Trečiadienį abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą. Jis šiemet kitoks nei ankstesniais metais. Laikantieji galėjo rinktis užduotį – grožinio teksto interpretavimą ir probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymą.
Šiemet abiturientams, egzaminą laikantiems išplėstiniu kursu, pasiūlyta interpretuoti tekstą iš Antano Škėmos „Baltos drobulės“ aptariant vaiko vaizduotės pasaulį. Taip pat siūloma remiantis Simono Bernoto eilėraščiu „Princas ant balto žirgo“ pasvarstyti apie šiandienos princus (šio autoriaus nėra privalomai mokykloje nagrinėjamų autorių sąraše).
Probleminio klausimo svarstymo išplėstinio lygio užduočiai numatytas Kazio Bradūno eilėraštis „Krauju krikštyti“ – siūloma pasvarstyti apie tai, ar praeitis gali būti nemirtinga. Taip pat siūloma ir ištrauka iš Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ svarstant, ar lengva būti savimi. K. Bradūnas nėra privalomas mokykloje autorius, bet neretai mokiniai su jo kūryba susipažįsta, priklausomai nuo mokytojo pasirinkimo).
Egzaminą galima laikyti ir B lygiu.
B lygiu laikiusiesiems siūlytos tokios probleminio klausimo temos: „Iš kur semtis dvasios stiprybės?“ (Dianos Glemžaitės „Mes mokėsim numirt“), „Ar meilė keičia žmogų?“ pagal „Altorių šešėly“. O interpretacijos – Kristijono Donelaičio „Metai“ (žmogaus ir gamtos paralelė), Bronius Radzevičius „Motinos apsilankymas“ (motinystės galios aspektu).
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išplėstiniu lygiu pasirinko laikyti 17 486 mokiniai, bendruoju – 8 467 moksleiviai.
„Nerimauti nebuvo dėl ko, nes mokytojai nuolat ruošė“
Kai kurie Vilniaus Žirmūnų gimnazijos abiturientai po egzamino išėjo kiek po 11 valandos, nors egzamino pabaiga – pirmą valandos dienos. Akivaizdu, kad populiariausia buvo svarstyti, ar lengva būti savimi, remiantis Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“.
„Lengviausia tema turbūt. Yra ką rašyt“, – šūktelėjo skubanti po egzamino abiturientė.
„Gerai sekėsi, geros temos, man patiko“, – apibendrino vilnietis abiturientas Žygimantas, iš egzamino šiandien išėjęs pirmas.
Jis rinkosi rašyti pagal „Altorių šešėly“ ir remdamasis Liudo Vasario išgyvenimais svarstė, ar lengva būti savimi. „Suprantamiausias kūrinys, o tema tokia, kuria galima kalbėti ir kalbėti“, – paaiškino Žygimantas Česnys iš Vilniaus Antakalnio gimnazijos.
Jis šypsojosi, kad šiandien turėtų surinkti nuo 58 iki 63 taškų. Kodėl tiek? „Vakar taip sugalvojau ir visą dieną taip galvojau“, – sakė vaikinas.
Tiek jis tikisi įsimesti prie 20 taškų, kuriuos pelnė laikydamas pirmąją egzamino dalį.
„Nerimo buvo, bet jis – mūsų, mokinių, kaltė, nes mokytojai tikrai mus daug ruošė, daug kalbėjo ir apie interpretacijas, ir apie probleminius klausimus“, – sakė vaikinas.
Vilnietis Martynas irgi rinkosi V. Mykolaitį-Putiną. Ši užduotis vaikinui pasirodė ir suprantamiausia, ir lengviausia, nors jis tikėjosi visai kitokių temų.
Po egzamino nuskubėjo skanėstų
Rasa Norkūnaitė taip pat per egzaminą svarstė, ar lengva būti savimi.
„Tai aiškiausia, suprantamiausia, lengviausia tema, be to, gali panaudoti savo patirtį“, – kalbėjo abiturientė.
Tiesa, V. Mykolaitis-Putinas nėra jos mėgstamas autorius. Ji sakė, kad egzaminai jau vienuoliktoje klasėje išvargino.
„Tiesiog norėjau, kad viskas greičiau baigtųsi, greičiau parašyti ir išeiti, bus, kaip bus“, – sakė Rasa ir nuskubėjo nusipirkti ko nors saldaus.
Rinkosi rašyti iš Škėmos
Vilnietis Kasparas, kuris ketina studijuoti antropologiją, rinkosi rašyti vaiko tema iš A. Škėmos „Baltos drobulės“.
