Paradantozė – tai dantį supančių audinių uždegimas, galintis išsivystyti net ir turint sveikus, baltus ir gražius dantis. Pasak odontologo, šią ligą dažniausiai lemia prasti burnos higienos įpročiai, o jos gydymas priklauso nuo audinių pažeidimo laipsnio – gali užtekti ir kelių vizitų pas burnos higienistą ar geresnių burnos priežiūros įgūdžių, bet kartais prireikia ir chirurginių operacijų.
Paradantozė – tai dantį supančių audinių uždegimas, sako medicinos mokslų daktaras, gydytojas odontologas, burnos chirurgas Mindaugas Pranskūnas. Anot jo, ši liga gali išsivystyti net ir turint sveikus dantis.
„Dantys šiuo atveju gali būti visiškai sveiki, gražūs, balti, bet aplinkiniai audiniai, gleivinė, kaulas gali nykti dėl esančio uždegimo. O uždegimas gali būti tiek vienoje kažkurioje burnos vietoje, tiek keliose burnos vietose arba išplitęs po visą burną“, – aiškina burnos chirurgas.
Odontologo teigimu, pačiam žmogui identifikuoti paradantozę labai sudėtinga – ligą tiksliai diagnozuoti gali tik gydytojas. Vis dėlto, vertėtų susirūpinti ir nedelsiant kreiptis į odontologą, jeigu dantų valymo metu kraujuoja dantenos, arba jei vienoje vietoje jos yra raudonos, o kitoje – melsvos, taip pat jaučiant, kad tam tikri dantys yra labiau paslankūs nei anksčiau.
M. Pranskūnas sako, jog paradantozės gydymas pradedamas specialistui atliktus apžiūrą ir įvertinus aplink dantį pažeistų audinių bei uždegimo mastą. Burnos chirurgas įspėja – nors kartais ligai išgydyti pakanka geresnių higienos įpročių išsiugdymo ar kelių vizitų pas burnos higienistą, pažengusi parodontozė neretai reikalauja ir chirurginės intervencijos.
„Galbūt mes matysime tik mažus pakraujavimas ir užteks pamokyti pacientą, kad jis dažniau pakeistų šepetėlį ar tarpdančių siūlą. Galbūt viso to ir užteks, bet gali reikėti ir kelių chirurginių operacijų. Tada jau turime viską išvalyti ir dažniausiai tai neatliekama per vieną kartą“, – atskleidžia M. Pranskūnas.
Specialistas pabrėžia, jog kai kuriais atvejais chirurginės operacijos metu dėl smarkiai padidėjusio dantų mobilumo gali tekti pašalinti net ir visus dantis.
„Didėjant eterio plyšiui, dantis turi vis didesnį mobilumą. Kai jis horizontaliai juda, pavyzdžiui, iki milimetro, viskas dar yra sutvarkoma, bet kai juda iki dviejų milimetrų – tada jau mažesnis sėkmės procentas. Kai dantis pradeda judėti vertikalia ašimi, jau yra indikatorius, kad tą dantį tikrai prarasime. Būna ir tokių atvejų, kuomet reikia pašalinti visus dantis“ – pasakoja gydytojas.
Pasak jo, nors kai kurie žmonės gali paveldėti paradantozę, didžiajai daliai ši liga išsivysto dėl prastų burnos priežiūros ir higienos įpročių.
„Dažnai iš pacientų girdžiu, kad jų senelė ar tėvai turėjo šitą problemą, todėl ir jie turi. Tai aš pacientams, gal kiek per žiauriai, bet sakau, jog jie tiesiog turi prastus [burnos] priežiūros įpročius. Šioje vietoje nereiktų kaltinti tėvų ar senelių“, – teigia odontologas.
Anot M. Pranskūno, paradantozės atsiradimą ypač sąlygoja rūkymas bei netinkamas dantų valymas.
„Jeigu žmogus rūko daug cigarečių, tų audinių kraujagyslės susitraukia ir audiniai negauna mitybos. Jie tiesiog pasmerkti nykti. Kiek žmogus surūko cigarečių yra svarbu, bet vis tiek norėčiau pabrėžti, jog pagrindinis veiksnys yra [dantų] valymas. Labai dažnai būna, kad kažkurios sritys yra itin geros būklės. Tai – priekiniai dantys, nes visiems pacientams jis svarbus priekis, o visi gydytojai mato iš šono. Dažniausiai problemos būna su galiniais dantimis, nes žmonėms tiesiog trūksta įgūdžių taisyklingai, tvarkingai juos išvalyti“, – apie paradantozės priežastis aiškina burnos chirurgas.
Odontologo teigimu, paradantozės rizika padidėja ir dėl dažnai patiriamo streso.
„Vienas iš apsauginių nervų sistemos mechanizmų patiriant stresą – griežimas dantimis naktį. Jam pasireiškus, reikėtų įsivertinti, ar nėra kažkokių protezų dilimų, būdingų griežikams. Jeigu atsiranda, problemą reikia spręsti – prasideda įvairios raumenų mankštos, kapos. Tai tikrai gali išaugti ir į rimtesnes problemas“, – įspėja M. Pranskūnas.
Pasitaiko ir atvejų, kai žmonėms, turintiems paradantozę, prireikia implantų. Pasak gydytojo, kramtymo funkciją galima atstatyti dviem būdais – fiksuotais protezais, pritvirtinamais prie implanto, arba išimamais protezais ant gleivinės.
„Išimamus protezus realiai galima įdėti bet kada, tačiau jeigu kaulas sunykęs, prasčiau laikysis. Jeigu norime neišimamų protezų, tai jau kalbame apie implantus. Yra tam tikros anatominės struktūros, kurių mums reiktų vengti, pavyzdžiui, nervų. Todėl, jeigu kaulas yra sunykęs taip smarkiai, kad jau nuo apatinio žandikaulio, tokio alveolinio nervo, yra likę keli milimetrai, reiktų išsamių tyrimų įvertinti, ką mes galime šioje situacijoje padaryti“, – teigia burnos chirurgas.
Vis dėlto, M. Pranskūnas pabrėžia – sunykęs kaulas dar nereiškia, kad žmogui negali būti suteikta galimybė kramtyti – implantus įmanoma įsriegti beveik visais atvejais, tačiau juos taip pat svarbu atitinkamai prižiūrėti.
„Jeigu tas kaulas sunykęs, yra tam tikros sritys, kuriose mes vis tiek galime implantus įdėti. Kartais mes galime kaulą atkurti. Bet tai labiau galioja apatiniam žandikauliui. O viršutinio žandikaulio atveju, yra tokios sinuso ertmės – mes beveik visada galime (...) įsriegti implantus, tik užtrunka daug ilgiau. Tai, nors ir žmogus serga parodontoze, nereiktų nurašyti, kad jis jau nebegalės turėti fiksuotų, patogių protezų. Tačiau jeigu nesikeis burnos priežiūra ir įpročiai, implantų laukia toks pat likimas“, – teigia odontologas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše
