Rugsėjį, vaikams vėl sugrįžus į mokyklų suolus, aktualia tema tampa vaikų fizinis aktyvumas. Nors kasmet vaikams privaloma į mokyklą pristatyti sveikatos pažymą, dalis tėvų į sveikatos patikrinimą žiūri kaip į formalumą. Tačiau specialistai įspėja: ši pažyma nėra tik formalumas. Jos metu galima laiku pastebėti problemas, kurios vėliau gali tapti rimtais sveikatos iššūkiais.
Sveikatos pažyma nėra vien formalumas
Pasak profesoriaus Arūno Emeljanovo, sveikatos pažyma neturėtų būti tik formalumas – tai puiki proga pasirūpinti vaikų sveikata. Kasdien matydami vaikus tėvai gali nepastebėti tam tikrų pokyčių, o gydytojas, vaiką apžiūrintis kartą per metus, gali laiku identifikuoti problemas, pavyzdžiui, stuburo linkius, skoliozę ar lordozę, ir nukreipti pas specialistus.
Pasak A. Emeljanovo, anksti pastebėjus problemas ir vaiką nukreipus, pavyzdžiui, pas kineziterapeutą, pagalba būna daug veiksmingesnė nei gydymas jau suaugus.
„Į tai žiūrėti [reikia] labai rimtai, nes, manau, mokinių sveikatos pažyma yra svarbi prevencinė priemonė apskritai nuo visų ligų“, – pažymi profesorius.
Sveikatos pažyma taip pat susijusi ir su fiziniu vaikų pajėgumu – joje vaiką apžiūrėjęs gydytojas įrašo fizinio ugdymo grupę. Ji gali būti specialioji, parengiamoji arba pagrindinė. Tai ir apsprendžia, kokius pratimus fizinio ugdymo mokytojas vaikui turėtų skirti per fizinio ugdymo pamokas.
A. Emeljanovas sako pastebintis problemą, kuomet tėvai gydytojų prašo vaikus atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų be jokio pagrindo.
„Grubiai pasakysiu, bet tėvai daro, na, nežinau kabutėse, ar ne, bet nusikaltimą. Europos Parlamento rezoliucija aiškiai yra pasakiusi, kad fizinio ugdymo pamoka yra vienintelis mokykloje dėstomas dalykas, tiesiogiai susijęs su sveikata. O čia tėvai tai nori atimti. Tai tėvams didžiulis prašymas – netrukdykit vaikams judėti“, – pažymi profesorius.
Kaip pasakoja A. Emeljanovas, iš tėvų kartais tenka girdėti, kad vykstančios fizinio ugdymo pamokos nėra kokybiškos. Tačiau, sako pašnekovas, tokiu atveju reikėtų kreiptis į dalyko mokytoją ar klasės vadovą, o ne riboti vaiko fizinį lavinimą.
„Yra įvairių variantų, yra puikių mokytojų, ir tai nepriklauso nuo mokyklos dydžio, nuo miesto ir netgi nuo amžiaus. Yra ir nelabai puikių mokytojų. Įvairių yra. Bet tam ir yra mokyklos bendruomenė, kad spręstų nesklandumus“, – pastebi profesorius.
Laisvalaikis taip pat turėtų būti aktyvus
Daugelyje Lietuvos mokyklų vykdomos trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę, tuo tarpu kai kuriose kitose Europos šalyse jų skaičius siekia keturias ar penkias.
Kaip sako profesorius, svarbu yra ir pamokų skaičius, ir pamokų kokybė. Anot jo, vaiko laisvalaikyje taip pat turėtų būti aktyvaus laiko – tai galėtų būti aktyvus laikas su šeima, neformalusis ugdymas bei sporto būreliai.
Anot gydytojo, gerųjų praktikų paieškoti galėtume ir užsienio valstybėse, kurių fizinio ugdymo sistema veikia puikiai.
„Vengrija nėra labai jau tokia moderni valstybė, žiūrint iš politikos pusės, bet jie labai gerai tvarkosi su fiziniu aktyvumu ir su vaikų fiziniu ugdymu. Yra penkios fizinio ugdymo pamokos, ir kiekvienas vaikas praktiškai privalo lankyti dar sporto būrelį. Tai puiki iniciatyva. Ir Vengrija, viena iš tų nedaugelio šalių, kur mokinių nutukimas yra sustojęs didėti, tai reiškia, veikia“, – pastebi profesorius.