„Man asmeniškai labiau patinka modernistiniai autoriai, juos skaitau. Iš A. Škėmos yra ką rašyti. Nežinau, kiek taškų surinksiu, bet tikiuosi išlaikyti“, - sakė Kasparas iš Vilniaus Antakalnio gimnazijos.
Kai pamatė visas keturias temas, jam palengvėjo.
„Daugiausia „Baltai drobulei“ ir ruošiausi. A. Škėmos tema apie vaiko motyvą buvo geras iššūkis, vertė pagalvoti kitaip apie šį kūrinį. Todėl ir prasėdėjau tris valandas, o ne vieną, pusantros ar dvi“, - paaiškino vaikinas.
Paklaustas, kodėl nepasiliko darsyk persiskaityti rašinio, juk visa valanda likusi, jis atsakė taip: „Ne tiek daug rūpi gyvenime sėdėti ir rašyti, noriu namo.“
Jei išlaikys matematiką, Kasparas studijuos antropologiją.
„Kad išlaikysiu, tai tikrai“
Rusnė rašė apie „Altorių šešėly“.
„Pamačiusi temas išsigandau, nelabai buvau skaičiusi „Altorių šešėly“, – prisipažino ji. – Svarbiausia, kad išlaikyčiau.“
„Vakar dar svarsčiau, kad viskas bus gerai, bet šiandien, atėjusi prie kabineto, sutrikau“, – sakė ji.
Rusnė laikys dar tris egzaminus – matematiką, anglų kalbą ir biologiją, bet ką studijuos, dar tiksliai nežino.
Karolis pasakojo, kad du eilėraščiai, kuriuos buvo galima rinktis, buvo jam nežinomi, tad jis nesiėmė jų analizuoti. O iš A. Škėmos ir V. Mykolaičio-Putino suprantamesnė tema pasirodė pastaroji, tad rašė apie Liudą Vasarį.
„Kad išlaikysiu, tai 100 proc. Man tik 10 taškų trūksta, kad išlaikyčiau“, – sakė abiturientas Karolis.
Antroje lietuvių kalbos ir literatūros egzamino dalyje kandidatams pateikiamos dviejų tipų užduotys: grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymas.
Prie probleminio klausimo svarstymo užduoties pateikiamas 1 žinomas tekstas iš privalomų programos grožinių kūrinių sąrašo, ir 1 nežinomas – ugdymo procese neprivalomas tekstas. Analogiškai yra ir su teksto interpretavimo užduotimi: 1 žinomas ir 1 nežinomas tekstai.
Teksto interpretavimo užduotys pateikiamos su vienu iš galimų interpretacijos aspektų, o probleminio klausimo svarstymas – su svarstytinu klausimu. Kandidatams, laikantiems B kurso egzaminą, kiekvienoje užduotyje pateikiami keli nukreipiamieji klausimai. Be to, jiems pateikti tekstai yra paprastesnės struktūros, raiškos, akivaizdesnės prasmės.
Kandidatai turi pasirinkti vieną užduotį ir sukurti tekstą: mažiausia sukurto teksto apimtis A kursui – 450 žodžių, B kursui – 400 žodžių.
Kandidatai gali naudotis lietuvių kalbos žodynais (popieriniu ir (ar) elektroniniu žodyno variantu kompiuteryje), taip pat kompiuteryje esančia elektronine lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija III–IV gimnazijos klasei. Iš viso per egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių arba du kartus po 10 minučių. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino trukmė – 4 val.
Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų darbus vertins per 390 vertintojų. A ir B kurso egzamino rašymo dalyje vertinamas rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška. Tačiau B kurso kandidatų darbų vertinimo kriterijuose numatytos turinio vertinimo išimtys (leidžiama pasitelkti siauresnį kontekstą rašant teksto interpretaciją, nereikalaujama polemizuoti rašant probleminio klausimo svarstymo rašinį, netaikomi argumentų svarumo vertinimo kriterijai). Taip pat B kurso kandidatų darbams taikomi žemesni reikalavimai kalbos taisyklingumui ir teksto raiškai (leidžiama padaryti daugiau klaidų).
Galutinis egzamino įvertinimas bus skaičiuojamas susumuojant pirmos ir antros dalių taškus ir konvertuojant į balus. Iš pirmos egzamino dalies mokinys gali surinkti 30 proc. galutinio įvertinimo, o iš antros dalies – 70 proc.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis egzaminas, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais, jei egzamino neišlaikė pagrindinėje sesijoje. Planuojama, kad lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinės sesijos brandos egzamino rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 9 dienos. Pakartotinės sesijos egzaminas vyks liepos 11 dieną.
