Žindymas – procesas, keliantis nerimą daugeliui nėščiųjų moterų, tačiau akušerė–žindymo konsultantė ramina – tinkamai pasiruošusios moterys sklandžiai įveiks su žindymu susijusius iššūkius. Specialistė pažymi, jog kaupti žinių bagažą ir ruoštis žindymui būtina iš anksto, o žindymo trukmė priklauso nuo šeimos apsisprendimo.
Žindymas – procesas, kuriam svarbu ruoštis iš anksto
Anot Santaros klinikų Akušerijos skyriaus akušerės ir žindymo konsultantės Ievos Girdvainienės, žindymas nėra kaip staiga sukilusi audra – tai yra procesas, kuriam kiekviena mama gali pasiruošti iš anksto.
„Yra labai daug technikos ir tą techniką mes galime išmanyti, žinoti, galime numatyti tam tikrus žindymo iššūkius. Tikrai mes turime laiko – tam tas nėštumas ir duotas, kad pasiruoštumėme ne tik pirmam kūdikio kraiteliui ar gimdymo baimei, bet ypač žindymui“, – teigia akušerė.
Pasak jos, ruošiantis žindymo laikotarpiui galima skaityti knygas, lankyti akušerių ir žindymo konsultantų vedamus mokymus. I. Girdvainienė pažymi – būdų pasiruošti galimiems žindymo iššūkiams yra daug, tačiau į šią sritį reikia gilintis nuo pat pradžių ir po truputį, kadangi informacijos laukas labai platus.
„Pats žindymo procesas trunka ne vienerius metus. Mes viskam tikrai nepasiruošime nėštumo metu, bet [galime pasiruošti] pradžiai – kaip mes susitinkame ligoninėje, kokie yra svarbiausi pačios pradžios aspektai, kokie galimi iššūkiai pirmąją žindymo savaitę, nes ji iš tikrųjų labai ūmi. <...> Informacijos labai daug, todėl geriausia po truputėlį, etapais ruoštis žindymui, o ne įkristi į visą žindymo istoriją“, – sako žindymo konsultantė.
I. Girdvainienė taip pat ragina moteris atsakingai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje planuoja gimdyti, nes įstaigoje teikiamos žindymo konsultacijos gali padėti įgyti reikiamų žinių ir tinkamai pasiruošti procesui po gimdymo.
„Pati pradžia prasideda būtent gydymo įstaigoje. Gimus naujagimiui, jis turėtų būti padėtas visuomet mamai ant krūtinės, oda kontaktui – pirmam susitikimui, žindymo inicijavimui. Labai svarbu įsivertinti, ar ta įstaiga tikrai suteikia ir stengiasi atliepti šitus naujagimių, mamos ir šeimos poreikius“, – pažymi specialistė.
„Ligoninėje aš labai kviesčiau mokytis, nes tikrai kiekviena akušerė–žindymo konsultantė gali suteikti mamai pagalbą ir moteris gali išvažiuoti iš gydymo įstaigos jau su labai daug žinių“, – priduria I. Girdvainienė.
Perėjimo iš priešpienio į pieną simptomai – normali organizmo reakcija
Ji taip pat atskleidžia, jog 5–7 parą po gimdymo moterys gali susidurti su tokiais iššūkiais kaip besikeičianti pieno gamyba, kai iš priešpienio pradeda formuotis tikrasis pienas. Pasak akušerės, prasidėjus šiems pokyčiams ir atitinkamiems simptomams, svarbu neišsigąsti ir suvokti, jog tai yra normali organizmo reakcija, kurią galima suvaldyti, vadovaujantis elementariomis žindymo žiniomis ar tiesiog pasikreipus į specialistus.
