Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas šiemet kitoks nei ankstesniais metais. LRT.lt kalbinti mokytojai įvertino šiemetines užduotis. Vienos temos kūrėjams netgi paragino paminklą išdrožti ir apgailestavo, kad, pirminiais duomenimis, abiturientai neskubėjo rinktis labai įdomaus eilėraščio. Anot pedagogų, buvo tinkamų temų dvyliktokams, jų pasirengimo lygiui, dalis autorių – mokinių mėgstami, tai labai svarbu, tačiau buvo ir galimybių, išvydus patinkančią temą ir atsikvėpus, susikirsti.
Trečiadienį antroje lietuvių kalbos ir literatūros egzamino dalyje (pirmąją laikė pernai) kandidatams buvo pateikiamos dviejų tipų užduotys: grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymas.
Lietuvių kalbos ir literatūros, kaip ir matematikos, egzaminas laikomas dviem lygiais – bendruoju (B) ir sudėtingesniu išplėstiniu (A).
Škėmą ir Mykolaitį-Putiną mokiniai mėgsta
Pasak lietuvių kalbos mokytojos Lilijos Bručkienės, šiemetinės jau pakitusio egzamino užduotys yra gana nesunkios, tačiau jose slypi ir galimų pavojų abiturientams paslysti.
„V. Mykolaitis-Putinas ir jo romanas „Altorių šešėly“, taip pat Antanas Škėma yra vaikų mėgstami, o ir daug dėmesio per pamokas tam skiriama. Kita vertus, kai užduotys nesunkios, kyla pavojus, kad vaikai apsidžiaugę ir atsipalaidavę parašys be tinkamos argumentacijos, yra galimybė parašyti paviršutiniškus darbus“, – kalbėjo pedagogė.
Išsamiau apie egzaminą skaitykite ČIA.
Anot jos, tinkamas ir K. Bradūno tekstas, o pati tema – palanki mokiniams. Be to, pasak jos, abiturientai, pasirinkę jį per egzaminą, turėtų gebėti pasinaudoti ir savo išsamesnėmis istorinėmis žiniomis.
„Manau, kad komplikuotesnės interpretacijų temos ir kūriniai. A. Škėmos „Baltoje drobulėje“ vaiko vaizduotės tema yra šiek tiek nišinė ir apie tai praktiškai nekalbama per pamokas.
O antrasis eilėraštis yra gana sudėtingas. Ir tekstas, ir tema sudėtinga. Manau, kad mažai kas ryšis ją rašyti, o tie, kas rašys, bus vaikai intelektualai, kurie bus perpratę potekstes, kuriems tai bus artima, priimtina. Manau, ši tema nesulauks didelio dėmesio“, – svarstė L. Bručkienė.
Visuomet vaikams sakau: jei tema jums atrodo be galo lengva, paprasta, būkit budresni, nes ten yra paslėptas koks nors kabliukas.
A. Avčininkas
Ji pabrėžė, kad per egzaminą reikia tikrinti tai, ką vaikai moka, o ne stengtis pričiupti, ko nemoka.
„Egzaminas turi patikrinti mokinių įgūdžius, o ne stengtis juos sukirsti. Mano galva, kai pirmi metai, kai naujo tipo rašiniai, jie neturėtų būti labai sudėtingi. Ypač kai buvo tam tikrų komplikacijų likus dviem savaitėms“, – neseniai kilusį pasipiktinimą dėl privalomų ir nenagrinėtų autorių pasiskirstymo egzamine prisiminė mokytoja.
L. Bručkienė sako, kad mokytojas vaikus išlydėdamas į egzaminą niekada nebūna ramus.
„Kaip ten bebūtų, abiturientai yra skirtingos motyvacijos, skirtingų gebėjimų, visada kirba nerimas dėl rezultato ir kaip jie pasirodys. Juk skirtingai vaikus veikia stresas, būna įvairių aplinkybių, dėl kurių vaikai pasirodo geriau, nei gali, o kartais – blogiau“, – pridūrė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Pasvarstė ir apie galimus rezultatus
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Alius Avčininkas sako, kad šiemetinės lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotys atitiko abiturientų pasirengimą.
