Jungtinėse Valstijose atliekami klinikiniai tyrimai gali tapti lūžio tašku epilepsijos gydyme – pacientams implantuojamos neuronų ląstelės į nepažeistas smegenų sritis. Pirmąją tokią operaciją pasaulyje atliko neurochirurgas Viktoras Palys, o pirminiai rezultatai rodo daug žadančią ateitį.
Pasak gydytojo, ši operacija skiriasi nuo kitų gydymo būdų tuo, kad pacientui persodinamos gyvos smegenų ląstelės, kurios ne tik išlieka gyvybingos, bet ir atkuria cheminį balansą.
„Neuronai yra natūralios smegenų ląstelės, ne išorinis prietaisas, kuriam reikia baterijų. Jie prigyja, lieka gyvybingi ir tikimės, kad gali veikti visą žmogaus gyvenimą. Jie atlieka tą funkciją, kurią iki šiol bando atlikti vaistai ar įvairūs implantai“, – aiškino neurochirurgas.
Kol kas atlikta 18 tokių operacijų, visi pacientai laikosi gerai, o priepuolių dažnis daugeliui jų drastiškai sumažėjo.
„Rezultatai labai preliminarūs, bet tikrai daug žadantys. Komplikacijų nėra, epilepsija sumažėjo drastiškai. Aišku, tai dar tik klinikinių tyrimų stadija – reikia daugiau pacientų, kad būtų galima galutinai įrodyti šio metodo veiksmingumą ir kad JAV Vaistų ir maisto administracija leistų jį taikyti plačiau“, – sakė V. Palys.
Paklaustas apie galimas rizikas, gydytojas pabrėžia, kad nors pati procedūra panaši į įprastas neurochirurgines operacijas, nežinomybės išlieka.
„Didžiausia rizika – jaunos ląstelės gali pradėti daugintis. Subrendę neuronai nesidaugina, bet jauni gali. Kas bus, jei jos ims formuoti auglį? Ar tai gali virsti vėžiu? To negalime atmesti. Todėl atliekami tyrimai, kad įsitikintume, jog procedūra saugi“, – aiškino neurochirurgas.
Pasak jo, jeigu rezultatai pasitvirtins, ši technologija gali pakeisti milijonų žmonių gyvenimą.
„Ateityje, jei tai veiks taip, kaip tikimės, tai bus revoliucija. Pacientui nebereikės vaistų, implantų ar papildomų operacijų – ligonis tiesiog pasveiks nuo epilepsijos. O jei ir neišgis visiškai, dabartiniai duomenys rodo, kad priepuoliai gali sumažėti net 90 procentų. Vietoje kasdienių priepuolių gal liks tik keli per mėnesį. Toks palengvėjimas žmogui yra milžiniškas“, – pabrėžė V. Palys.
Tokias operacijas gali atlikti tik itin siaurai specializuoti neurochirurgai. Pasak V. Palio, šiandien neurochirurgija yra pasidalijusi į atskiras sritis – vieni gydytojai operuoja kraujagysles, kiti navikus, treti dirba su stuburu ar vaikų ligomis. Neuronų transplantacijos atvejais būtina funkcinės neurochirurgijos patirtis, kai keičiamos smegenų funkcijos nepažeidžiant jų struktūros.
„Ne kiekvienas neurochirurgas gali imti ir atlikti tokią procedūrą. Reikia patirties būtent epilepsijos chirurgijoje, nes čia kalbame ne apie auglio pašalinimą, o apie labai subtilų smegenų veiklos keitimą. Todėl šias operacijas šiuo metu patikima atlikti tik atrinktiems specialistams“, – aiškino gydytojas.
Kol kas neuronų transplantacijos metodas yra tik mokslinių tyrimų stadijoje, tačiau pats V. Palys tiki, kad ši kryptis gali tapti ateities standartiniu gydymu.
Parengė Indrė Gurskienė
Viso radijo įrašo galite klausytis LRT RADIOTEKOJE
