Pribloškianti ministerijos prognozė: kaip abiturientai išlaikys matematiką kitais metais?

Tikėtina, kad kitais metais matematikos B lygio egzamino neišlaikys 70 proc. jį laikančiųjų. Yra ir blogiausias scenarijus, pagal kurį galimai egzamino neįveiksiančiųjų gretos dar gausesnės. Tokiomis prognozėmis per Lietuvos švietimo tarybos posėdį pasidalijo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. 

Kaip sakė J. Petkevičius, prognozuojant kitų metų rezultatus, remtasi 2025 m. VBE I dalies rezultatais ir galutiniais egzaminų rezultatais. Taip apskaičiuotas tikėtinas scenarijus, taip pat blogiausias ir geriausias scenarijai. Taikyta 35 taškų kartelė, kurią nustatė ankstesnė valdžia.

Kaip parodė toks skaičiavimas, 2026 m. biologijos egzamino prognozė, pagal tikėtiną scenarijų, būtų tokia: valstybinio egzamino neišlaikytų 22 proc. abiturientų. Blogiausias scenarijus – šio egzamino neįveiktų 44 proc., o geriausias – 4 proc. J. Petkevičius priminė, kad šiemet, 2025 m., pridėjus 10 balų biologijos neišlaikė 7,8 proc. laikiusiųjų šį egzaminą, o jei balų nebūtų pridėta, egzamino būtų neįveikę 22,8 proc. 2024 m. biologijos neišlaikė 5 proc. laikiusiųjų.

Istorijos egzamino kitų metų prognozė: pagal tikėtiną scenarijų, šio dalyko egzamino neišlaikytų 21 proc. laikančiųjų. Blogiausias scenarijus – 56 proc., geriausias – 3 proc. nepasiektų reikiamo taškų skaičiaus, tai yra neperžengtų 35 taškų kartelės.

Šiemet istorijos po pridėtų 10 balų neįveikė 4 proc., o nepridėjus balų būtų neišlaikę 13,4 proc. laikiusiųjų. 2024 m. nesėkmingai istorijos egzaminas pasibaigė 1,1 proc. laikiusiųjų.

O kokios ministerijos ir Nacionalinės švietimo agentūros prognozės dėmesio centre atsidūrusiam matematikos valstybiniam egzaminui? A ir B lygio egzaminų padėtis, anot viceministro, būtų reikšmingai kitokia.

Kaip sakė J. Petkevičius, A lygio 35 taškų kartelės, pagal tikėtiną scenarijų, 2026 m. neįveiktų 24 proc. pasirinkusių jį laikyti abiturientų. Pagal blogiausią scenarijų, šis rodiklis siektų 48,2 proc., o pagal geriausią – 7 proc. Šiemet padėtis buvo tokia: po pridėtų 10 balų egzamino neįveikė 15,2 proc. laikiusiųjų. Skaičiuojama, kad be pridėtų balų nesėkme šis išbandymas būtų pasibaigęs 28,5 proc. abiturientų. 2024 m. A lygio matematikos neišlaikė 10,5 proc. laikiusiųjų.

B lygio matematikos egzamino rezultatai būtų kur kas prastesni. Pagal J. Petkevičiaus pateiktas prognozes, tikėtina, kad 2026 m. egzamino neišlaikytų 70 proc. laikančiųjų. Blogiausias scenarijus atrodo itin dramatiškai – B lygio matematikos neįveiktų 92,2 proc. abiturientų. O geriausias scenarijus rodo, kad matematikos neįveiktų 44 proc.

Pristatydamas prognozes viceministras aptarė ir kaimynų patirtis. Anot J. Petkevičiaus, kaimynė Latvija išlaikymo kartelę kėlė nuosekliai, kol pasiekė 20 proc. ribą. Lenkijoje egzaminas išlaikomas, jei surenkama 30 proc. taškų, o Estijoje pakanka surinkti 1 proc. taškų.

J. Petkevičius pabrėžė, kad nė vieno iš šių pavyzdžių ministerija nesiūlo. Šiemet lieka galioti esama tvarka: siekiant atestato pakanka išlaikyti du egzaminus, o stojant į aukštąją – tris, kai privalomas lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminai.

Viceministras sakė raginantis svarstyti, „koks scenarijus Lietuvai būtų geriausias, kad nesumažėtų mokinių, gaunančių brandos atestatus, kad rezultatai atrodytų Europoje solidžiai, kad vaikų išsilavinimo lygis būtų pakankamai aukštas“.

Aukštojo mokslo viceministrė Regina Valutytė taip pat pabrėžė, kad ŠMSM nesiūlo šiemet keisti priėmimo tvarkos – stojant į aukštąją mokyklą, išskyrus menus, bus reikalaujama būti išlaikius matematikos egzaminą. Tačiau šiuo metu vyksta diskusijos dėl matematikos egzamino likimo.

