Tarptautinės organizacijos prognozuoja, kad Lietuvoje po septynerių metų gali trūkt bent 8 tūkstančių slaugytojų, 700 gydytojų. Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas sako, dėl to gali būti sutrikdyta gydymo įstaigų veikla, mažėti paslaugų prieinamumas – ypač regionuose. Pasak Sveikatos apsaugos ministrės, sprendimų – aibė, tačiau nevyriausybininkai siūlymais abejoja.
Nors Šiaulių ligoninėje slaugytojų daugiau kaip 900, laisvų darbo vietų čia yra.
„Trūksta slaugytojų vidaus ligų skyriuose, nefrologinis, traumatologės, ortopedės būtent dėl darbo intensyvumo ir to kompleksinio paslaugų teikimo“, – sako Šiaulių ligoninės laikinoji vyriausioji slaugos administratorė Agnė Kuznecova.
Anot jos, gydymo įstaigoje didelio slaugytojų trūkumo kol kas nėra, tačiau dešimtmečio prognozės kelia nerimą.
„Slaugytojos persidalina tą papildomą darbo krūvį. Yra peržvelgiami darbo grafikai, siekiama užtikrinti tuos darbo grafikus, dėl to įstaigoje ir iš skyrių slaugytojos savanoriškai ateina padėti, kur būtent trūkumas juntamas didesnis“, – teigia A. Kuznecova.
Prognozes, kad Lietuvoje po septynerių metų gali trūkti keturių tūkstančių slaugytojų, galima pamiršti. Naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijos ataskaitoje prognozuojama, kad 2032-aisiais gali trūkti bent 8 tūkstančių slaugytojų.
„Turime įstaigų, kur slaugytojų amžiaus vidurkis virš 50 siekia daugiau nei 50 procentų, tai iš tiesų kalba apie situacijos rimtumą“, – komentuoja Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis.
Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas teigia, kad be slaugytojų gali nepavykti sudaryti komandų. Todėl sustotų gydymo įstaigų veikla.
„O ką tai reikš vietos gyventojams, ką tai reikš regionų gyventojams? Na, tai reikš, kad jiems reikės važiuoti didesnius atstumus, bus didesnės laukimo eilės ir paslauga bus mažiau prieinama“, – sako pašnekovas.
Pasak sveikatos apsaugos ministrės, sprendimų – aibė.
„Dirbame labai intensyviai tiek prie studijų populiarinimo, slaugytojų pakopinių kompetencijų modelio rengimo, išplėstinės praktikos slaugytojų įgalinimo, finansavimo modelio parengimo, užsienyje dirbančių lietuvių slaugytojų susigrąžinimo, nedirbančių sveikatos sistemoje slaugytojų pasikvietimo“, – teigia sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Tačiau ar pavyks susigrąžinti tautiečius, nedirbančius Lietuvos sveikatos sistemoje, specialistus, pasirinkusius kitas profesijas, nevyriausybinės organizacijos abejoja. Sako, reikia atsakyti į klausimą, ar galime pasiūlyti geresnes darbo vietas, socialinę aplinką, didesnius atlyginimus.
„Mes iš tiesų galime atverti savo studijas lietuvių kalba užsienio šalių piliečiams, turėti pakankamai gerą motyvacinę skatinamąją priemonę, kuri leistų žmonėms mokytis lietuvių kalbos ir pabaigti čia studijas“, – sako M. Čiurlionis.
Spręsti teks ne tik slaugytojų trūkumo problemą. Tarptautinių organizacijų ataskaitoje prognozuojama, kad po 7 metų trūks daugiau kaip 700 gydytojų. Daugiausia šeimos ir vidaus ligų, taip pat pediatrų ir skubiosios medicinos gydytojų.
„Turim tokių regionų, kurie jau dabar turi problemų, tai dalis iš tiesų samdo gydytojus, kurie atvažiuoja kelis kartus per savaitę, dalis iš tiesų paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Tikrai įstaigos bando kažkaip tą problemą spręsti“, – pasakoja Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.
Tačiau šeimos gydytojai optimistiški. Sako, laiko dar yra. Per kelerius metus įmanoma sutvarkyti sistemą. Pasak šeimos gydytojų, palyginti su kitomis Europos šalimis, kur patekti pas gydytoją itin sudėtinga, situacija Lietuvoje kol kas gera.
