Tęsiantis geopolitiniams neramumams, kuomet pasaulyje vienu metu vyksta keli kariniai konfliktai – formuojasi naujos sąjungos, buvę priešai tampa partneriais. Vis dažniau keliami klausimai, ar realpolitic, grįsta naudos ir galios principais laidoja senąją pasaulio tvarką, grįstą pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Apie tai laidoje „Aštuonkojis“ diskutuos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė ir atsargos karininkas Aurimas Navys, praneša LRT.
Išskirtiniame interviu „Aštuonkojis“ komandai, Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, jog kalbant apie naują pasaulio tvarką, reikia suprasti, kad Rusija, ilgai formavusi savo įtakos sferas pasaulyje, „Putino dėka“, prarado iki šiol turėtą geopolitinę įtaką pasaulyje. Jos sąjungininkės griūna viena po kitos: „Tai ne tik Venesuela, tai ir Karibų jūros valstybės. Matome, kad įvykiai ten tik greitėja. Taip pat Rusija prarado labai daug savo potencialo Artimuosiuose Rytuose. Praradus Siriją užsidarė koridoriai į Rytų ir Centrinę-Rytų Afriką. <...> Rusija pamažu stumiama į periferiją ir jeigu karas Irane bus užbaigtas Vakarams nuvertus represinį Ajatolos režimą, tai manau, kad Rusija visoje Persijos įlankoje praras reikšmingą įtaką.“
Laidos svečiai tuo metu aptarė, apie Europos valstybių įsitraukimo į konfliktą Irane poreikį bei įtampą dėl augančių naftos kainų pasaulyje, po naujo Izraelio ir Irano apsikeitimo smūgiais į energetinius objektus. VU TSPMI direktorės dr. Margaritos Šešelgytės teigimu, Europai svarbu apsaugoti Homzūro sąsiaurį, neįsiveliant į atvirą karinį konfliktą Irane. „Vakarai vangiai traukiasi į karą Irane, nes jaučiama didelė baimė dėl aplinkinių aspektų: terorizmo išpuolių, migracijos problemų, vidinės politikos. Hormūzo sąsiauris yra gyvybiškai svarbus Europai, bet ne pats Iranas. Europa galėtų įsitraukti į koaliciją, tačiau norėtų, kad dėmesys būtų skiriamas sąsiaurio temai, o ne Irano režimo pakeitimui.“
Laidos eksperto Aurimo Navio teigimu, didėjančios kuro kainos nėra tiesiogiai susijusios su karo veiksmais Irane. „Nafta, kaip resursas, didesnio konflikto sukelti negali. Bet ji veikia mus psichologiškai. Teiginys, kad 20% pasaulio naftos gabenama per sąsiaurį, nėra tikslus. Nafta pumpuojama ir gabenama kitais keliais, į kuriuos Iranas negali smogti. Tačiau yra ir kita medalio pusė – JAV pelnosi iš šio karo, nes brangiau prekiauja savo nafta. Taip pat svarbu nepamiršti ir Rusijos, kuri džiaugiasi augančiomis kainomis. Trumpo administracija atleidžia sankcijas Rusijos naftai, o tai galėtų sumažinti įtampą visame pasaulyje, tačiau stipriai prisidėtų prie Rusijos karo finansavimo.“
Naujo pasaulio tvarkos žemėlapyje svarbu nepamiršti ir stebėti Kinijos interesų. „Palyginti su kitomis valstybėmis, Kinijos mąstymas yra ilgalaikis, jie mąsto ilgalaikėje perspektyvoje, nes skirtingai negu Europoje, jie nėra demokratinė valstybė – ten nėra rinkimų ir nereikia derintis su visuomene. Tačiau besikeičianti tvarka keičia balansą, ir Kinijos galia naujoje tvarkoje auga. Silpsta Vakarų galia, o Kinija investuoja į galios išteklius: daug investuoja į kariuomenę, į branduolinę ginkluotę, siekdama iki 2035 metų priartėti prie JAV ar Rusijos pagal branduolinių galvučių skaičių. Kinija turi ilgalaikių planų, ir kai ji nedalyvauja konfliktuose, ji laimi laiko. Ji vaidina neutralią šalį ir Afrikoje tik stiprina savo pozicijas.“ – teigia dr. Margarita Šešelgytė.
Tuo tarpu kalbant Europos Sąjungos bei Kanados lyderių flirtą su Kinija, Mychailo Podoliakas atkreipė dėmesį į tai, kad ši sąjunga nebūtų tvari, nes ji grindžiama skirtingomis pamatinėmis vertybėmis: „Akivaizdu, kad amerikocentriškas pasaulis lūžta. Mes matome įtemptus Kanados ir Europos valstybių santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Akivaizdu, kad šalys nori diversifikuoti rizikas ir vėlgi rasti atramas. Bet iš tikrųjų Kinija, deja, kol kas strategiškai taip ir neišėjo iš tos būsenos, to spekuliatyvumo, kuris leido jai gauti papildomą naudą iš nestabilių regionų. Ji palaiko Iraną. Ji ilgą laiką palaiko Rusiją, o šios šalys provokuoja nestabilumą pasaulyje. Kinija šio chaoso fone papildomai gauna sau ekonominės naudos. Strategijos požiūriu santykiai su Kinija nebus naudingi Vakarų pasauliui, nes jie neves prie stabilių taisyklių. Tos taisyklės visą laiką keisis ir keisis į blogąją pusę.“
Ar stebime lokalaus, ar platesnio – globalaus konflikto pradžią? Kaip keičiasi didžiųjų valstybių įtakos zonos ir ar Rusija iš tiesų praranda savo pozicijas pasaulyje? Kokią reikšmę šiame kontekste įgauna Kinijos ir Vakarų santykiai? Apie tai – šį ketvirtadienį laidoje „Aštuonkojis“. Laidos vedėja Nemira Pumprickaitė.