„Išsiskiriant priešpieniui moteris pradeda jausti pokyčius: standėja ir šyla krūtinė, vyksta perėjimas iš priešpienio į tikrąjį pieną. Neretai su šitomis būklėmis moterys jau susiduria namuose. Reikia suvokti, kad aš išvažiuoju iš gydymo įstaigos su viena situacija: galbūt dar yra tik priešpilnis, galbūt dar naujagimis žindo lėtai, ramiai ir nesusidūrėme su iššūkiais, bet jau namuose kitą parą moteris gali karščiuoti, jausti skausmą, karštį krūtyse. Tai būtų pieno sąstovis, laktostazė arba pieno pikas. Moteriai gali būti skausminga ir bloga savijauta. Tuomet ji turėtų kreiptis arba į savo šeimos gydytoją, arba į laktacijos konsultantą akušerę, arba sugrįžti į stacionarą, kuriame gimdė“, – aiškina I. Girdvainienė.
Akušerė taip pat pažymi, jog nėra vienodų žindymo situacijų ir pataria neieškoti informacijos įvairiuose interneto forumuose, kuriuose plinta daug negatyvių istorijų bei patirčių apie žindymą, galinčių sukelti nepagrįstą nerimą ar baimę būsimoms mamoms.
„Lietuvaitės linkusios dalintis neigiamomis istorijomis, kaip joms buvo blogai. Pozityvių istorijų yra daug mažiau. Gal tiesiog susidūrei su elementariu fiziologiniu procesu, kai iš priešpienio pradėjo gamintis tikrasis pienas, ir jeigu tu žinai ABC, tu lengviausiai tai išspręsi. O dažnai moterys paskaito, išsigąsta ir diagnozuoja sau patį baisiausią dalyką, kurio visos bijo“, – pastebi ji.
Mitybos rekomendacijos priklauso nuo nėščiųjų ir žindyvių savijautos
Nėštumo ir žindymo metu taip pat svarbi tinkama ir subalansuota mityba. Pasak gydytojos dietologės Barboros Jarašūnės, nėščiųjų ir žindančių moterų mitybos racioną turėtų sudaryti kuo natūralesnis ir naminis maistas. Tiesa, yra ir tam tikrų skirtumų – pavyzdžiui, nėštumo metu rekomenduojama griežtai vengti termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, nepasterizuoto pieno produktų, žalių daigų. O žindyvė, vartodama šiuos produktus, gali jaustis blogai, tačiau tai neigiamai nepaveiks kūdikio.
„Iš tiesų labai raginu pasirūpinti neseniai pagimdžiusia mama, atnešę jai naminio maisto: sultinio, sriubos, troškinio, naminės keptos ar troškintos vištienos – čia būtų didžiausia dovana, geriau negu saldainiai, gėlės ar balionai“, – sako B. Jarašūnė.
Anot jos, moterims po gimdymo taip pat teikiamos skirtingos rekomendacijos, priklausomai nuo jų savijautos ir rizikos faktorių.
„Jeigu mama yra po Cezario pjūvio arba yra labai nukraujavusi, turi tam tikrą mitybos nepakankamumo riziką, mes, atsižvelgdami į virškinimo sutrikimus, rekomenduosime vienokį, galbūt švelnesnį, troškintą, pertrintą maistą, kad neužsikrautų virškinimo sistema, bet jeigu ji jaučiasi žvali, sveika, tai tos rekomendacijos nebus labai siauros“, – aiškina dietologė.
Neretai viešojoje erdvėje tarp motinų vyksta ginčai dėl žindymo trukmės. Visgi specialistės teigia – kiek ilgai žindyti yra mamos sprendimas ir šeimos reikalas.
„Tai yra pirmiausia mamos sprendimas. Bet jeigu žiūrėtumėme visuotines rekomendacijas, kuriomis remiasi ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, ir organizacija [PSO], rekomenduojama tęsti žindymą iki dvejų metų arba ilgiau. Bet, primenu, tai yra visuotinė rekomendacija. Kaip ir dėl judėjimo, vaisių bei daržovių vartojimo, individualiais atvejais gali būti kitoks sprendimas“, – sako B. Jarašūnė.
„Aš irgi labai norėčiau pabrėžti, kad pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas žindyti reikėtų iki dvejų metų ir ilgiau. Bet mes turėtumėme vertinti ir tai, kad yra išimtinis žindymas iki šešių mėnesių, o dar ir šeima ir jos sprendimai, kuriuos turėtume gerbti“, – pritaria I. Girdvainienė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?" įraše
