Likus savaitei iki Rugsėjo pirmosios, Lietuvos mokyklose trūksta 460 pedagogų. Labiausiai – matematikos, lietuvių kalbos, pradinio ugdymo. Nepaisant to, dalis mokyklų džiaugiasi, kad galėjo išsaugoti klases su mažiau nei 21 mokiniu. Tačiau toks ministrės sprendimas susilaukia ir kritikos.
Už savaitės nauji mokslo metai, tačiau labiausiai neramina tos pačios problemos, sako Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos biologijos ir chemijos mokytoja.
„Kai kurių dalykų neturėsim vadovėlių, vėl ieškosimės, vėl dėliosimės iš senų. Aišku, džiugina tai, kad jau turime daug vadovėlių, geri mokymosi rezultatai džiugina“, – sako ji.
Šis rugsėjis džiugus ir vienintelei šios gimnazijos abiturientų klasei – paskutinius metus ji bus išsaugota ir galės pabaigti toje pačioje mokykloje. Direktorius sako, jog gal dar pavyks rasti 1 mokinį ir klasėje bus 21 – tiek, kiek ir reikia jai suformuoti. Jei ne, klasė vis tiek išliks, tik ją turės paremti savivaldybė. Tai kainuotų 33 tūkst. eurų. Pasak direktoriaus Vytauto Jarašiūno, tai svarbu.
„Kai kurie mokiniai tiesiog nebegalėtų pasiekti vidurinio išsilavinimo, tolimesniuose kaimuose jiems nebūtų jokių galimybių, labai daug laiko susigaištų važiuojant“, – dėsto jis.
Išsaugotų klasių yra ir daugiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) leidus 3–4 gimnazijos klases formuoti su mažiau mokinių, dar vieną rugsėjį toliau kartu mokysis 48 gimnazijos klasės 42-iuose Lietuvos miesteliuose.
„Sudarytos sąlygos moksleiviams mokytis arčiau savo namų, nepraleisti daug laiko autobusuose važiuojant iki artimiausių mokyklų, sudarytos geresnės sąlygos neformaliam ugdymui ir, žinoma, atkreipiamas dėmesys į vaikų sveikatą“, – tikina laikinoji Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Kai kurie švietimo ekspertai sako, jog džiaugtis nėra kuo.
„Gerai, jeigu tų mokyklų išsaugojimas padeda išsaugoti gerą rezultatą, kad mokyklos X absolventai ir gali įstoti ten, kur jie nori, toliau tęsti studijas, bet jeigu mes turime mokyklas, kur beveik niekas arba niekas vėliau nestoja tęsti aukštojo mokslo, tai klausimas, koks yra tas mokyklos rezultatas, ar vidurinio ugdymo paskirtis yra šiaip pabūti arti savo namų“, – akcentuoja VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas.
Dar vienas rugsėjis prasidės ir trūkstant mokytojų. Anot ministrės, trūksta 458-ių. ŠMSM duomenimis, labiausiai trūksta matematikos, lietuvių kalbos, pradinio ugdymo, fizikos, ikimokyklinio ugdymo pedagogų.
„Mes už kelerių metų galim turėti bombą, kada didelė dalis, kurie jau sulaukę pensinio amžiaus, sakys ačiū, aš atidaviau save valstybei, švietimo sistemai, mano yra dabar visai kiti prioritetai. Ir kas tada?“ – retoriškai klausia M. Nefas.
Trečias rugsėjis prasidės ir be visų reikiamų vadovėlių pagal atnaujintas programas. Pedagogų teigimu, vadovėliams įsigyti skiriama per mažai pinigų.
„Vaikas turi 7–8 dalykus, vadinasi, atitinkamai ugdymo įstaigose renkasi metodinės tarybos ir sprendžia, kas jau negali be jų, o kas dar bandys ištverti dar vienus metus, kol sulauks deramo finansavimo“, – sako L. Bručkienė.
Ministerijos duomenimis, šiemet leidyklos išleido 34 planuotus vadovėlius, o iki šių metų pabaigos pasirodys dar devyni vadovėliai. 2026 metais – dar 19.
