.

„Kaunas nesibaimina didelių projektų, todėl ir ši ambicija (mieste surengti „Euroviziją“ – LRT.lt) tikrai nebūtų pernelyg didelė mūsų miestui. Esame tikri, kad tokio sprendimo grąžą ilgainiui pajaustų visi kauniečiai ir ne tik“, – sako Kauno miesto mero pavaduotojas.

Klaipėda „sutiktų prisiimti atsakomybę“

Kol Vilniaus ir Kauno savivaldybės vardija savo miestų ir arenų privalumus, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, paklaustas, ar Lietuva galėtų sekti šių metų Nyderlandų pavyzdžiu ir „Euroviziją“ rengti ne šalies sostinėje, o uostamiestyje, pažymi, jog svarbiausia – atsakingai įvertinti renginio organizavimo galimybes.

„Jei Lietuva laimėtų didžiąją „Euroviziją“, tikiu, kad didieji Lietuvos miestai kartu su šalies valdžia rastų bendrą kalbą dėl „Eurovizijos“ organizavimo. Klaipėda tikrai nevengtų prisiimti atsakomybės dėl šio renginio, tačiau prieš priimant sprendimus derėtų atsakingai įvertinti ir galimybes, ir kaštus.

Kad Klaipėda geba organizuoti didžiulius renginius bei šiltai priimti svečius, esame įrodę ne kartą. Nepriklausomai nuo to, ar 2021 m. Lietuvoje vyks didžioji „Eurovizija“, ar ne, Klaipėda kvies į kitus renginius – sutiksime didžiųjų burlaivių lenktynes „The Tall Ships Races“, nešime Europos jaunimo sostinės vėliavą“, – portalui LRT.lt sako uostamiesčio meras V. Grubliauskas.

Vyriausybė „The Roop“ linki sėkmės

Be didžiųjų šalies miestų savivaldybių, dėl Lietuvos galimybių surengti „Euroviziją“ neabejoja ir šalies Vyriausybė. „Lietuvoje yra vykęs ne vienas didelis tarptautinis renginys, čia koncertus rengė pasaulinės žvaigždės. Vyriausybė linki sėkmės „The Roop“, o pergalės atveju valstybė neabejotinai būtų pajėgi rengti kitą „Eurovizijos“ dainų konkursą ir išnaudotų gerą progą šalies pristatymui“, – komentare portalui LRT.lt nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Informacijos apie „Eurovizijos“ finansavimą, jo šaltinius ir tai, ar Vyriausybės darbotvarkėje „Eurovizija“ taptų prioritetu, Vyriausybė kol kas nenurodo: „Detalesnę informaciją galėtume pateikti tuomet, jei Lietuvos atstovai laimėtų šį konkursą. Kol kas galime patikinti, kad pergalės atveju valstybė neabejotinai būtų pajėgi jį surengti.“