Sveikatos ministerija svarsto idėją, kad, pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebeturėtų galimybės paciento nukreipti į nemokamą. Ministrė sako, šiuo metu vertinama, kaip toks pakeitimas padėtų trumpinti eiles. Pacientų organizacijos sako, patvirtinus naująjį ministrės įsakymą, neliktų galimybės susimokėjus slaugos paslaugas gauti greičiau.
Šeimos gydytoja Alma Astafjeva dirba tik privačioje klinikoje. Tačiau dalis paslaugų ir čia gali būti nemokamos, nes gydymo įstaiga pasirašiusi sutartį su Ligonių kasa. Pasak gydytojos, pacientams per kartą tenka išrašyti ir kelis siuntimus. Tačiau ji nesutinka, kad privačios gydymo įstaigos tokiu būdu baidosi sunkių pacientų.
„Sako, sunkus pacientas, tai jis jau iškeliavo į Santaras arba į Kauno klinikas, bet taip ir turi būti, nes tokiu atveju, jei tu radai sunkų atvejį, tau reikia tretinio lygio konsultacijos, tai tie pacientai ir keliauja“, – kalba Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Tačiau pradėjusiems gydytis mokamai gali tekti apmokėti visas paslaugas. ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas sako, dar nepatvirtintame sveikatos apsaugos ministrės įsakyme numatoma, kad gydytojai specialistai nebegalėtų nukreipti į nemokamą gydymą, jei pacientas gydymą pradėjo mokamai.
„Politinis tikslas eliminuoti privatų sektorių iš valstybės pinigais finansuojamų paslaugų teikimo, vėlgi tai prieštarauja pačiam principui, kai žmogus pats mokėdamas privalomą draudimą gali pasirinkti, kur jį naudoti“, – sako dr. Dalius Misiūnas.
Ministrė patvirtina, kad tokia idėja svarstoma. Sako – dabar atliekamas jos vertinimas.
„Šita idėja yra svarstoma, turėčiau taip pasakyti. Jos tvarumas ir yra vertinamas, kiek tai prisidėtų prie eilių mažinimo ir taip toliau vertinimo kontekste ir yra vertinama“, – komentuoja sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Pasak Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininko Mariaus Čiurlionio, tokiu būdu siekiama, kad pacientų būklę pirmiausia vertintų šeimos gydytojai.
„Norima turėti pilną kontrolę, kad tas kreipimasis į specialistus visgi būtų pagrįstas. Visų pirma, ir yra kreipiama į šeimos medicinos grandį, tik įvertinus pirmos grandies specialistams, kad tikrai tas poreikis yra, jis yra kreipiamas toliau. Ne visur tas prieinamumas pirminėje grandyje užtikrinamas efektyvus ir greitas. Jeigu mes turėtume 120 procentų puikiai funkcionuojančią pirminės sveikatos grandį, mes galėtume sakyti, kad taip, tai yra pagrįstas reikalavimas“, – sako M. Čiurlionis.
Jis pastebi – išnyktų galimybė susimokėjus gauti slaugos paslaugas greitąja tvarka.
„Nauja įsakymo versija, bent jau iš to, ką man teko skaityti, suponuoja, kad vis dėlto net žmonės, galintys savarankiškai mokėti už paslaugas, nebegalės gauti slaugos paslaugų greitąja tvarka. Jeigu jam yra reikalingos tęstinės paslaugos, jis turės laukti bendrojoje eilėje“, – sako Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas.
Tačiau Ligoninių asociacijos vadovas Gediminas Ramanauskas sako, teisinga, kad visi mokantieji į privalomąjį sveikatos draudimo fondą paslaugas gautų neužlįsdami eilėje.
„Žmogaus diferencijavimas turto požiūriu, jo galėjimu piniginiu atžvilgiu – truputėlį neteisingas. Visi solidariai mokame į tą PSDF fondą ir solidariai norime gauti paslaugas, dabar tų paslaugų kiekis vienaip ar kitaip yra ribotas ir vien dėl to, kad aš turiu tam tikrą pinigų kiekį, kažkokį piniginį privalumą. Atsidaro beribis vartojimas, naudojimas ir apmokėjimas kitų paslaugų“, – kalba pašnekovas.
Ministerija siekia stiprinti viešąsias gydymo įstaigas. Anot ministrės, daugiausiai privačios gydymo įstaigos išreiškė norą, kad tvarka nesikeistų.
„Mes matome interesą ir norą, kad toks įstatymo projektas atidarytų pacientams galimybę, pradėjus gauti paslaugas, už savo lėšas, tęsti tą paslaugų gavimo procesą, kai paslaugos apmokamos iš Ligonių kasų“, – teigia ministrė.
Pasak ministrės, pakeitimams įtvirtinti užtektų pasirašyti ministro įsakymą. Tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas.
