Po dukros savižalos epizodų mama Kristina jau daugiau nei dvejus metus ieško pagalbos. Nors gydytojai rekomenduoja nuolatinę priežiūrą, moteris sako, kad niekaip nepavyksta gauti individualios pagalbos išlaidų kompensacijos, kuri, anot jos, padėtų gerinti dukros emocinę būklę. Neįgalumo lygį ir kompensacijų poreikį vertinantys specialistai teigia, jog tokia parama sergantiems depresija nepriklauso.
Sunkia depresija sergančios dukros mama Kristina, vadovaudamasi gydytojų rekomendacijomis, privalo nuolat ją prižiūrėti, slėpti visus aštrius daiktus, vaistus ir buitinę chemiją.
„Kai dukra atsidūrė Paauglių krizių skyriuje Vilniuje, buvo pasiūlyta susitvarkyti neįgalumą ir gydytoja pasakė, kad dukros negalima palikti vienos: jeigu eina pasivaikščioti, aš turiu eiti kartu su ja, nes reikia vengti tiltų ir miškų, kad jai nekiltų minčių ką nors pasidaryti. Buvo toks atvejis, kai eidama iš mokyklos ji rado stiklo šukę ir susipjaustė rankas“, – pasakoja moteris.
Santaros klinikų Vaiko raidos centro Paauglių psichiatrijos ir krizių intervencijos skyriaus gydytojas psichiatras Mindaugas Gurevičius įvardija, į kokius dar vaiko elgesio pokyčius tėvams reikėtų atkreipti dėmesį.
„Jeigu vaikas labai atsiribojęs, nenori valgyti, nenori eiti į mokyklą, kur nors išeiti, net ir su draugais susitikti, išsako kokių nors suicidinių minčių arba jau tėvai pastebi, kad vaikas žalojasi, išsako ketinimų, kad vaistų išgers ar kitaip specialiai sau pakenks, tuomet reikia daugiau priežiūros. Tada jau reikia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus“, – sako gydytojas psichiatras.
Pasak depresija sergančios paauglės mamos, pasikartojus dukros savižalos atvejams, ji nusprendė kreiptis dėl neįgalumo nustatymo. Tačiau, pirmą kartą pateikus prašymą ir dukrai diagnozavus vidutinio sunkumo depresiją, neįgalumas nebuvo suteiktas.
„Kai ji pakartotinai susipjaustė rankas, vėl buvo paguldyta Vilniuje į vaikų ligoninę, diagnozė jau buvo pakeista į sunkią depresiją. Tada buvo kreiptasi į Neįgalumo tarnybą. Tarnyba nustatė vidutinį neįgalumą ir kad priežiūra jai nepriklauso, nors gydytojų parašyta, jog nežinosi, kokios jos mintys ir nuotaikos bus po valandos ar po dviejų. Turi nuolat sekti ją, jos nuotaikas, emocijas“, – atskleidžia Kristina.
Moteris kreipėsi dėl individualios pagalbos išlaidų kompensacijos, anksčiau vadintos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų, tačiau jos negavo. Anot jos, ši parama būtų padėjusi gerinti dukros emocinę būklę, dėl kurios paauglė šiuo metu nelanko mokyklos ir yra išėjusi akademinių atostogų.
„Tuos pinigus aš galėčiau investuoti į terapiją vaikui, kad ir į tą patį žirgyną išvažiuoti. Mano kita dukra gauna ir priežiūrą, ir neįgalumą, aš ją galiu leisti į žirgyną už tuos pinigus, kad ji gautų terapiją, o šita mergaitė gauna tik neįgalumą. Aš jos vienos palikti negaliu, o būna momentų, kai ji ir važiuoti niekur nenori, aš net neturiu galimybės pasamdyti žmogaus, kuris būtų su ja. Man sako: „Tu nedirbi, eik, dirbk.“ Aš negaliu. Dukra ateina ir prieš svetimą žmogų sako man: „Mama, man dabar blogos mintys.“ Šypsosi ir nepasako“, – atvirauja Kristina.
Moteris apskundė Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimą, bet galiausiai situaciją nagrinėjusi Lietuvos administracinių ginčų komisija konstatavo, kad individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija sergantiesiems depresija nepriklauso. Tai patvirtina ir kompensacijos poreikį vertinančios Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Sprendimų kontrolės skyriaus vedėja Daiva Valadkevičienė.
„Poreikis nustatomas labai griežtai pagal tam tikrus kriterijus. Kriterijai yra pateikti Individualios pagalbos išlaidų teikimo teisės akte. Jie yra griežti, numatyti tik esant tam tikroms ligoms ir būklėms. Niekada depresijos diagnozė į tą sąrašą nebuvo įtraukta. Sąraše nurodyta šizofrenija, kai yra išeičių stadija, yra vidutinės ir sunkios demencijos formos. Visų čia neišvardinsi, iš viso šiandien yra 49 punktai“, – aiškina D. Valadkevičienė.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė patikina – gydytojai žino, kokiais atvejais pacientai gali gauti kompensacijas, o gyventojai bet kada gali kreiptis negalios lygio pakartotinio įvertinimo.
„Dėl kitos diagnozės be jokių terminų pas mus pakartotinai asmenys gali kreiptis būklei pasikeitus, atsiradus ilgalaikių sutrikimų. Ta mama tą ir padarė, bus tikrai peržiūrėtas prašymas ir pagal sunkumo lygį gali būti pakeistas neįgalumo lygis. Gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Jeigu mama domisi, tai tikrai gali pasižiūrėti internete, kas priklauso asmeniui su negalia. Priklauso ne tik piniginė išraiška, bet ir socialiniame gyvenime žmogui reikalinga parama ir pagalba“, – teigia D. Valadkevičienė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše
Psichologinė pagalba
Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius
Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose
Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms
Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu
