Apklausa parodė, kad dirbtinį intelektą darbe naudoja beveik 70 procentų mokytojų. Švietimo ministerija parengė jo naudojimo gaires, mokyklos kurs savo taisykles. Ekspertai sako, vien gairių neužtenka, reikia ir lėšų įrankiams pirkti.
Geografijos mokytoja Laima Lapinskienė ruošdamasi pamokoms dirbtinį intelektą pasitelkia retai, bet neabejoja, ateityje mokyklose jo bus vis daugiau. Ir mokytis, kaip naudoti įrankius, reikės.
„Mokytojams tai tikrai yra didžiulė pagalba, kiek aš girdžiu iš kolegų, tikrai ne vienas naudoja, džiaugiasi, sutaupo be galo daug laiko ir kai jau pačiai fantazija būna visiškai išsekusi, irgi bandau ten ieškoti idėjų“, – LRT TELEVIZIJAI sako KTU Vaižganto progimnazijos mokytoja.
O mokiniai, pasak pedagogės, dirbtinį intelektą naudoja daug nesvarstydami. „Vaikams ten gali būti kaip liūnas, į jį smuks, jei neatsirinks“, – svarsto ji.
Švietimo ministerija patvirtino gaires, kaip mokyklose turėtų būti naudojamas dirbtinis intelektas. Pagal jas mokyklos rengs taisykles. Progimnazijos vadovė sako, gairių reikėjo.
„Man didžiausią nerimą kelia pačios bendruomenės labai skirtingos nuomonės dėl DI. Ir mes tikrai susidursime tiek tarp mokytojų, tiek tarp tėvų su skirtingu požiūriu, su skirtingu dirbtinio intelekto naudos arba pavojaus vertinimu“, – kalba KTU Vaižganto progimnazijos vadovė Rūta Songailienė.
Pasak viceministro, ar pamokose naudoti dirbtinį intelektą ir kaip tai daryti, spręs mokytojas.
„Kokias priemones naudoti, kaip tas priemones naudoti, kaip užtikrinti duomenų apsaugą ir akademinį sąžiningumą? Vienas pagrindinių principų – dirbtinis intelektas turi būti naudojamas tada, kai duoda realią pridėtinę vertę ugdymui“, – tikina švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Viceministras sako, kad mokyklos turės įsivertinti ir tai, kokius dirbtinio intelekto įrankius, nurodytus sąraše, naudos.
„Bėda ta, kad mokytojai ir mokyklų vadovai turbūt ne visada galės nustatyti, ar tas įrankis yra tinkamas, nes mokyklos, manau, neturės tam resursų. Nei kompetencijų, nei laiko resursų, nei tų pačių finansinių resursų“, – svarsto VDU Inovatyvių studijų instituto direktorė prof. dr. Airina Volungevičienė.
Ministerijos inicijuota apklausa parodė, kad dirbtinį intelektą darbe naudoja beveik 70 procentų mokytojų. 3 iš 4 – pasiruošti pamokoms, parengti ugdymo planams ar dokumentams.
„Jei mokytojas sako, kad naudoja „ChatGPT“, tai jie tikrai naudoja ne edukacinę versiją, naudoja dažnai neprisiregistravę, nelabai aišku, ką daro su duomenimis“, – įspėja asociacijos „EdTech Lithuania“ vadovė Jurgita Jaruševičienė.
Asociacijos vadovė sako, reikia ne tik gairių, bet ir lėšų dirbtinio intelekto įrankiams.
„Ministerija skyrusi 1 mln. 700 tūkst. eurų programinės įrangos licencijoms įsigyti. Čia yra dirbtinio intelekto programa „Copilot“ ir mokytojai gali naudotis, daugiau kaip 30 tūkst., gali naudotis nemokamai ir mokiniai, 33 tūkst. licencijų yra“, – kalba J. Petkevičius.
„Bet ta dalis yra labai nedidelė. Galvoti, kad mokykla Šakiuose, Plungėje ar Skuode gaus licencijas artimiausiu metu, taip nebus. Tai investicijų reikia nemažų, reikia apsispręsti, ko mes visų pirma norime, ir dažnu atveju neužtenka vieno įrankio“, – teigia J. Jaruševičienė.
Viceministras sako, mokytojų laukia didžiuliai mokymai, kaip naudoti dirbtinį intelektą. Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Airina Volungevičienė teigia, kad Europos Sąjungoje patvirtinta mokytojų skaitmeninių kompetencijų programa turi tapti privaloma ir Lietuvoje.
