Nuo šių metų gegužės 1-osios įsigalioja pakeitimai: sveikatos priežiūros įstaigoms draudžiama imti papildomą mokestį už medicinos paslaugas, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Vis dėlto gyventojams paliekama galimybė pasirinkti: jei norite brangesnių paslaugų, galite už jas primokėti papildomai. Taigi, už ką galėsime primokėti ir kokias brangesnes paslaugas pasirinkti?
Nuo gegužės 1-osios tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos negalės imti priemokų už medicinines paslaugas, jei jas įstaigoms apmoka valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nuo gegužės 1-osios gydymo įstaigos negalės imti priemokų už medicinines paslaugas, jei jas apmoka valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
- Pacientams paliekama galimybė papildomai primokėti už kai kurias medicinines priemones ir komforto paslaugas.
- Medicininės priemonės, už kurias galima primokėti: endoprotezai, intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, tinkleliai išvaržų operacijoms ir kt.
- Komforto paslaugos, už kurias galima primokėti: individualios palatos, individualaus maitinimo paslaugos, asmeninio asistento paslaugos ir kt.
- Jei pacientas nori brangesnės priemonės, apie tai gydymo įstaigą jis turės informuoti raštu.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, anksčiau priemokos neretai buvo imamos už paslaugas, kurios jau apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pacientai dažnai susidurdavo su neaiškia informavimo sistema, kai apie papildomus mokesčius sužinodavo pavėluotai arba pasirašydavo sutikimus iki galo nesuprasdami jų esmės. Tad nuspręsta tvarką reglamentuoti griežčiau.
Tiesa, pacientui paliekama galimybė pasirinkti brangesnę gydymo priemonę, už kurią jis turės sumokėti iš savo lėšų. Pavyzdžiui, jei pacientui valstybė apmoka gydymo priemonę, bet jis nori kitos, brangesnės, skirtumą jis turės sumokėti iš savo kišenės.
„Taip pacientui paliekamos kelios galimybės: arba rinktis Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokėtą priemonę ir nieko nemokėti, arba pasirinkti brangesnę priemonę iš patvirtinto sąrašo ir primokėti kainų skirtumą“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Naujoji tvarka atskiria dvi mokėjimų grupes: priemokas už medicinos priemones ir komforto paslaugas.
Kokios medicinos priemonės gali būti apmokamos paciento lėšomis?
Tai įvairių rūšių endoprotezai: kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnarių. Taip pat intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, artroskopinių operacijų metu naudojamos priemonės, robotinės chirurgijos priemonių komplektai, tinkleliai išvaržų operacijoms.
SAM teigimu, pacientas turės raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės kompensuojamos priemonės, ir išreikšti pageidavimą gauti brangiau kainuojančią priemonę.
Gydytojai taip pat įpareigoti, anot ministerijos, „aiškiai ir suprantamai paaiškinti“ pacientams, kad naudojamos nemokamos priemonės yra kokybiškos, taip pat pateikti brangiau kainuojančių priemonių kainas, operacijai reikalingą preliminarų jų kiekį.
Taip pat gydytojas turi raštu pagrįsti brangesnės priemonės medicininį pranašumą, funkcines savybes bei galimus trūkumus, lyginant su kompensuojama priemone. Ministerija nurodo, kad priemonės kaina turi būti pagrįsta, o jos administravimo išlaidos negali viršyti 20 proc. priemonės įsigijimo kainos.
Už kokias komforto paslaugas galima susimokėti?
Naujajame įstatymo pakeitime numatyta, kad pacientai taip pat turės galimybę rinktis vadinamąsias komforto paslaugas. Nors ministrės įsakymas šiuo metu dar rengiamas, ministerija LRT.lt portalui nurodo, už kokias komforto paslaugas ketinama leisti pacientams apmokėti patiems:
- individualios palatos pasirinkimo ir apgyvendinimo paslaugos pacientams;
- individualaus maitinimo paslaugos pacientams;
- pacientų artimųjų aptarnavimo paslaugos (pacientą lankančio asmens apgyvendinimas ir (ar) maitinimas);
- paciento sveikatos duomenų pateikimo ar kopijų parengimo ir perdavimo pacientui paslaugos;
- asmeninio asistento paslaugos.
SAM nurodo, kad pacientas galės įsigyti ministro įsakyme nurodytas papildomas nemedicinines paslaugas, jei įstaiga jam užtikrina galimybę gauti nemokamas bazines komforto sąlygas. Šios paslaugos privalo būti pasirenkamos laisva valia, raštu patvirtinant nemokamų paslaugų atsisakymą dar iki jų suteikimo pradžios, o jų kaina turi būti grįsta realiomis sąnaudomis.
Ministerija tikina, kad nauja tvarka nesukurs papildomo biurokratinio darbo gydytojams, mat raštiški pacientų sutikimai reikalingi ir dabar.
„Vertinant nuogąstavimus dėl biurokratinės naštos padidėjimo, papildomos naštos gydytojams ar pacientams šie pokyčiai nesukuria. Jau dabar galiojantys teisės aktai įpareigoja gauti rašytinį paciento sutikimą dėl taikomo gydymo ar brangesnių priemonių pasirinkimo. Naujoji tvarka nekeičia dokumentavimo principų ir neprideda papildomos naštos, o tik suteikia visam procesui daugiau aiškumo“, – rašoma ministerijos laiške LRT.lt portalui.
