Antradienį Seimas pritarė Sveikatos priežiūros įstatymo pataisoms, kurios uždraudžia priemokas už sveikatos priežiūros paslaugas ir įteisina sveikatos draudimo lėšų skyrimo prioritetą valstybės bei savivaldybių įstaigoms. Dėl to praėjusią savaitę susitarė Sveikatos apsaugos ministerija ir Verslo konfederacija.
Apie tai „Dienos temoje“ – sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
– Praėjusią savaitę susitarėte su Verslo konfederacija. Ir, žinote, man užkliuvo viena vieta – o ką medikai ir pacientai? Kokios buvo jų nuomonės? Ar jūs išklausėte juos?
– Be abejonės. Lietuvos verslo konfederacija atstovavo privačioms medicinos įstaigoms. Tai pirmiausia esu dėkinga už kantrybę ir norą susitarti. Šitoje diskusijoje į galutinį pasitarimų ir derybų kambarį mes atėjome susirinkę požiūrius ir nuomones, be abejonės, ir pacientų, ir medikų.
– Klausiu, nes girdėjau iš medikų, kad niekas su jais nekalbėjo, ir todėl kilo klausimas, ar su jais apskritai buvo kalbama. Jūs sakote, kad kalbėjotės. Su kuo kalbėjotės?
– Mes kalbėjomės su medikais, su medikų profesinėmis organizacijomis. Ir nuomonės nebuvo vieningos, jos buvo skirtingos. Vieni medikai labai palaikė mūsų pasirinktą sprendimų taktiką. Be abejonės, buvo medikų, kurie nepritarė ir sakė „pagalvokite du kartus“.
– Ar jūs nemanote, kad vis dėlto šis įstatymas nesudarys sąlygų kurti ir dirbti privačioms gydymo įstaigoms, nes su jomis tiesiog nebus pasirašomos sutartys, nes jos neturės srautų, užtikrinančių sutarčių pasirašymą? O juk privatus verslas dėl to ir atsistojo, nes valstybė jį rėmė. Tai dabar čia toks atvirkščias procesas tarsi vyktų.
– Sakyčiau, kad šie sprendimai ir iniciatyvos, kurias mes per teisės aktus priėmėme ir įgyvendiname, yra skirtos žmonėms. Jos pirmiausia skirtos pacientams ir medikams.
Susitarimas su Verslo konfederacija ir privačiomis įstaigomis reiškia labai svarbius žingsnius ir dvi svarbias žinutes.
Pirma, kad privačios gydymo įstaigos, kaip ir viešosios, gali ir sutinka dirbti be priemokų, sako, kad tai yra teisingas sprendimas, ir palaiko poziciją, kad viešąjį sektorių reikia stiprinti. Viešasis sektorius yra sveikatos sistemos stuburas. Viešajame sektoriuje paslaugas turbūt gauna devyni iš dešimties, o kai kuriais atvejais gydant onkologines ligas, organų transplantacijai ar kai kviečiame greitąją medicinos pagalbą, 10 iš 10 Lietuvos gyventojų.
Stiprindami viešąjį sektorių, mes stipriname visiems žmonėms prieinamą pagalbą. Privačios gydymo įstaigos pripažįsta ir supranta, kad sunkioji medicinos artilerija, sudėtingos paslaugos privalo būti teikiamos viešajame sektoriuje. Privatus sektorius susidurdamas su viešuoju sektoriumi sako „mes esame partneriai ir kartu padėsime viešajam sektoriui, kuris dirba sunkiai, atsakingai ir gydo visos Lietuvos pacientus“.
– Jūs pati tik ką sakėte, kad ne visi palaikė tokią idėją. Bet, žiūrėkite, pacientai, kurie primokėdavo pinigus, nes patys taip norėdavo (jie nenorėdavo laukti ir tiesiog prisimokėdavo), kaip aš suprantu, dabar nebegalės prisimokėti ir kažkuria prasme išstums tuos, kurie niekada negalėjo prisimokėti? Nes jie dabar taps tokia bendra eile. Tai ar nuo to nepadaugės žmonių eilėse?
– Vienas iš naikinamų priemokų poveikių yra, kad pacientai greičiau ir be papildomų mokėjimų galės patekti pas specialistą gydytoją, kai jam bus reikalinga, nes už paslaugas sumokėjo valstybė. Eilės pradės trumpėti būtent todėl, kad privačios gydymo įstaigos atidarys savo duris visiems pacientams, kurie stovi eilėje, ir viešosios įstaigos atidarys duris visiems pacientams ir eilė judės. Žmonės, patekdami į gydymo įstaigas per dvejas duris paslaugas gaus gerokai greičiau.
– Bet jeigu buvo žmonių, kurie negalėjo prisimokėti ir dėl to laukdavo eilėse, o dabar prie jų prisijungs ir tie, kurie anksčiau galėjo mokėti ir dėl to nelaukdavo, tai kaip ta eilė gali sumažėti? Ji kaip tik didėja.
– Pirmiausia tie žmonės, kuriems reikalinga pagalba, neturėdami finansinio pajėgumo negalėdavo patekti pas gydytoją, nors jiems tikrai reikėdavo, dabar galės todėl, kad privačios gydymo įstaigos teiks paslaugas be jokių priemokų, be papildomo mokėjimo.
Mes su privačiomis gydymo įstaigomis sutarėme ir tai yra tas kompromisas tariantis su medikų bendruomenė ir pacientų organizacijomis, kad priemokos išliks už medicinos priemones ir komforto paslaugas. Pacientai galės sumokėti papildomai už kitos kokybės ar kitokio pobūdžio medicinos prietaisą, vienvietę palatą ar panašiai.
– O ar pacientas, pavyzdžiui, aš suprantu, kad galės tą daryti, negalės primokėti, bet jis galės susimokėti visą kainą? Taip galės?
– Be abejonės.
– O pagal kokius įkainius jis susimokės?
– Mokamos paslaugos kaip buvo teikiamos, taip ir bus teikiamos tiek viešose, tiek privačiose gydymo įstaigose. Mokamų paslaugų kainą nustatys pats įstaigos vadovas, suderinęs su savo steigėju arba akcininku, arba dalininku, priklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos.
Viena iš susitarimo dalių su privačiomis gydymo įstaigomis yra būtent ta, kad pacientas, kuris pateko pas gydytoją, pats susimokėjo už paslaugą ir paaiškėjo, kad tai nėra vien tik žmogaus pageidavimas, kad jį konsultuotų kardiologas, neurologas, bet yra rimtas sutrikimas ir rimta liga, pacientas galės toliau gauti paslaugas nemokamai, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tai yra mūsų derybinis susitarimas, kurį pavyko pasiekti su privačiomis gydymo įstaigomis. Šis susitarimas taip pat reikšmingai prisidės prie to, kad patekimo pas gydytojus eilės mažės.
– Bet ar aš teisingai suprantu, kad jei aš nenoriu laukti, noriu greičiau išsiaiškinti, man skauda, aš galėsiu ateiti į privačią gydymo įstaigą ir susimokėti pinigus, ir jūs sakote, kad tų gydymo įstaigų vadovai patys nustatys įkainius? Tai nebus kontroliuojama? Vienas mokės 100, kitas – 200 eurų?
– Vyriausybė nustatys mokamų paslaugų kainų nustatymo metodiką.
– Bet jos dar nėra?
– Mokamų paslaugų metodika bus nustatyta ir valstybė prižiūrės, kaip tos mokamos paslaugos teikiamos. Kainos dydį ir struktūrą įstaigos vadovas turės suderinti su savo steigėju. Tai tuo požiūriu suderinimas ir rinkos balansavimas, be abejonės, bus.
– Taisykles nustatys Sveikatos apsaugos ministerija?
– Taip.
