Į karo tarnybą šaukiamų jaunuolių fiziniai rodikliai nedžiugina. 2018–2024 metais privalomajai karo tarnybai dėl prastos fizinės būklės ir sveikatos netinkamais pripažinti apie 50 proc. šauktinių. Bendras jaunimo Lietuvoje fizinis aktyvumas taip pat atskleidžia liūdnas tendencijas. Visgi, anot Karo medicinos tarnybos atstovo, situacija palaipsniui gerėja, o kariuomenė reikšmingai prisideda prie jaunuolių fizinės būklės stiprėjimo.
Daugelis jaunų žmonių netinkami tarnauti kariuomenėje: problema – prastas fizinis pasirengimas
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys, jaunesnysis eilinis Laurynas Daunoravičius sako, kad jo medicininė patikra prieš pradedant karo tarnybą praėjo sklandžiai, jokių sveikatos sutrikimų nebuvo užfiksuota.
„Atvykau į karo medicinos punktą ir reikėjo praeiti pro visus kabinetus, pro visas tas sveikatos patikras – nuo kraujo patikrinimo iki psichologinio patikrinimo. Viskas užtruko apie porą valandų. Tikrai buvo įdomu sužinoti pačiam, gal kokie sutrikimai yra ar kažkas tokio, bet nebuvo. Viskas sklandžiai praėjo“, – apie medicininę patikrą prieš nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pasakoja pašnekovas.
Pasak jo, ši medicininė patikra yra skirta nustatyti asmens fizines ir psichologines galimybes atlikti karo tarnybą.
„Jie patikrina, ar karys tinkamas eiti į kariuomenę, ar jis turi fizinę galimybę ir ar neturės kokių problemų ateityje, kai jis jau bus pradėjęs tarnybą", – sako L. Daunoravičius.
Vis dėlto, Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos atstovo, gydytojo Vidmanto Kontrausko teigimu, nors 2018 ir 2024 metų tyrimo duomenys apie jaunimo fizinį pasirengimą atlikti privalomąją karo tarnybą atskleidžia prastas tendencijas, situacija palaipsniui gerėja. Gydytojas tai sieja su visuotinio šaukimo perspektyva ateityje.
„Jeigu 2018–2024 metų tinkamumo statistika buvo tokia, kad netinkamų privalomajai pradinei karo tarnybai pripažindavome 50–55 proc. atėjusių karo prievolininkų, šiemet tinkamų šauktinių rodiklis pakilo iki 55 proc. Tai tikriausiai siečiau su politikų paskelbtu visuotiniu šaukimu, ateinančio visuotinio šaukimo perspektyva. <...> Jie nusprendžia po mokyklos iš karto atitarnauti, kad atliktų pareigą, o po to jau galėtų rinktis savo kelią ir juo eiti toliau be jokių trikdžių“, – komentuoja V. Kontrauskas.
Daug šauktinių atkrenta dėl nustatytų psichologinių sutrikimų, vidaus ir chirurginių ligų, viršsvorio
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, jog žmonės dažnai painioja privalomajai karo tarnybai reikalingas patikras. Jo teigimu, prieš priimant asmenį į kariuomenės gretas, atliekama tik sveikatos patikra, fizinio pasirengimo testai nevykdomi.
„Prieš kariuomenę, kai vyksta sveikatos patikrinimas, ištvermės ar fizinio krūvio testų mes neatliekame. Šie atsispaudimų, bėgimo ir kiti reikalavimai atsiranda jau tarnybos metu. Tada reikia išlaikyti fizinio normatyvo testą. Jį sudaro bėgimas, atsispaudimai, atsilenkimai. Vieni yra pasirengę ir iš karto išlaiko tą testą, kitiems reikia kurį laiką pasiruošti šio testo laikymui“, – pažymi pašnekovas.
V. Kontrauskas pabrėžia, jog sveikatos patikra karinėje komisijoje – standartinė ir jos baimintis nereikėtų: užpildžius sutikimą ir reikiamus dokumentus, atliekami privalomieji laboratoriniai kraujo ir šlapimo tyrimai, funkcinės diagnostikos elektrokardiograma, audiograma ir akių refraktometrija. Šauktiniams taip pat privaloma atlikti psichologinius – asmenybės ir adaptuoto kariuomenei intelekto – testus.
Anot gydytojo, dažniausiai šauktiniai pripažįstami netinkamais privalomajai karinei tarnybai ne dėl ligų, o dėl įvairių asmenybės ir psichologinių sutrikimų. Juos patikros metu nustato ir įvertina gydytojas psichiatras.
„Dažniausiai būna nuotaikos sutrikimai – tai depresijos, manijos, kartais mišrūs sutrikimai. Taip pat nemažai netinkamais kariais pripažįstami dėl bipolinio, raidos sutrikimų, galbūt kažkokio protinio atsilikimo, dažnai nustatomo jau prieš tai. Bendra netinkamų karių suma dėl psichiatrinių problemų siekia 40–50 proc.“, – teigia V. Kontrauskas.
Jis atskleidžia, kad apie 40 proc. šauktinių pripažinti netinkamais tarnauti kariuomenėje dėl vidaus ir chirurginių ligų, o likusi dalis – dėl kitų tarp jaunimo plačiai paplitusių sveikatos problemų, pavyzdžiui, nutukimo ar viršsvorio.
„Vidaus ligos – tai širdies, plaučių, pilvo organų problemos, astma, aukšto kraujospūdžio liga, cukrinis diabetas. Iš chirurginių tai dažniausiai ortopedinės problemos. Dėl bendruomenėje vis didėjančios hipodinamijos arba nepakankamo fizinio aktyvumo vystosi stuburo ašies iškrypimai, taip pat viršsvorio ar net nutukimo problemos“, – sako gydytojas.
Kariuomenė reikšmingai prisideda prie jaunuolių fizinės būklės stiprinimo
Lietuvos sveikatos universiteto (LSU) profesorius, dr. Arūnas Emeljanovas LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“ apžvelgia tyrimo, lyginančio jaunuolių fizinę būklę ir sveikatą prieš ateinant į karinę tarnybą ir jai baigiantis, rezultatus. Duomenys atskleidžia, kad 2018 ir 2024 metais sumažėjo jaunų žmonių fizinis aktyvumas ir ženkliai išaugo sėdėjimo laikas.
„Tai iš tikrųjų nustebino blogąja prasme – šiuolaikiniai jaunuoliai 5–6 valandas per parą praleidžia sėdėdami rekreaciniais tikslais, atmetus mokslą ir darbą. Rekreacija – kompiuteriniai žaidimai ir dažniausiai iki ryto arba sėdėjimas prie kitų išmaniųjų įrenginių – telefonų. Fizinis aktyvumas mažėja, pasyvumas didėja ir rezultatai parodė, kad tai atsiliepia ir fiziniam pajėgumui bei pasirengimui“, – pabrėžia A. Emeljanovas.
Pasak jo, drastiškai mažėja tiek jaunimo kariuomenėje, tiek jaunimo apskritai ištvermė, o tokios tendencijos nedžiugina. Kita vertus, tyrimo duomenys rodo, jog kariuomenė reikšmingai prisideda prie jaunuolių fizinės būklės stiprinimo.
L. Daunoravičius pasakoja, kad testo metu jam reikėjo padaryti bent 40 atsispaudimų, 50 atsilenkimų ir nubėgti 3 kilometrus per 15 minučių, tačiau iš pirmo karto išlaikyti jam nepasisekė. Visgi vaikinas nenusiminė ir kitam testui pasiruošė geriau, o įdėjus daugiau pastangų, su laiku gerėjo jo fizinis pajėgumas.
„Prieš ateidamas į kariuomenę nebuvau pats didžiausias sportininkas, buvau paprastas. Man patikdavo pasivaikščioti po miškus, po kalnus, bet atėjęs į kariuomenę per bazinį kursą pirmojo fizinio parengtumo testo neišlaikiau, nepadariau normatyvų. Bet antrąjį fizinio parengtumo testą su normatyvais sėkmingai išlaikiau. Visgi žinojau, kad galiu geriau, todėl dabar dar labiau stiebiuosi, sportuoju ir noriu pasiekti kuo daugiau“, – sako privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys.
Susirūpinti vaiko fiziniu aktyvumu ir būkle reikia kuo anksčiau
Jis taip pat džiaugiasi kariuomenės suteikiamomis galimybėmis ir sąlygomis tobulinti savo fizinį pasirengimą.
„Būna dienos, kai vyksta fizinis parengtumas – bėgimas, ištvermės ratukai. Instruktoriai padeda, duoda gerų patarimų ir tikrai tai yra efektyvu. Dar galima eiti į salę, pabėgioti laisvu laiku. Tai irgi esu labai patenkintas tuo, kad galima savo fizinį parengtumą pagerinti pačiam“, – teigia L. Daunoravičius.
Tiesa, anot pašnekovo, bazinio kurso metu pirmąjį testą išlaikė viso labo tik 2 iš 72 karių, tačiau taip pat kaip ir jis antrajam testui kolegos buvo pasiruošę kur kas geriau.
L. Daunoravičius atskleidžia, jog jį į priekį vedė motyvacija.
„Tiesiog ieškokite to, kas jums yra svarbu ir ko galėtumėte siekti daugiau. Pavyzdžiui, tarnaujant kariuomenėje, man didžiausia motyvacija yra ta, kad aš padarysiu geriau – kuo geriau padarysiu, tuo daugiau pasieksiu, ir po to ateityje galėsiu perduoti žinias žmonėms, su kuriais dirbsiu, arba vaikams, kuriuos auginsiu“, – sako vaikinas.
Pasak A. Emeljanovas, norint keisti tendencijas ir pagerinti padėtį, susirūpinti vaiko fiziniu parengtumu reikėtų kuo anksčiau – idealiausia nuo kūdikystės. Taip pat prisižiūrėti mitybą ir miego režimą.
„Reikėtų daugiau pereiti prie baltymų, nes fizinis aktyvumas stato raumenį, o baltymas reikalingas tam, kad jis didėtų, kad būtų ta statybinė medžiaga. Taip pat ir miegas: kaip ir minėjau, jeigu jaunimas 5–6 valandas sėdi rekreaciniais tikslais, dar mokosi, dirba, dar kažkokį laisvalaikį turi, tai kieno sąskaita? Aišku, kad miego. Blogas miegas yra stresas. Tada gali būti persivalgymas ir prasideda toks užburtas ratas. Tai viską pradėti kuo anksčiau“, – pabrėžia profesorius.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše
