Spirginantis šaltis kol kas nesiruošia sliūkinti lauk. O sinoptikai žada itin šaltų dienų. Kokiam šalčiui spaudžiant mokiniams nereikia kurnėti į mokyklą, paaiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Kaip penktadienį sakė „Meteo LT“ Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnysis sinoptikas Paulius Starkus, į naują mėnesį sekmadienį įžengsime su dar šaltesniais orais nei kad dabar. Naktį spragatis pasieks 24–29, o kai kur net iki 30 laipsnių šalčio.
Tiesa, žiemospirgio pikas laukia naktį iš sekmadienio į pirmadienį – tuomet temperatūra nuskris žemiau 30 laipsnių šalčio, o Lietuvoje bus fiksuojamas stichinis reiškinys speigas.
Prognozuojama, kad kaustantis šaltis kiek atsitrauks antradienį ir trečiadienį, vietomis sieks -25 °C.
Kokiomis aplinkybėmis mokiniai gali neiti į mokyklą?
Mokiniai gali neiti į mokyklą karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar kitokio įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pvz., mokykloje vyksta remonto darbai.
Koks turi būti šaltis ar kitos oro, gamtinės sąlygos, kad būtų galima neiti į mokyklą?
Jeigu yra -20 °C temperatūra, į mokyklą neina 1–4 ir 5 klasių mokiniai. Jeigu -25 °C – visų kitų klasių mokiniai.
Įprastas ugdymo procesas mokykloje gali būti pertvarkomas ne tik atšalus orams, bet ir dėl pūgos, stipraus plikledžio, kitų aplinkybių, pvz., dėl šildymo sistemos pajėgumų palaikyti reikiamą temperatūrą mokyklos pastate.
Nustatydami oro temperatūrą, tėvai vadovaujasi termometro ar mobiliosios aplikacijos duomenimis. Jeigu ryte gyvenamojoje vietovėje yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė temperatūra, tėvai turi nuspręsti, ar išleisti vaiką į mokyklą, ar ne.
Apsisprendžiant reikėtų įvertinti riziką, atsižvelgti į jutiminę temperatūrą, į tai, kokį kelią iki mokyklos turi įveikti vaikas: ar jis eina pėsčiomis, ar tenka laukti stotelėje, ir pan. Jeigu vaikas lieka namie, tėvai informuoja mokyklą ir mokytojus mokykloje nustatyta tvarka ir pateisina praleistas pamokas.
Kaip tuomet turi vykti ugdymas? Visai nevykti, o mokymosi dienos būtų perkeliamos į vasarą?
Mokyklos vadovas sprendimą apie ugdymo proceso pakeitimą turėtų priimti iš vakaro ir per elektroninį dienyną ar kuriuo kitu susitartu būdu informuoti mokinius ir tėvus. Jeigu vaikas vis tiek ateina į mokyklą, ugdymas ar kita mokyklos veikla jam organizuojama mokykloje.
Mokyklos vadovas gali nuspręsti ugdymą organizuoti nuotoliu arba hibridiniu būdu (kai dalis mokinių mokosi klasėje, kiti nuotoliu), taip pat gali laikinai stabdyti ugdymo procesą vienai dviem dienom. Jei ugdymo procesą reikėtų stabdyti ilgiau, tokius sprendimus gali priimti tik savivaldybė arba švietimo, mokslo ir sporto ministras. Vienintelis kartas, kai visose mokyklose ugdymo procesas buvo sustabdytas 3 dienoms, buvo tik prasidėjus COVID-19 pandemijai ir paskelbus ekstremaliąją situaciją. Vėliau mokyklos perėjo į nuotolinį mokymą.
Jeigu atsitinka taip, kad ugdymas išvis nevyksta vieną ar dvi dienas, šios dienos nėra perkeliamos į vasarą, o įskaičiuojamos į ugdymosi dienų skaičių.
Ugdymas turi vykti nuotoliniu būdu? Ar ir kiek mokyklų renkasi tokį būdą? Ar mokykla ir mokiniai aprūpinti tam būtina technika?
Ministerija rekomenduoja organizuoti nuotolinį ugdymą. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta, kad mokykla gali koreguoti ugdymą, organizuoti nuotoliu. Atskirai informacija apie tai, kokį mokymosi būdą renkasi mokyklos, nėra renkama.
Mokyklos nuolat aprūpinamos kompiuterine įranga ir licencijomis, tuo rūpinasi Nacionalinė švietimo agentūra. Jeigu pasitaiko, kad vienas ar kitas mokinys neturi namuose asmeninio kompiuterio, mokyklai nėra sudėtinga laikinai išduoti kompiuterį.
Mokyklos nuotoliniu būdu dirbo pandemijos laikotarpiu, tai nėra naujas ir neišbandytas ugdymo organizavimo būdas. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta, kad mokykla nuotolinį ugdymą gali organizuoti ne tiktai užklupus šalčiams ar kitai ekstremaliajai situacijai, bet ir per įprastines mokymosi dienas.
Nustatyta, kad mokykla, organizuodama ugdymo procesą kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali jį derinti su nuotoliniu mokymo būdu, jeigu mokyklos nuostatuose įteisintas nuotolinio mokymo proceso organizavimas.
Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu 5–8 klasių mokiniai gali mokytis iki 10 proc. ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus, o 9–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniai – iki 30 proc.
Kokios taisyklės galioja ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams?
Maži vaikai paprastai savarankiškai į ugdymo įstaigas neina, juos atveža suaugusieji. Tėvai gali įsivertinti, ar vaikas eis į darželį, ar liks namuose suaugusiųjų priežiūroje. Higienos norma, kurią pasirašo sveikatos apsaugos ministras, nustato lauko temperatūrą, kuriai esant vaikai nevedami į lauką. Tai yra -12 laipsnių ir žemesnė oro temperatūra arba kai lauke yra žemesnė kaip -8 laipsniai temperatūra, o vėjo greitis didesnis kaip 2 m/sek.
Kaip elgtis tėvams, jei jų vaikai nepilnamečiai?
Kaip nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, vaiko tėvai pasirūpina, kad vaikas iki 6-erių metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Jeigu vienas iš tėvų lieka su vaiku, dėl darbo sąlygų turi būti tariamasi su darbdaviu.