Nacionalinę buvimo lauke programą vykdo Švedija. Ši iniciatyva apima įvairias programas, kurios remia sporto asociacijas nepasiturinčiuose rajonuose, bei skatina fizinį aktyvumą ir lauko veiklas mokyklose.
„Mes taip pat galėtumėme kažką panašaus turėti. Tyrimai rodo, kad net ir dvi valandos per savaitę buvimo lauke prisideda iš gerosios pusės prie mūsų psichikos sveikatos. O jeigu būtumėme kiekvieną dieną!” – pastebi profesorius.
Anot A. Emeljanovo, svarbu nebijoti kūrybiškumo ir drąsiai imtis įvairių iniciatyvų, net jei kai kurios iš jų atrodo neįprastos.
„Na, kodėl, pavyzdžiui, viena fizinio ugdymo pamoka negalėtų būti visada lauke, nesvarbu, koks oras. Tai tą puikiausiai atlieka skandinavai. Ten, nesvarbu, ar plius 20, ar minus 20, fizinio ugdymo pamokos vyksta lauke“, – teigia pašnekovas.
Kaip pažymi profesorius, reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bent minimalių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų vaikams dėl fizinio aktyvumo, tai yra, mažiausiai viena valanda kasdien nuo vidutinio iki didelio fizinio aktyvumo. Taip pat, kaip sako A. Emeljanovas, bent tris kartus per savaitę reikėtų atlikti jėgos pratimus. Tam, pasak gydytojo, nereikia eiti į sporto salę, o puikūs jėgos pratimai yra šuoliukai, atsispaudimai, atsilenkimai ar įtūpstai.
Vaikų aktyvumui svarbu turimos sąlygos
Sertifikuota trenerė, mitybos specialistė bei trijų vaikų mama Agnė Juknienė LRT RADIJUI sako, kad vaikų fizinis aktyvumas jai yra labai svarbus. Vasarą šeima vaikus leidžia į sporto stovyklas, visa šeima kartu keliauja dviračiais, daug vaikšto, su vaikais žaidžia futbolą.
„Aš labai mėgstu, kai yra režimas. Tiek mityba, tiek sportas, būreliai – viskas sudėliota. Žinau, kada kur kas nuveš. Nors tikrai būni labai pavargęs vakare ir jau nieko nenori, bet man tas visas ritmas labai patinka“, – pasakoja A. Juknienė.
Visi jos vaikai lanko sporto būrelius. Mažiausioji dukra šoka pramoginius šokius, sūnūs lanko karate ir futbolo užsiėmimus. Kaip pasakoja A. Juknienė, dar lankydami darželį vaikai galėjo patys išsirinkti norimus būrelius, tačiau bent vienas turėjo būti fizinio aktyvumo.
„Mes ir patys judantys, ir pavyzdį jie mato kasdien. Būna, kad dabar ir patys pasiima kilimėlį ir sako: „Mama, aš einu sportuoti“, – šypsosi moteris.
Agnė pasakoja, kad vasarą su penkiamete dukra bandė ir bėgioti, o vaikus įtraukti į sportą bando ir per sportinius žaidimus, įvairias estafetes.
Kaip pastebi A. Emeljanovas, svarbu ir sąlygos, kuriose vaikai veikia. Jei aplinkoje bus, pavyzdžiui, kamuoliai, ir nebus telefonų, vaikai tikrai pradės judėti.
„Vaikai neišsėdės vieni, ypač jeigu jie yra keli. Jie tikrai pradės judėti. Tai tiesiog sudarykime sąlygas judėti. Lygiai tas pats su maistu. Jeigu ant stalo virtuvėje bus saldainiai, tai jie ir valgys saldainius. Bet jeigu bus morka, obuolys, dar kažkas, sveikatai palankesnis vaisius ar daržovė, tai jie jį ir jiems. Žodžiu, sudarykime sąlygas. Ir čia žinoma, kad nuo tėvų viskas priklauso“, – pastebi profesorius.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše.
