Vilniaus miesto savivaldybė antradienį pristatė veiksmų planą „Drąsiai lietuviškai“, kuriuo siekiama stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose ir gerinti į sostinę atvykusių užsieniečių kalbinę integraciją.
Jis apima siekį sukurti kvalifikacijos programą išskirtinai kitakalbius mokantiems Vilniaus pedagogams, tautinių mažumų mokyklose didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių, tautinių mažumų darželiuose vykdyti dvikalbį ugdymą, atvykusių pradinukų ugdymą tik lietuviškai.
„Praėjusios vasaros viduryje įrašėme tautinių mažumų vadovams papildomą užduotį – didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių pradiniame ugdyme. Kai kurie tai padarė mažindami gimtosios kalbos pamokų skaičių, kai kurie padarė pridėdami neformalaus ugdymo valandas. Ir dabar didžiojoje daugumoje Vilniaus mokyklų yra nebe penkios ar keturios, bet šešios savaitinės lietuvių kalbos pamokos. Ir aš labai tikiuosi, kad kitų metų rugsėjo pirmą dieną mes pasitiksime ir su dar didesniu skaičiumi“, – pristatydamas veiksmų planą antradienį kalbėjo Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Taip pat į veiksmų planą įtraukti suaugusiųjų mokyklose lietuvių kalbos kursai užsieniečiams, kitakalbiams mokytojams. Be kita ko, kalbantiems lietuviškai skirtus vadovėlius bus stengiamasi pritaikyti užsieniečiams.
„Mūsų pradinio ugdymo programos skirtingos ir ne tiktai kitakalbiams, bet ir lietuviakalbiams. Dėl to mes, aišku, neišleisime naujo vadovėlio, bet galim padėti su metodika, kaip pritaikyti tą konkretų vadovėlį, konkrečią situaciją tam, kad vaikas, kurio gimtoji kalba buvo skirtinga, kitokia negu lietuvių kalba, galėtų greičiau įsitraukti į mokymą lietuvių kalba“, – sakė V. Mitalas.
Pasak jo, Vilnius visiems stengiasi sudaryti lygias galimybes pradėti mokytis lietuviškai be papildomos įtampos ir susipriešinimo.
„Tai yra įpareigojimas visoms mokykloms Vilniaus savivaldybėje – nukreipti naujai atvykusius užsieniečius pradinukus tik į programas, kurios vyksta lietuviškai“, – žurnalistams kalbėjo vicemeras.
„Jau kai atvyksta kartais šeštokas, septintokas, aštuntokas – tai jie patys ir pati šeima dažnai dar nėra apsisprendusi, ar jie pasiliks Lietuvoje. Ir tada, kai jie šeimoje turi tokį sprendimą, ir mokyklai dirbti su jais sunkiau. Bet pradedant nuo pradinukų, o vėliau kalbant ir apie kitų moksleivių nukreipimą, aš manau, kad Vilnius rodo realų pavyzdį ir realius veiksmus, kaip Valstybės kontrolės išvadas pritaikyti praktikoje“, – pabrėžė jis.
Savivaldybės duomenimis, šiuo metu daugiau nei 17 proc. visų Vilniaus moksleivių mokosi tautinių mažumų mokyklose, kurių Vilniuje – 33.
Nuo 2022 metų karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko daugiau nei 100 tūkst. karo pabėgėlių ir šiuo metu galiojančius leidimus gyventi turi daugiau nei 200 tūkst. užsieniečių, kurių daugumą sudaro Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai.
2024–2025 mokslo metais Lietuvos mokyklose mokėsi 14,6 tūkst. užsieniečių vaikų.
2020–2026 metų laikotarpiu užsieniečių vaikų skaičius Vilniaus savivaldybės mokyklose išaugo 4 kartus – nuo 865 iki 3485.
Valstybės kontrolė pažymi, kad į Lietuvą atvykstančių mokyklinio amžiaus užsieniečių vaikų skaičius kasmet auga, tačiau lietuvių kalba besimokančių užsieniečių vaikų dalis 2022–2025 metų laikotarpiu sumažėjo nuo 56 proc. iki 44 proc.
„Drąsiai lietuviškai“ veiksmų planas įgyvendinamas iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų. Jam 2026 metų miesto biudžete skiriama 200 tūkst. eurų lėšų.