„Tikrai temos nepasirodė per sudėtingos, per daug konceptualios ar penktaplanės, tad manau, kad šiemet buvo pasistengta dėl mokinių“, – apibendrino A. Avčininkas.
LRT.lt kalbinami vos iš egzamino išėję abiturientai atsakydavo rinkęsi analizuoti V. Mykolaitį-Putiną ir vos vienas rinkosi A. Škėmą. Tai atkartojo ir A. Avčininkas.
„Kiek sutikau prie mokyklos besibūriuojančių mokinių, tik viena mergina pasakė rašiusi apie A. Škėmą, viena rinkosi K. Bradūną, o likusieji – V. Mykolaičio-Putino romano ištrauką. Nė vieno nesutikau, kuris būtų pasakęs, kad interpretavo Simono Bernoto eilėraštį. Labai gaila, nes eilėraštis pasirodė įspūdingas, atveriantis visus įmanomus šių dienų gyvenimo skaudulius, bet turbūt mokiniams pasirodė per didelis iššūkis, galbūt neatrakino eilėraščio ar ironijos, tad vaikai ėjo tuo paprastesniu keliu ir dominavo „Altorių šešėly“, – kalbėjo A. Avčininkas.
Bet tokia situacija mokytojo nenustebino.
„Visada vaikai klausia, kurie autoriai ir kūriniai yra kertiniai, kuriuos verta nuo A iki Ž išmanyti, kad per egzaminą jie jaustųsi saugūs. Tai V. Mykolaitis-Putinas jau daugybę metų yra vienas iš tų kertinių autorių“, – paaiškino pedagogas.
Tai postmodernus, ironiškas kūrinys. Kalbama apie vartotojišką kultūrą. Įdomus tekstas. Aš pati būčiau šitą rašiusi, bet nežinau, kiek vaikų jį rinkosi.
E. Banytė
A. Avčininkas vis dėlto pabrėžė, kad ši tema galėjo tapti ir apgaulinga, mat paprasta išvydus neva lengvą temą paslysti.
„Tema – ar lengva būti savimi. Kokybiškai reflektuoti šia tema nėra paprasta, bet ši tema skatina pažiūrėti į save ir apskritai į žmogų, nereikia jokio istorinio konteksto. Tad toks svarstymas galėtų pasirodyti lengviausias kelias, bet visuomet kyla rizika, kad bus pažvelgta per daug paviršutiniškai.
Čia ir yra egzamino paradoksas: visada būna viena lengvesnė tema, kuri ima ir suvilioja. Visuomet vaikams sakau: jei tema jums atrodo be galo lengva, paprasta, būkit budresni, nes ten yra paslėptas koks nors kabliukas“, – kalbėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.
A. Škėmos „Baltoje drobulėje“ vaiko vaizduotės tema yra šiek tiek nišinė ir apie tai praktiškai nekalbama per pamokas.
L. Bručkienė
Pedagogas mano, kad rezultatai bus tikrai ne patys blogiausi. Prastesnių rezultatų daugiau, anot jo, bus tarp tų, kurie rėmėsi „Altorių šešėly“ ištrauka, nes „jie bus įkliuvę į spąstus“.
„Tų, kurie rinkosi S. Bernoto ar K. Bradūno eilėraščius, netgi A. Škėmą, kurio ištrauka yra be galo graži, bet ne iš lengvųjų, rezultatai bus aukštesni, o V. Mykolaitį-Putiną analizavusiuosius rezultatai gali nuvilti“, – pasidalijo įžvalgomis A. Avčininkas.
Būtų rašiusi apie Bernoto eilėraštį
Lietuvių kalbos mokytoja Elžbieta Banytė sako, kad derėtų išdrožti paminklą temos „Ar lengva būti savimi“ kūrėjams, mat ji tinkama abiturientams, o ir „Altorių šešėly“ ištrauka aktuali jauniems žmonėms, be to, jai atskleisti tinka daug privalomų mokykloje autorių.
„Ir nemažai per pamokas apie tai diskutuojama. Ši tema labai plati. Vaikams tik reikėjo išskirti tinkamus aspektus. Tad ši tema man atrodo auksinė“, – sakė E. Banytė.
Dar nesibaigus egzaminui ji svarstė, kad „Altorių šešėly“ tema bus populiariausia tarp egzaminą laikančiųjų, mat ji paranki ir gerai besimokantiems, ir silpnesniems mokiniams.
O tema, kur reikia svarstyti apie K. Bradūno eilėraštį „Krauju krikštyti“, jai atrodo klampesnė, mat tema kreipia į istorinę praeitį.
„Čia kalbama apie dabarties ir praeities tęstinumą, kad praeities suvokimas padeda nenumirti tautai. Klausimas, ar vaikai tai supras. (...) Kol dar nematėme vaikų darbų, sunku kalbėti“, – sakė mokytoja.
Pasak jos, abiturientams galėjo būti sunkiau rašyti apie vaiko vaizduotės temą A. Škėmos „Baltoje drobulėje“ ir nagrinėti S. Bernoto eilėraštį „Princas ant balto žirgo“.
„Tai postmodernus, ironiškas kūrinys. Kalbama apie vartotojišką kultūrą. Įdomus tekstas. Aš pati būčiau šitą rašiusi, bet nežinau, kiek vaikų jį rinkosi“, – sakė E. Banytė.
Apie egzaminą ir užduotis
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išplėstiniu lygiu pasirinko laikyti 17 486 mokiniai, bendruoju – 8 467 moksleiviai.
Prie probleminio klausimo svarstymo užduoties pateikiamas 1 žinomas tekstas iš privalomų programos grožinių kūrinių sąrašo ir 1 nežinomas – ugdymo procese neprivalomas tekstas. Analogiškai yra ir su teksto interpretavimo užduotimi: 1 žinomas ir 1 nežinomas tekstai.
Taip pat skaitykite
Teksto interpretavimo užduotys pateikiamos su vienu iš galimų interpretacijos aspektų, o probleminio klausimo svarstymas – su svarstytinu klausimu. Kandidatams, laikantiems B kurso egzaminą, kiekvienoje užduotyje pateikiami keli nukreipiamieji klausimai. Be to, jiems pateikti tekstai paprastesnės struktūros, raiškos, akivaizdesnės prasmės.
Kandidatai turėjo pasirinkti vieną užduotį ir sukurti tekstą: mažiausia sukurto teksto apimtis A kursui – 450 žodžių, B kursui – 400 žodžių.
Kandidatai galėjo naudotis lietuvių kalbos žodynais (popieriniu ir (ar) elektroniniu žodyno variantu kompiuteryje), taip pat kompiuteryje esančia elektronine lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija III–IV gimnazijos klasei. Iš viso per egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių arba du kartus po 10 minučių. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino trukmė – 4 val.
Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų darbus vertins per 390 vertintojų. A ir B kurso egzamino rašymo dalyje vertinamas rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška. Tačiau B kurso kandidatų darbų vertinimo kriterijuose numatytos turinio vertinimo išimtys (leidžiama pasitelkti siauresnį kontekstą rašant teksto interpretaciją, nereikalaujama polemizuoti rašant probleminio klausimo svarstymo rašinį, netaikomi argumentų svarumo vertinimo kriterijai). Taip pat B kurso kandidatų darbams taikomi žemesni reikalavimai kalbos taisyklingumui ir teksto raiškai (leidžiama padaryti daugiau klaidų).
Galutinis egzamino įvertinimas bus skaičiuojamas susumuojant pirmos ir antros dalių taškus ir konvertuojant į balus. Iš pirmos egzamino dalies mokinys gali surinkti 30 proc. galutinio įvertinimo, o iš antros dalies – 70 proc.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis egzaminas, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais, jei egzamino neišlaikė per pagrindinę sesiją. Planuojama, kad lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinės sesijos brandos egzamino rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 9 dienos. Pakartotinės sesijos egzaminas vyks liepos 11 dieną.