Viceministras: ruošiamės koreguoti kartelę

„Ruošiamės diskusijoms, kad reikia laikinai koreguoti egzamino išlaikymo kartelę. Kad daugiau vaikų įgytų atestatus. Orientuojamės ne į stojimą, ne į aukštąją mokyklą, o į atestatų įgijimą. Ruošiamės tą kartelę koreguoti pagal rezultatus“, – LRT.lt jau po Lietuvos švietimo tarybos posėdžio aiškino J. Petkevičius.

Viceministras sakė, kad dėl išlaikymo kartelės, kuri ankstesnės valdžios buvo nustatyta 35 taškų, tariamasi su švietimo bendruomene.

„Laikinai, pereinamuoju laikotarpiu, kol ugdymo programos bus visiškai įgyvendintos, bent porą metų, galvojame, kad išlaikymo kartelė vaikams nebūtų per aukšta“, – paaiškino J. Petkevičius.

Jis sakė, kad galimai būtų orientuojamasi į 25 taškų kartelę.

„Nors prognozuojama, kad rezultatai [2026 m.] bus prastesni, nei buvo praėjusiais mokslo metais, reikia nenuleisti kokybės, kad vaikai nemanytų, jog po to, kas atsitiko praėjusiais mokslo metais, gali nesimokyti, bet kažkaip egzaminą gaus“, – pabrėžė viceministras.

Pasak jo, NŠA peržiūrės ugdymo programas, labiausiai atsižvelgdama į turinio plotį. O prognozuojami kitų metų egzamino rezultatai bus prastesni, lyginant su 2025 m., anot viceministro, todėl, kad praėjusiais mokslo metais mokyklas baigusieji galėjo egzaminą perlaikyti, tad rezultatai buvo geresni. Anot J. Petkevičiaus, šiemetiniai abiturientai po praėjusios „šoko terapijos“ turėtų labiau pasistengti mokydamiesi.

Viceministras pabrėžė, kad šiais mokslo metais papildomų balų nebus pridedama.

„Taip, iš tikrųjų ne kartelės rodo vaikų išmokimo lygį, o bendras žinių lygis, kiek jie moka. Apie matematikos išmokimo lygį kalbama jau seniai, gal jau dešimt metų. Laikomės pozicijos, kad ugdymo programos yra per plačios, per daug temų ir vaikai nespėja įsigilinti, tik perbėga per temas. Todėl nelieka matematinio mąstymo. Kilusi viešojoje erdvėje ir diskusija, kad kai kurios temos neatitinka vaikų amžiaus, raidos“, – kalbėjo viceministras.

Jis pabrėžė, kad B lygio programa turėtų būti siauresnė, turėtų būti siekiama eiti į gylį, taip formuojant matematinį mąstymą.

„Mes nekalbame, kad reikia lengvinti užduotis, reikia pagalvoti, kad brandos egzaminai, slenkstinės užduotys būtų tokios, kad vaikai parodytų savo matematines žinias“, – sakė J. Petkevičius.

Viceministrė: su Estija neturėtume lygintis

Lietuvos švietimo tarybos nariai aptarė esamą padėtį.

Ekonomikos viceministrė Guoda Burokienė teigė: „Esu tiksliųjų mokslų atstovė. Man pristatymas toks išėjo: kaip padaryti, kad būtų gerai, bet nežiūrint į esmę. Gal aš praleidau, gal jūs jau nagrinėjote, kodėl pasiekimai yra tokie prasti. Man atrodo, Estijos pavyzdys negalėtų būti taikomas, nes jie ankstyvoje stadijoje padarė visas reformas ir jie dabar tiesiog gaudo naudą. Neturėtume lygintis, nes ten skirtinga buvo situacija iškart po Nepriklausomybės atgavimo.“

Matematikos egzaminas turi būti privalomas

Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas pristatė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos poziciją – kitais metais stojant turi išlikti tokie patys minimalūs reikalavimai (reikia būti išlaikiusiam tris valstybinius brandos egzaminus, iš kurių privalomi – lietuvių kalba ir matematika).

Universitetai sutaria, kad turėtų būti taikoma ir dar viena kartelė – trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis stojant į universitetą turėtų siekti 50, o į kolegijas – 41 balą.

Anot R. Petrausko, LURK sutarė, kad kitais metais skaičiuojant konkursinį balą nebūtų įtraukiami šiemet pridėti 10 balų ir taip būtų grįžta į „lygių galimybių situaciją“.

„Vis dėlto manome, kad galimybė perlaikyti egzaminą tiems, kas nepatenkintas pažymiu, kažkuria prasme sprendžia šitą klausimą“, – sakė VU rektorius ir LURK vadovas.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovė Lina Tamutienė sakė, kad jos atstovaujamas sektorius pritaria, kad privalomi lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminai stojant išliktų.

Tačiau, kaip sakė L. Tamutienė, kolegijos siektų išryškinti binarinę aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje ir padidinti atotrūkį trijų valstybinių brandos egzaminų vidurkių (41 ir 50 balų), išplečiant tai nuo 41 balo kolegijoms iki 61 balo universitetams.

„Lygiai taip pat kolegijos matytų prasmę išlaikyti išplėstinio ir bendrojo kurso skirtumą, labiau orientuojantis į B kursą kaip į kelią ateiti į kolegines aukštojo mokslo studijas“, – kalbėjo L. Tamutienė.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja sako, kad palikti A ir B lygius būtų naudinga, B lygis būtų prasmingas stojant į socialinius mokslus, kolegijas. Anot jos, mes, kaip valstybė, dar neišnaudojome dviejų lygių galimų naudų.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas sako, kad jo asociacija iš esmės palaiko trijų egzaminų privalomumą, iš kurių du – lietuvių kalba ir matematika.

„Aišku, buvo mokyklų vadovų, kurie mano kitaip. Toliau – dėl 10 balų. Šių metų situaciją vertinčiau kaip būtinybę juos pridėti. Gal priežastis buvo ta, kad ugdymo programos keitėsi, nebuvo vadovėlių, buvo kitų kliūčių. Tarkime, politiškai mes tai kompensavome. Tikiuosi, kad kitais metais to nereikės. Nes įpulsime į aklavietę dėl praeities ir ateities“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

Lasionis: numušėme motyvaciją siekti

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos vadovas Darius Lasionis pažėrė kritikos.

„Klausantis diskusijų vasarą ir dabar, kartais susidaro toks jausmas, kad žaidžiame skaičiais, kad gražiai atrodytume prieš Europą, kitas šalis. Bet sutikite, geresnis reitingas ar skaičiai nieko nesako apie kokybę, nesako apie kuriamą vertę ir apie specialistus, kurių šiandien reikia mūsų Lietuvos ekonomikai“, – kalbėjo D. Lasionis.

Pasak jo, tikslas turėtų būti turėti išsilavinusią bendruomenę, kuri siektų žinių, dėtų pastangas.

„O ką mes matome? Su balų pakėlimu kaip tik numušėme motyvaciją siekti kažko. (...) Palaikau nuomonę, kad reikia grįžti prie to, kas buvo. Su galimybe perlaikyti egzaminą“, – kalbėjo pramonės atstovas.

Be to, jis pabrėžė matantis takoskyrą ir net konfliktą tarp aukštojo mokslo ir profesinio mokymo.

Pranckūnienė: turime susikoncentruoti į esminius klausimus

Mokyklų tobulinimo centro steigėja Eglė Pranckūnienė, aptardama viceministro pateiktus skaičius, ragino nepamiršti, kad svarbiausia mums, valstybei, susirūpinti dėl gąsdinančios tendencijos, kad tiek daug jaunuolių neįgyja vidurinio išsilavinimo, o tai užkerta daug kelių.

„Manau, kad dabartinė egzaminų sistema yra labai stipriai prie to prisidėjusi. (...) Nėra labai gera tendencija, kad bendrojo ugdymo mokykla yra traktuojama kaip tiekėja aukštosioms mokykloms. Mokykla yra ne dėl to, kad paruoštų mokinius eiti kitur, jos misija yra kita (...) Mokykla neturėtų būti traktuojama kaip tarnaitė kitų mokymosi pakopų“, – kalbėjo E. Pranckūnienė.

Ji nedžiuginančiais vadino ir egzaminų rezultatus ir siūlė atkreipti dėmesį į tai, ko ir kaip mokiniai mokosi, ko išmoksta.

„Siūlyčiau, kad turi ateiti laikas, kai turime susikoncentruoti į esminius klausimus. Nes dabar visą laiką žongliruojama balais. Taip, sutinku, kad tai svarbu, bet mums, mūsų šaliai reikia išsilavinusių žmonių“, – sakė ji.

Pabrėžia skirtumą tarp brandos ir stojimo

Lietuvos švietimo taryba nesyk yra išsakiusi poziciją, kad derėtų aiškiai skirti dvi dedamąsias – mokyklos baigimą ir stojimą. Lietuvos švietimo tarybos prezidentė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė priminė, kad taryba nesyk yra išsakiusi poziciją, kad derėtų aiškiai apibrėžti, kada asmuo pasiekia brandą ir gauna brandos atestatą, o priėmimas yra visai kita tema.

„Ragintume nepalikti matematikos nuošalyje ir galiausiai atsakyti į klausimą siejant jį ne su stojimu į aukštąsias mokyklas, bet su asmens branda“, – sakė S. Žvinienė.

Ji priminė, kad Švietimo įstatyme akcentuojama mokinio dalykinė branda.