Pastaraisiais metais pasaulio ekonomikoje ryškėja nauja tendencija – didžiosios valstybės vis aktyviau gina savo pramonę. Jungtinės Valstijos taiko „Buy American“ politiką, Kinija masiškai subsidijuoja strateginius sektorius, o Europos Sąjunga vis dažniau kelia klausimą: ar visiškai atvira rinka vis dar gali užtikrinti konkurencingumą? Atsakymo ieškanti Europa pradeda formuoti naują kryptį – stiprinti vietinę gamybą ir mažinti priklausomybes nuo trečiųjų šalių. Vienas ryškiausių šio posūkio simbolių – „Made in Europe“ iniciatyva.
Kodėl Europai svarbus pramonės konkurencingumas?
Per pastaruosius du dešimtmečius Europos pramonės svoris ekonomikoje nuosekliai mažėjo. Jei 2000 m. gamyba sudarė apie 17,4 proc. ES BVP, tai 2025 m. – jau tik apie 14,3 proc. Vis dėl to pramonė išlieka itin svarbi visos ekonomikos dalimi – ji maitina ištisas vertės grandines nuo statybos ir transporto iki energetikos bei gynybos, kuria technologinę lyderystę, stiprina eksportą ir užtikrina gerai apmokamas darbo vietas.
Todėl Europos politinėse diskusijose vis dažniau keliama ambicija artėti prie 20 proc. pramonės dalies BVP. Tai siunčia aiškią politinę žinutę – Europa nori siekti būti ne tik reguliavimo, bet ir gamybos galia.
„Made in Europe“ – kas tai iš tikrųjų?
Naujoji iniciatyva siejama su siūlomu Pramonės plėtros spartinimo aktu (Industrial Accelerator Act). Jo esmė – panaudoti Europos vidaus rinkos dydį, ypač viešuosius pirkimus ir valstybės paramą, kaip strateginį instrumentą stiprinant Europos pramonę ir vietinę gamybą.
Viešieji pirkimai ES sudaro apie 15 proc. BVP, todėl jų kryptingas naudojimas gali tapti stipriu pramonės politikos instrumentu.
„Made in Europe“ principas numato, kad strategiškai svarbiuose sektoriuose – pavyzdžiui, net-zero technologijose, automobilių pramonėje ar energijai imliose industrijose – viešųjų pirkimų ir paramos mechanizmai gali būti formuojami taip, kad būtų teikiama pirmenybė Europoje pagamintiems gaminiams ar komponentams. Be specialaus dėmesio, šie sektoriai susiduria su dideliais iššūkiais: aukštomis energijos kainomis, globalia ir ne visuomet sąžininga konkurencija ir didelėmis investicijomis į dekarbonizaciją. Vien energijai imlioms industrijoms transformuoti iki 2040 m. gali reikėti apie 500 mlrd. eurų investicijų.
Europos pramonės problema dažnai apibūdinama paprastai: Europa yra reguliavimo supergalia, tačiau investicijų ir kapitalo mobilizavimo srityje dažnai atsilieka nuo JAV ar Kinijos. Šios valstybės aktyviai subsidijuoja savo strateginius sektorius – nuo puslaidininkių iki žaliosios energetikos. Todėl naujoji ES kryptis rodo platesnį politikos posūkį: nuo vien tik reguliavimo prie aktyvesnės pramonės politikos. Ir tai yra aiškus signalas, kad ES siekia sumažinti kritines priklausomybes nuo trečiųjų šalių, ypač Kinijos.
Lietuvai ši iniciatyva yra ypač svarbi, nes šalies ekonomika stipriai remiasi eksportuojančia pramone. Sprendimai, skatinantys gamybą Europoje, gali atverti naujų galimybių Lietuvos įmonėms – ypač integruojantis į naujas Europos tiekimo grandines švariųjų technologijų, energetikos, gynybos ir kitose strateginėse pramonės šakose.
„Made in Europe“ iniciatyva neišvengiamai kelia diskusijų. Kai kurie partneriai ją vertina kaip protekcionizmo forma, o dalis ES valstybių baiminasi didesnės biurokratijos, kilsiančių prekybos konfliktų ir didesnių kainų vartotojams.
Vis dėlto sunku paneigti ir projekto šalininkų argumentą: Europa tik pradeda taikyti instrumentus, kuriuos jau seniai naudoja kitos didžiosios ekonomikos – nuo JAV „Buy American“ iki Kinijos valstybės remiamos pramonės strategijos.
Todėl diskusija apie „Made in Europe“ iš esmės yra diskusija apie Europos vietą pasaulinėje ekonomikoje. Esminė dilema – ar Europa gali sau leisti išlikti visiškai atvira, kai kiti rinkos dalyviai veikia pagal kitas žaidimo taisykle, ar visgi turėtų aktyviau ginti savo strategines technologijas ir pramonę? Ir atsakymas į šį klausimą nulems Europos technologinę lyderystę, energetinį saugumą ir strateginę autonomiją ateinančiais dešimtmečiais.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
