Teismui nusprendus, kad lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų mokyklose negali būti mažiau nei gimtosios, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija keis bendrojo ugdymo planus. Švietimo ekspertai sako, kad dėl per mažo lietuvių kalbos pamokų skaičiaus tautinių mažumų mokyklose matomas didelis atotrūkis su tomis, kuriose mokoma lietuvių kalba.
Prieš daugiau nei metus Vilniaus „Žaros“ gimnazija nusprendė padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių, nes jų, kaip teigia mokyklos direktorė, nepakako. Dabar čia pirmų–aštuntų klasių mokiniai per savaitę turi 6 lietuvių kalbos pamokas ir šiek tiek mažiau gimtosios rusų – 4–5 per savaitę.
„Mūsų gimnazijos vienas pagrindinių tikslų – mokyti gyventi Lietuvoje. Mokyti gyventi nekalbant lietuvių kalba yra neįmanoma ir mes matome labai didelį poreikį, mes norime, kad mūsų mokiniai, išėję iš mokyklos, būtų konkurencingi darbo rinkoje, o tai reiškia, kad jie turi kalbėti lietuviškai, suprasti lietuviškai, bendrauti lietuviškai“, – teigė Vilniaus „Žaros“ gimnazijos direktorė Konsuela Liaskovskaja.
Tačiau šiuo metu galioja tvarka, kad pradinių klasių mokiniai tautinių mažumų mokyklose turi septynias gimtosios kalbos pamokas per savaitę, o lietuvių kalbos mažiau – penkias.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad tai prieštarauja įstatymams.
„Atkreipiant dėmesį į teismo sprendimą, tai tiesiog turėsime tą padaryti čia ir dabar, vidury mokslo metų, keisti bendruosius ugdymo planus, žinoma, tai lies ir mokinius, ir mokytojus, ir tam tikras lėšas, bet ieškosime galimybių, kaip įgyvendinti“, – kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Edu Vilnius“ vadovė sako, kad po tokio teismo sprendimo galbūt bus išspręsta problema, apie kurią seniai diskutuota.
„Visuose lygmenyse visą laiką yra matoma skirtumų lietuvių kalbos pasiekimuose ir tikrai žymių skirtumų tarp mokyklų, kurių, pavyzdžiui, mokiniai rusų kalba mokosi ir mokyklų, kuriose mokosi lietuvių kalba. Ir tie pasiekimai, iš tiesų, galima kalbėti apie tai, kad yra stiklinės lubos vaikams, kurie paskui negali stoti į norimas specialybes“, – sakė U. Kaunaitė.
Kritikuoja kai kuriuos sprendimus
Pasak ministrės, įstatymas, pagal kurį tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos turi būti mokoma ne mažiau nei gimtosios, priimtas dar 2011 metais ir nuo to laiko jis nėra vykdomas, nes nebuvo numatyti jo įgyvendinimo etapai.
Anot R. Popovienės, diskusijos su tautinių mažumų mokyklomis pradėtos, tačiau problema – higienos normos, pagal kurias nustatytas pamokų skaičius.
„Aš suprantu, ką ministrė bando pasakyti, kad yra užpildytas vadinamasis ugdymo tinklelis ir dabar lietuvių kalbai vietos nebelieka. Bet, ponai, tai pirmiausia reikėjo lietuvių kalbos tinkamą pamokų skaičių įtraukti, o tik po to įtraukinėti kitus. Tai dabar, aišku, problema tam tikra prasme yra ta, kad sudėtinga kai kuriuos dalykus išimti arba daryti tam tikrus pokyčius“, – kritikos negailėjo švietimo ekspertas Arūnas Šileris.
Kaip teigė švietimo ministrė, artimiausioje Seimo pavasario sesijoje bus siūloma įstatymo pataisa, pagal kurią bus galima moksleivių mokymosi krūvį reguliuoti švietimo ministro įsakymu, o ne sveikatos apsaugos ministro tvirtinama higienos norma.
Tai, anot jos, leis daugiau mokytis lietuvių kalba ir dėl to neaukoti kitų mokomųjų dalykų.
