Įgyvendinant institucinės globos pertvarką, savivaldybės kuria naujus namus žmonėms, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią. Nuo 2030 m. šie gyventojai į globos įstaigas nebebus priimami. Nevyriausybinės organizacijos abejoja, ar per ketverius metus pavyks pritaikyti namus žmonėms, turintiems sunkią negalią.
Širvintų rajono savivaldybė šiuo metu dairosi nusipirkti du butus. Planuojama, kad juose nemokamai galės apsigyventi keturi žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią. Taip savivaldybė sako norinti padėti gyventojams integruotis bendruomenėje.
„Apsaugoto būsto paslauga būtų teikiama savarankiškai gebantiems gyventi asmenims, kuriems reikia šiek tiek pagalbos – patarimo, pasakymo, ką nusipirkti parduotuvėje“, – paaiškino Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė.
Širvintų rajono savivaldybė pernai įsteigė ir grupinio gyvenimo namus.
„Gyvena 10 asmenų, integruojasi į bendruomenę, vykdo įvairią veiklą, dalyvauja renginiuose“, – vardija I. Baltušytė.
Grupinio ir bendro gyvenimo namus, apsaugotus būstus perka ir kitos savivaldybės.
„Esame įsteigę socialines dirbtuves, dabar vykdome jų plėtrą. Taip pat planuojame įsigyti penkis apsaugotus būstus ir sukurti 10 apsaugoto būsto vietų“, – sako Alytaus savivaldybės atstovė Akvilė Voverienė.
Tikslas – žmonėms su negalia suteikti namus ir taip įgyvendinti globos įstaigų reformą.
„Žmones su psichine negalia, intelekto negalia ištraukti iš institucinės globos. O nuo 2030 metų nebus galima priimti naujai į globos įstaigas, dideles globos įstaigas naujų asmenų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Abejoja, ar spės iki 2030 metų
Nevyriausybinės organizacijos abejoja, ar pavyks laiku paruošti alternatyvias gyvenamąsias vietas. Sako, pokyčiai būtini – dabar globos įstaigose vienas darbuotojas gali rūpintis ir keliomis dešimtimis gyventojų.
„Gyvenimo kokybė ir orumas visų pirma. Tai yra žmonių su negalia teisė gyventi ne tiesiog ligoninėje gulint lovoje, bet gauti paslaugas, kažkokį užimtumą, galėti stiprinti savo savarankiškumą“, – pabrėžia Negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė.
Taip pat svarstoma, ar pavyks naujus namus pritaikyti turintiesiems sunkią negalią.
„Reikia tikrai didesnės paslaugų apimties. Savivaldybės ne visada yra pasirengusios suteikti tokią kartais ir dėl finansavimo struktūros, ir dėl to, kad paslaugos nebuvo specifiškai planuojamos būtent šitai tikslinei grupei“, – sako I. Širvinskaitė.
„Nemažų iššūkių yra perkant apsaugotą būstą, nes nėra labai daug laisvų būstų. Mažose savivaldybėse irgi yra problema dėl gyvenamojo būsto“, – sako ministrė J. Zailskienė.
Kyla ir kitų iššūkių: kur rasti darbuotojų, kaip įgyvendinti reformą su esamu biudžetu.
„Ypač sudėtingi sunkios sveikatos būklės paslaugų gavėjai. Ypač, kai tai susiję su smurtaujančiu, agresyviu elgesiu, kai reikia apsaugoti ne tik paslaugų gavėją, bet ir darbuotoją, kuris tas paslaugas teiks“, – sako A. Voverienė.
Turintieji intelekto ar psichosocialinę negalią dažniausiai yra priklausomi nuo šeimos pagalbos. Pasak nevyriausybinių organizacijų, artimiesiems nebegalint tęsti priežiūros, dažniausiai žmogus su negalia lieka vienas.
