„Šią dieną žandikaulių lūžius patyrusiems pacientams taikoma kuo minimalesnė invazyvi chirurgija – per burnos gleivinę arba per akies voką prieinama prie pažeistos vietos ir atstatomas kaulas į vietą, kad kuo mažiau pjūvių ir randų būtų žmogaus veide“, – sako veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius. Gydytojas atskleidžia, su kokiomis traumomis pacientai kreipiasi į žandikaulių chirurgus dažniausiai, ir atsako, kaip pristato pacientams galimas gydymo rizikas.
Santaros klinikų Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas gydytojas Dalius Matkevičius sako, jog didžiausią jo darbo dalį sudaro dantų šalinimas arba implantacijos.
„Kad ir kaip būtų, didžiausią operacijų dalį užima dantų šalinimas ir dantų implantacijos. Toliau rikiuojasi veido traumos: viršutinio ir apatinio žandikaulių, skruostikaulių lūžimai. Turime ir seilių liaukų patologijų, iš ūmesnių atvejų būtų infekciniai susirgimai – pūliniai infekciniai susirgimai, kurie plinta nuo dantų.
Pasitaiko atvejų, kad naminiai šunys nosies galą nukanda, iškanda lūpą, įkanda į veidą“, – pasakoja apie dažniausias procedūras gydytojas.
Gydytojo teigimu, veido pažeidimai yra vieni jautriausių pacientams, tad tenka susidurti su pacientų nusivylimu po operacijos.
„Turbūt nei viena medicinos sritis nesusiduria su tiek daug pesimizmo ir nusivylimo iš pacientų, kiek veido chirurgija. Žmonės nori greito rezultato, tačiau prieš fiziologinius dalykus niekas negali šiandien pašokinėti.
Periodas, kai žmogus išrašomas ambulatoriniam gydymui namuose, yra sunkus, nes gali užtrukti ir iki metų. Pasitaiko ir komplikacijų, tada procesas gali užtrukti ir iki dvejų ar trejų metų“, – teigia D. Matkevičius.
Šiuolaikiniai chirurgijos metodai
Burnos, veido ir žandikaulių chirurgas sako, kad šiandien stengiamasi operuojant palikti kuo mažiau randų ant veido, tad taikomi itin minimalūs invaziniai būdai.
„Šią dieną žandikaulių lūžius patyrusiems pacientams taikoma kuo minimalesnė invazyvi chirurgija – per burnos gleivinę arba per akies voką prieinama prie pažeistos vietos ir atstatomas kaulas į vietą, kad kuo mažiau būtų pjūvių ir randų žmogaus veide“, – pasakoja gydytojas.
Specialistas pažymi, kad trauminiai sužeidimai lengvėja. Jo nuomone, tam įtakos turi didėjantis žmonių sąmoningumas, mat vis dažniau važiuodami dviračiu, riedučiais jie dėvi apsaugas. Sunkiausios traumos patiriamos autoįvykiuose.
Visgi, kartais minimali operacija nėra įmanoma.
„Onkologinių susirgimų gydymas reikalauja radikalumo. Jeigu yra maža opa burnoje arba liežuvyje, gali baigtis tuo, kad pacientas neteks dalies liežuvio, o jeigu infekcija bus išplitusi į burnos dugną, gali žmogus netekti ir dalies žandikaulio“, – pasakoja gydytojas.
Kaip pristatyti pacientui, kas jo laukia po operacijos?
Gydytojas sako, svarbiausia supažindinti pacientą su galimomis rizikomis.
„Nereikia nupiešti pacientui, kad viskas bus labai gerai ir greitai. Man asmeniškai geriausia nupiešti blogiausią scenarijų, koks gali būti. Tada pasakau, jog čia pristačiau blogiausią variantą, bet geresni irgi galimi. Niekas nenori blogiausių dalykų, bet pacientai turi žinoti, kas jų gali laukti“, – sako D. Matkevičius.
Elektroninės cigaretės ir narkotikų įtaka burnos ligoms
Gydytojas sako, kad narkotinių medžiagų ir elektroninių cigarečių įtaka taip pat pastebima.
„Uostomieji narkotikai nosies pertvaroje gali padaryti skylę. O burnoje dėl elektroninių cigarečių gali suaktyvėti burnos išsausėjimas, priešvėžinių būklių gleivinėje atsiradimas.
Pastebime baltas apnašas, opeles. Gleivinių pokyčių matome jau dabar, bet kiek tai bus onkologinių susirgimų, pamatysime ateity. Šią dieną turime daug ikivėžinių būklių – pagal stebėjimą matai, kad kažkas yra ne taip, bet sunku pasakyti, į ką tai išsirutulios“, – pristato galimas rizikas D. Matkevičius.
