Aukštosiose mokyklose vis labiau trūksta dėstytojų. Kai kurie profesoriai sako, išeitis – bandyti jų prisitraukti iš užsienio. Tačiau tam, pasak jų, reikia bendros valstybės politikos.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete iš Suomijos atvykusi docentė dirba jau keturis mėnesius. Sako, jog nori dirbti vietoje ir šalyje, kur mato geras karjeros galimybes.
„Kaip užsienietė, žinoma, tikiuosi, kad čia dirbtų daugiau užsienio profesorių. Tai praplečia mūsų akiratį daugeliu atžvilgiu dėl kalbos ir padidina mūsų, kaip tyrėjų, galimybes tyrinėti skirtingas sritis, nes visi turime savo mažą tyrimų sritį, o žmonės iš skirtingų šalių gauna skirtingus duomenis“, – teigia dr. Yi Zheng.
Dėstytojų trūkumui tampant vis didesne problema, išeitis – mokslo darbuotojai iš užsienio, sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė. Vien čia šiuo metu paskelbti 6 konkursai profesoriams, per 15 konkursų docentams, dar apie 20 konkursų asistentams.
„Mes išleidžiame savo moksleivius studijuoti į geriausius Europos universitetus. Tai reiškia, kad yra tam tikras geriausių protų nutekėjimas, bet kažkuriuo metu norėtųsi jau juos ir susigrąžinti arba pritraukti kitus“, – pažymėjo VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė Aida Mačerinskienė.
Galimybei pritraukti mokslininkus iš pasaulio iki šiol skiriama per mažai dėmesio, sako fakulteto dekanė.
„Turėtų atsirasti bendra valstybės politika – tai ypač svarbu. Jeigu padėtų Migracijos departamentas, jeigu pati švietimo ministerija šiek tiek kitaip žiūrėtų, lengvintų sąlygas arba bent jau įdėmiau žiūrėtų į sąlygas, kaip atsivežti mokslo darbuotojus iš užsienio šalių, mums būtų daug paprasčiau“, – pabrėžė A. Mačerinskienė.
Dėstytojų trūksta ir „Vilnius Tech“ universitete, ypač tiksliųjų mokslų. „Matematikų galėtume priimti kokius šešis, taip pat inžinierių, mechanikų, mokslininkų ir dar kelių sričių specialistų. Tačiau paruošiame jų per mažai, o dėstytojų atlyginimai nėra konkurencingi – ypač informatikų ir inžinierių. Dėl to daugelis žmonių čia ateina dirbti tik puse etato“, – sako universiteto rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.
Vilniaus kolegijoje trūksta tik kai kurių sričių dėstytojų, teigia Vilniaus kolegijos direktorės pavaduotojas ekonomikai ir plėtrai.
„Dažniausiai tai yra tikslieji ar gamtos mokslai, su jais susijusios sritys, kuriose specializacija labai siaura. Studentai tokias programas renkasi retai, todėl tenka įdėti daugiau pastangų ieškant specialistų“, – sako Vilniaus kolegijos direktorės pavaduotojas Andriejus Sadauskis.
Tyrėjų, mokslininkų trūksta, nes iki karjeros viršūnės, kada gali gauti gerą konkurencingą atlyginimą – ilgas kelias, teigia „Vilnius Tech“ rektorius.
„Docentai, profesoriai, dirbdami projektinį darbą, mokslinį darbą, dirbdami dėstytojais gali užsidirbti jau normalią algą, bet tas kelias iki to yra 10–15 metų“, – sako jis.
Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas kraštutinumu vadina ir tai, kad iš jaunų doktorantų, kurie tik bando tapti mokslininkais, jau reikalaujama savarankiškai rašyti į aukščiausio lygio žurnalus.
