Pavasarį, kai vis dažniau pasirodo saulė ir daugiau laiko praleidžiame lauke, daugelis žmonių susimąsto, ar vis dar reikia vartoti vitamino D papildus. Nors šaltuoju metų laiku jie dažnai rekomenduojami profilaktiškai, šylant orams svarbu nepamiršti, kad net ir naudingo vitamino perteklius gali tapti žalingas. Apie saugų vitamino D vartojimą, dažniausias klaidas ir galimas rizikas pasakoja Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vidaus ligų gydytoja Rugilė Bružienė, skelbia KUL.
– Ar vitamino D perteklius šiandien jau yra reali visuomenės sveikatos problema, ar vis dar gana reti atvejai?
– Vitamino D perteklius vis dar laikomas gana reta būkle ir nėra taip plačiai paplitusi visuomenės sveikatos problema kaip jo trūkumas. Vis dėlto pavieniai atvejai dažniausiai susiję su savarankišku, nekontroliuojamu papildų vartojimu ir klaidingu įsitikinimu, kad vitaminas D yra tik paprastas maisto papildas. Iš tiesų jis organizme veikia kaip hormonas – kepenyse ir inkstuose paverstas aktyvia forma, jis reguliuoja daugybę gyvybiškai svarbių procesų.
– Pavasarį daugėja saulės – ar tai turėtų keisti vitamino D vartojimą?
– Taip, pavasarį situacija iš tiesų keičiasi, ir tai labai svarbu įvertinti. Lietuvoje vitaminas D dažniausiai rekomenduojamas nuo spalio iki gegužės, tačiau šylant orams žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, oda gauna daugiau saulės spindulių, todėl organizmas pradeda pats gaminti šį vitaminą. Viena dažniausių klaidų – tęsti vitamino D vartojimą tokiomis pačiomis dozėmis kaip žiemą, neįvertinus sezono ir savo gyvenimo būdo pokyčių. Kai kuriais atvejais papildai pavasarį gali tapti nebereikalingi.
– Kaip dažniausiai žmonės pasiekia pavojingą vitamino D kiekį?
– Pavojingas vitamino D perteklius praktiškai nepasiekiamas nei per saulės spindulius, nei per maistą, nes organizmas turi veiksmingus apsauginius mechanizmus. Tačiau problema kyla tuomet, kai žmonės savarankiškai vartoja dideles vitamino D dozes „profilaktiškai“, neatlikę kraujo tyrimų arba vadovaudamiesi netiksliomis rekomendacijomis. Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, jis kaupiasi organizme, todėl ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
– Kokia dažniausia klaida, kurią daro pacientai vartodami vitamino D papildus?
– Dažniausia klaida yra savarankiškas didelių dozių vartojimas neatlikus kraujo tyrimų. Taip pat žmonės dažnai neįvertina sezono, savo buvimo saulėje ir kartais net nepastebi, kad vartoja kelis skirtingus papildus su vitaminu D vienu metu. Tokie įpročiai ypač aktualūs pavasarį, kai organizmas jau pradeda natūraliai gaminti šį vitaminą.
– Kokie pirmieji simptomai gali signalizuoti, kad vitamino D organizme jau per daug?
– Pirmieji vitamino D pertekliaus požymiai dažniausiai būna gana nespecifiniai, todėl juos lengva supainioti su kitais negalavimais. Žmonės gali jausti pykinimą, sumažėjusį apetitą, bendrą silpnumą, galvos skausmus, padidėjusį troškulį ar dažnesnį šlapinimąsi. Šie simptomai atsiranda dėl padidėjusio kalcio kiekio kraujyje, todėl jiems pasireiškus, ypač vartojant papildus, būtina atlikti kraujo tyrimus.
– Kokias rimčiausias pasekmes gali sukelti ilgalaikis vitamino D perteklius?
– Ilgalaikis vitamino D perteklius gali sukelti nuolat padidėjusį kalcio kiekį kraujyje, kuris pažeidžia inkstus, skatina inkstų akmenų susidarymą ir kalcio sankaupas kraujagyslėse bei kituose audiniuose. Sunkesniais atvejais tai gali lemti širdies ritmo sutrikimus, neurologinius simptomus ir net negrįžtamą inkstų funkcijos sutrikimą.
– Kurios žmonių grupės turėtų būti ypač atsargios?
– Nors vitaminas D yra naudingas, jis gali būti pavojingas tam tikroms žmonių grupėms. Ypač atsargūs turėtų būti sergantys lėtinėmis inkstų ligomis ar sirgę inkstų akmenlige, taip pat pacientai, sergantys sarkoidoze, tuberkulioze ar kitomis granulomatozinėmis ligomis. Rizika didėja ir sergant tam tikromis onkologinėmis ligomis ar turint prieskydinių liaukų sutrikimų. Be to, kūdikiai ir maži vaikai yra jautresni perdozavimui dėl mažesnio kūno svorio.
– Ar įmanoma perdozuoti vitamino D vien tik per saulę ar maistą?
– Ne, tai praktiškai neįmanoma. Žmogaus organizmas turi efektyvius biocheminius saugiklius, kurie neleidžia perdozuoti vitamino D iš natūralių šaltinių. Paprastai pakanka 15–20 minučių tiesioginės saulės, kad būtų pasiekta maksimali vitamino D gamyba, o vėliau ji nebedidėja. Maisto produktuose vitamino D kiekiai taip pat nėra tokie dideli, kad galėtų sukelti perdozavimą.
– Kaip dažnai reikėtų tikrintis vitamino D kiekį kraujyje?
– Nėra vienos taisyklės visiems, tačiau dažniausiai rekomenduojama tai daryti bent kartą per metus. Jei žmogus priklauso rizikos grupei arba vartoja didesnes nei profilaktines dozes, tyrimus reikėtų atlikti dažniau ir įvertinti pokyčius po dozės koregavimo.
– Ar vitaminas D gali sąveikauti su kitais vaistais?
– Taip, vitaminas D gali tiek sustiprinti kai kurių vaistų šalutinį poveikį, tiek pats tapti mažiau veiksmingas. Pavyzdžiui, vartojant jį kartu su tam tikrais diuretikais ar širdies vaistais, gali padidėti kalcio kiekis kraujyje ir kilti papildomų rizikų. Taip pat kai kurie vaistai gali mažinti vitamino D pasisavinimą ar aktyvumą, todėl svarbu visada pasitarti su gydytoju.
– Ar vitamino D papildus reikėtų vartoti taip pat žiemą, kaip ir vasarą?
– Vasarą dauguma žmonių gali pasigaminti pakankamą vitamino D kiekį natūraliai, jei pakankamai laiko praleidžia lauke. Todėl papildai dažniausiai nebūna būtini. Tačiau jei žmogus daug laiko praleidžia patalpose, dengia odą ar turi kitų rizikos veiksnių, vitamino D gali prireikti ištisus metus.
– Ką patartumėte žmogui, kuris nori vartoti vitaminą D saugiai?
– Svarbiausia pradėti ne nuo papildų, o nuo kraujo tyrimo. Tik įvertinus vitamino D kiekį organizme galima parinkti tinkamą dozę. Taip pat būtina atsižvelgti į sezoną, gyvenimo būdą ir bendrą sveikatos būklę. Vitaminas D yra naudingas tada, kai jo trūksta, tačiau daugiau nebūtinai reiškia geriau – saugumas visada prasideda nuo saiko ir medicininio pagrįstumo.
