Medus yra gendantis produktas, kurio galiojimo laikas priklauso nuo paruošimo ir laikymo sąlygų, sako bitininkas dr. Jurgis Račys. Taigi, pastebi jis, medus gali surūgti ir dėl bitininko, ir dėl vartotojo kaltės.
Medus yra gendantis produktas, kurio galiojimo laikas priklauso nuo paruošimo ir laikymo sąlygų, sako bitininkas dr. Jurgis Račys. Taigi, pastebi jis, medus gali surūgti ir dėl bitininko, ir dėl vartotojo kaltės.
Portalo LRT.lt skaitytoja Indrė pasakoja, kad nusipirko turguje medaus, o po kelių mėnesių jis ėmė ir surūgo. „Ar gali taip būti? – klausia ji. – Juk sakoma, kad medus – negendantis produktas.“
Ir žirniai yra negendantys, jeigu jie sausai, gerai laikomi, juokauja bitininkas J. Račys. „Taip ir medus negenda, jei yra gerai subrandintas ir laikomas 2–10 °C temperatūroje“, – sako jis.
Mokslininko teigimu, vienas iš svarbiausių medaus kokybės rodiklių yra diastazės skaičius, kuris, medų laikant žemoje temperatūroje, per 33 metus sumažėja tik per pusę. Jei temperatūra aukštesnė, pavyzdžiui, 60 °C, diastazės skaičius sumažėja per kelias valandas.
Taigi, pabrėžia J. Račys, medus yra gendantis produktas, kurio galiojimo laikas priklauso nuo paruošimo ir laikymo sąlygų. „Pirmiausia, jei medus išsuktas iki galo nesubrendęs, kad ir kaip jį laikysi, jis vis tiek dažniausiai surūgs. Be to, kai medaus drėgnumas yra didesnis nei 20 proc., irgi yra tikimybė, kad jis rūgs. Toks drėgnumas rodo, kad medus nėra iki galo subrandintas ir per anksti išsuktas“, – aiškina bitininkas.
Pasak mokslininko, net ir subrandintas medus, laikomas kambario temperatūroje, per metus gali surūgti. Taip pat subrandintas medus, kurio drėgnumas yra 17 proc., vis tiek gali rūgti, jei yra supilstytas į nelabai švarius indus. „Gal jis buvo ilgesnį laiką palaikytas atviras. Juk aplinkui pilna mikroorganizmų, sukeliančių rūgimo procesą, – kalba J. Račys. – Taigi kaltas gali būti ir bitininkas, ir vartotojas, kuris medų laikė netinkamomis sąlygomis.“
Deja, perkant medų patikrinti, ar jis kokybiškas, be laboratorinių tyrimų beveik neįmanoma. Tačiau, jei medus nesusikristalizavęs, lašelį medaus galima užtepti ant refraktometro stikliuko ir iškart nustatyti medaus drėgnumą, pataria bitininkas.
Pagal Europos Sąjungos standartus, J. Račio teigimu, medaus drėgnumas turi būti ne didesnis negu 20 proc. Tiesa, yra išimčių, pavyzdžiui, viržių medui (vieninteliam Lietuvoje) leidžiamas standartas – iki 22 proc. „Net ir 20 proc. drėgnumas yra ribinis. Tarybiniais laikais Lietuvoje ir visoje Sąjungoje riba buvo iki 22 proc., bet kuo drėgnesnis medus, tuo daugiau rizikos, kad jis pradės rūgti“, – pasakoja mokslininkas.
Dar viena svarbi sąlyga, J. Račio žodžiais, – medų laikyti sandariame inde ir sausai, nes medus sugeria drėgmę iš aplinkos: „Ir puikiausiai subrandintas medus iš aplinkos sugeria drėgmę ir pradeda rūgti. Paviršiuje susidaro toks sluoksnelis tamsaus medaus. Ten išsisluoksniuoja medaus sudėtinė dalis fruktozė, kuri irgi skatina rūgimą.“
