Kodėl būtent Antano Škėmos „Balta drobulė“ daugeliui yra mėgstamiausias mokyklinis kūrinys? Ką svarbaus šiame romane atranda skaitytojai, aiškinasi LRT PLIUS laida „Tekstų pokeris“, praneša LRT.
„Esu dirbusi nelegaliai, kad išgyvenčiau, galėčiau mokytis ir siekti svajonės, tad „Balta drobulė“ man labai artima“, – laidoje pasakoja dainininkė Monika Liu. „Dirbau viešbutyje, tad puikiai suprantu, ką jaučia Garšva. Visą dieną dirbi aptarnaujantį darbą, o grįžęs namo sėdi su savo kūryba ir tiki, kad ji svarbi. Galvoji, kad svarbiausia siela, bet kasdien susiduri su ta aukštyn-žemyn monotonija. Labai skaudu.“
Abejojantis, ieškantis ir sudėtingame pasaulyje išbūti bandantis žmogus – „Baltos drobulės“ pagrindinis veikėjas artimas ir šiuolaikiniam skaitytojui. „Tai vienas tų retų mokyklinės programos kūrinių, parodančių pasaulį ne tokį, koks jis turėtų būti, bet tokį, koks yra, – su įvairiausiomis traumomis bei skausmais“, – pastebi literatūros tyrinėtojas Mantas Tamošaitis.
Romano herojus Antanas Garšva Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukia į Vakarus ir dirba liftininku Niujorke. Kūrybinės ambicijos taip ir lieka neįgyvendintos, o lifto monotonija ir ieškotojo prigimtis varo jį į kampą. Kelias į beprotybę ar laimę – Garšvos santykis su pasauliu tarp laidos dalyvių įplieks diskusiją.
„Man ši knyga giedra“, – sako reklamos specialistas Tomas Bartninkas. „Pirmą kartą skaitydamas buvau priblokštas: supratau, kad ne aš vienas jaučiuosi svetimas ir pamišęs. Kad man viskas gerai, nes gyvenime yra visko: mirtis šalia gimimo, meilė šalia išsiskyrimo, nusivylimas šalia atradimo. Kai bandai gyvenimą užkonservuoti ir padaryti tik šviesų – jis tampa netikras.“
Tuo metu Monikai Liu „Balta drobulė“ – tamsi knyga. „Garšvos būsena nėra normali. Man įstrigo toji karti tabletė, padedanti jam išbūti lifte ir gyvenime. Žinau tą jausmą, kai tampa per sunku, kai esi prie išprotėjimo ribos. Garšva norėjo gyventi... Aš visada labai bijau, kad neatsidurčiau situacijoje, kai labai norėsiu gyventi, bet bus jau per vėlu.“
„Škėma parodo, kad nuolat ieškoti, nesuprasti, kas vyksta aplink, ir jausti, kad tokia būsena nepakeliama, yra normalu“, – apibendrina M. Tamošaitis. „Šis kūrinys leidžia atsivožti žmogaus kaušą ir pažiūrėti, kas dedasi galvoje.“
O poetas Dovydas Grajauskas priduria: „Balta drobulė“ tokia artima daugeliui, nes kalba apie tai, ką kiekvienas patiriame savo gyvenimo liftuose, apie laimę, kurios kiekvienas siekiame vis kitaip.
Laida „Tekstų pokeris“ kviečia į literatūrą pažvelgti drąsiai – su humoru, komiksais ir repu. Nuo Šatrijos Raganos „Sename dvare“ iki Rimanto Kmitos „Pietinia kronikų“ – laidos vedėjas žinomas atlikėjas ir poetas Pijus Opera drauge su rašytojais, psichologais, komikais, muzikais, kunigais narsto dešimt lietuvių klasikos kūrinių.
Kūrybinė erdvė apmąstymams taip pat – išskirtinė. Laida filmuojama Lietuvos nacionalinio muziejaus Kazio Varnelio namuose-muziejuje, paties menininko istorinėse kūrybinėse dirbtuvėse. Laidoje siekta lietuviškumą perteikti iki smulkiausių detalių, net visi Pijaus Operos kostiumai kurti išskirtinai lietuvių dizainerių. Laidoje apie „Baltą drobulę“ vedėjas puošis dizainerės Aušrinės Kepežinskaitės sukurtu kostiumu.
Laidą „Tekstų pokeris“ žiūrėkite čia.
