Urugvajus trečiadienį legalizavo eutanaziją ir tapo viena iš pirmųjų tai padariusių Lotynų Amerikos valstybių.
Pagalba nusižudant leidžiama keliolikoje pasaulio šalių.
Urugvajus, nedidelė Pietų Amerikos valstybė, turi ilgą socialiai liberalių įstatymų priėmimo istoriją ir gerokai anksčiau už daugumą kitų legalizavo marihuaną, tos pačios lyties asmenų santuokas, abortus.
Trečiadienį į šį sąrašą buvo įtraukta eutanazija, kai Senatas patvirtino vadinamąjį orios mirties įstatymą.
20 iš 31 dalyvavusio įstatymų leidėjo balsavo „už“. Žemieji Atstovų Rūmai šį įstatymo projektą priėmė rugpjūtį.
Balsavimas įvyko po 10 valandų trukusių debatų. Keli įstatymų leidėjai šį klausimą pavadino pačiu sunkiausiu.
Diskusijos vyko daugiausia pagarbiai ir dažnai emocingai; kai kai kurie debatus stebėję žmonės po balsavimo šaukė: „Žudikai!“
„Jaučiu palengvėjimą ir džiaugsmą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Florencia Salgueiro, džiūgavusi lankytojų galerijoje drauge su kitais eutanazijos šalininkais.
F. Salgueiro matė, kaip jos tėvas siekė pagalbos savo gyvenimui užbaigti, kai jis tapo nepakeliamas dėl šoninės amiotrofinės sklerozės (ALS). Jis mirė norui taip ir neišsipildžius.
Kitur Lotynų Amerikoje Kolumbijos ir Ekvadoro teismai dekriminalizavo eutanaziją, bet ten nebuvo priimti jos legalizavimo įstatymai. Kuboje leidžiama nepagydomai sergantiems pacientams atsisakyti jų gyvybės palaikymo dirbtinėmis priemonėmis.
Už iniciatyvos stovi Urugvajaus valdančioji kairiųjų partija „Frente Amplio“, bet įstatymas sulaukė ir įnirtingo priešinimosi, pirmiausia iš religingų dešiniųjų.
Neseniai atlikta apklausa parodė, jog daugiau kaip 60 proc. urugvajiečių pritaria legaliai eutanazijai, o 24 proc. jai nepritaria.
Pagal įstatymą pagalba nusižudant leistina suaugusiems veiksniems Urugvajaus piliečiams ar gyventojams, kuriems diagnozuota paskutinė, kančias lemianti nepagydomos ligos stadija.
71 metų urugvajietė Beatriz Gelos, kuri du dešimtmečius grumiasi su neurodegeneracine ALS, AFP sakė, kad priimtas įstatymas yra labai humaniškas.
Sėdėdama neįgaliojo vežimėlyje ji drebančiu balsu kalbėjo, kad oponentai „nė neįsivaizduoja, ką reiškia taip gyventi“.
Kita šalininkė, Monica Canepa, kurios 39 metų sūnus Pablo yra paralyžiuotas dėl nepagydomos ligos, sakė: „Pablo negyvena. Tai ne gyvenimas.“
Urugvajaus medikų asociacija neužėmė pozicijos dėl eutanazijos ir leido nariams vadovautis savo sąžine.
Katalikų bažnyčia savo ruožtu išreiškė liūdesį dėl priimto sprendimo.
