Laisvės gynėjų dieną, Sausio 13-ąją, LRT kviečia žiūrovus į dokumentinio filmo „222 dienos“ premjerą. Tai pasakojimas, sudėliotas iš ilgą laiką nematytos archyvinės medžiagos – vaizdų, kuriuos Lietuvoje filmavo okupantų pusėje dirbę korespondentai. Šiandien jie tampa ne tik istoriniu liudijimu, bet ir ryškiu priminimu apie laisvės kainą, žmonių drąsą ir valstybės apsisprendimą, praneša LRT.
Filmo istorija prasidėjo LRT archyvuose, kai specialistai, peržiūrėdami sukauptą medžiagą, aptiko iki šiol viešai nerodytus, išskirtinės raiškos kadrus. Filmo pagrindu tapo maždaug 50 „Betacam“ kasečių archyvas, patekęs į Sausio 13-osios bylos medžiagą. Kasečių turinys apima 1990–1991 m. laikotarpį ir baigiasi rugpjūčiu – lūžio metu, kai griuvo Sovietų Sąjungos pamatai.
LRT archyvų redaktorius Tomas Vaitelė pasakoja, kad atidžiau peržiūrėjus paaiškėjo: juostose užfiksuoti siužetai ir reportažai, kuriuos rengė Lietuvai nedraugiški korespondentai, dirbę Maskvos televizijai bei liūdnos atminties „Kaspervizijai“. Filmavimai turėjo aiškų tikslą – menkinti Lietuvos valstybę ir jos žmones, todėl medžiagoje gausu negatyvo, „jedinstvos“ naratyvo ir atvirai priešiškų pasisakymų. Tačiau kartu užfiksuotos ir tikros visuomenės nuotaikos: gatvėse daryti interviu, įtampos, konfliktai, žmonių reakcijos akistatoje su propaganda.
„Visa medžiaga buvo palikta likimo valiai Maskvos kolaborantams evakuojantis iš užimto pastato Gedimino pr. 11 (dabartinė Vyriausybė). Iš to su režisiere pradėjome lipdyti pasakojimą, kuris dar kitokiomis spalvomis nušviečia sudėtingą Lietuvos laikotarpį – 222 dienas iki galutinai žlungant Sovietų Sąjungai“, – teigia T. Vaitelė.
Filmo režisierei Giedrei Genevičiūtei ši medžiaga tapo ir kūrybiniu, ir emociniu išbandymu: iš skirtingų fragmentų sukurti vientisą istoriją, kuri būtų aiški, paveiki ir jautri, o kartu atvertų žiūrovui tai, kas iki šiol liko už kadro.
„Šis archyvas, kurį filmavo okupantai, tiesiogine šio žodžio prasme, pribloškė. Buvo labai keistas jausmas po kruvinosios sausio 13-osios nakties matyti gedinčius žmones su gedulo vainikais ir žvakutėmis prie televizijos bokšto iš kitos tvoros pusės, nei buvome įpratę. Kolaborantai viską filmavo iš vidaus. Tokių rakursų neteko matyti visus 35 metus po įvykusios tragedijos“, – sako filmo režisierė Giedrė Genevičiūtė.
Ji taip pat akcentuoja, kad filmo tikslas – ne tik parodyti dar nematytus vaizdus, bet ir padėti suprasti, kaip veikė okupacinė propaganda, kokia retorika buvo brukama, ir kodėl ji šiandien skamba pavojingai atpažįstamai.
„Mane labiausiai šokiravo nepasikeitusi okupantų pozicija iki šių dienų – rodos, jie gyvena vedami tų pačių „prikazų“ (liet. įsakymų) ir „zakazų“ (liet. užsakymų), kaip ir prieš 35 metus“, – teigia filmo režisierė.
Dokumentinio filmo „222 dienos“ premjera – Laisvės gynėjų dieną, sausio 13 d., 19.30 val. per LRT.