– Anksčiau, kai ministru dar buvo Arūnas Dulkys, buvo kalbama, jog įkainius Ligonių kasos turi peržiūrėti, viešai paskelbti, nes jie nelogiški. Tą sakė visi gydytojai. Bet tai taip ir nebuvo padaryta. Ar dabar tas bus daroma, ar galbūt dabar tas jau vyksta?
– Įkainiai už sveikatos paslaugas yra peržiūrimi. Yra numatyta padidinti įkainius už kai kurias paslaugas. Įkainiai iš esmės yra žinomi visoms gydymo įstaigoms ir jų vadovams. Gydytojams ši informacija turėtų būti prieinama ir jie turėtų žinoti paslaugų kainas, kurios yra sumokamos gydymo įstaigai už suteiktas paslaugas iš Ligonių kasos.
– Dabartinis Ligonių kasų vadovas yra pripažinęs, kad Sveikatos draudimo fondas yra per mažas, jo negali visiems užtekti. Dėl naujosios jūsų tvarkos jūs esate visiškai rami? Tai niekaip nepakenks paslaugų teikimo kokybei?
– Manau, kad tikrai nepakenks. Bet reikia prisiminti vieną dalyką, kad šiandien priimtas įstatymas yra nepaprastai svarbus žingsnis atgaivinant viešąjį sveikatos sektorių, valstybinę mediciną. Reikia prisiminti ir nepamiršti to, kad 20 metų sveikatos apsaugos finansavimas nedidėjo. Tai reiškia, kad sveikatos sistema absoliučiai nuskurdo ir mes ėjome lėtai ir ilgai į šitą nuskurdinimą, todėl atsigavimas irgi nebus per vieną naktį.
Atsigavimas ir viešojo sektoriaus stiprinimas vyks palaipsniui ir tam mes esame numatę 3 žingsnius. Tai yra ir valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomo sveikatos draudimo įmokos didinimas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Tai reiškia, kad valstybės dalis didėja, indėlis į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Antras mūsų žingsnis yra būtent priemokų naikinimas, kuris pagreitins pagalbos gavimą visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų finansinio pajėgumo. Ir trečias mūsų žingsnis yra viešojo sektoriaus pirmenybės suteikimas, kad viešasis sektorius stiprėtų, augtų valstybiniame sektoriuje dirbančių medikų atlyginimai ir, be abejonės, gerėtų darbo sąlygos.
– Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir Verslo konfederacijos susitarimą, darbdavio ar gyventojo sudarytos papildomo sveikatos draudimo lėšos nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu jų vertė per metus neviršys vieno minimalios mėnesinės algos dydžio. Ar jūs turite Finansų ministerijos pritarimą šiam susitarimui, kurį pasirašėte su Verslo konfederacija? Klausiu todėl, kad mokėti didesnių įmokų už valstybės draudžiamus asmenis, deja, nepavyko, nes Finansų ministerija nesutiko duoti daugiau pinigų. Tai ar šiuo atveju yra Finansų ministerijos pritarimas?
– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Finansų ministerija pritaria privalomojo sveikatos draudimo įmokos didinimui už valstybės draudžiamus asmenis. Tiesa, ne tokių drastiškų mastų, kaip mes norėjome, dėl to, kad valstybės prioritetas atiteko gynybai, o ne sveikatai. Ir tai yra teisinga. Ir tai mes priimame, ir viskas su tuo yra gerai. Augimas ir Finansų ministerijos mokėjimas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą didės, tačiau didės ne tokiu dideliu ir greitu tempu, kaip mes būtume norėję.
Atsakant į jūsų klausimą dėl susitarimo už sveikatos draudimą, ši diskusija dar yra numatyta, kad ji su Finansų ministerija vyktų todėl, kad susitarimą pasirašėme tik praeitą savaitę ir, be abejonės, tai yra numatyta susitarime ir sieksime jo įgyvendinimo.
– Ačiū jums už pokalbį.
