Kas ketvirtam žmogui bent kartą gyvenime pasitaiko ūminė dilgėlinė. Niežtintis bėrimas gali atsirasti dėl alergijos maistui, vaistams. Ligą sukelti gali net šaltis, saulės spinduliai, virusinė infekcija. Apie tai, kaip atpažinti dilgėlinę, kokios yra gydymo galimybės ir kuo dilgėlinė skiriasi nuo kitų odos bėrimų, pasakoja Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė doc. Anželika Chomičienė.
„Dilgėlinės atveju ant odos atsiranda specifinių bėrimų, odos paraudimų, kurių centre matomas paburkimas, iškilimas. Bėrimai gali būti įvairaus dydžio. Išskirtinis dilgėlinės bruožas – kintantis bėrimas. Per parą jo neberasite toje pačioje vietoje. Kiekvieną dieną bėrimas atrodys vis kitaip. Savo pacientams net siūlome su žymikliu apsibrėžti vieną bėrimo elementą ant odos ir po paros pasižiūrėti, ar liko bėrimas toje pačioje vietoje. Jeigu jis išnyko ir atsirado kitoje vietoje – tai bus dilgėlinė. Taigi žmogus nesunkiai gali pats atpažinti šią ligą“, – pasakoja gydytoja.
Docentė taip pat pažymi, kad dilgėlinei neretai būdingas ir lūpų, vokų ar net liežuvio tinimas. Labai retais atvejais gali patinti ir gerklos.
Pasak alergologės, dilgėlinę sukelia labai įvairios priežastys ir ne visada jas pavyksta nustatyti.
„Reikėtų išskirti, kad dilgėlinė būna ūmi ir lėtinė. Ūmios ligos priežastimi gali būti alergija maistui, vaistams. Ypač medikamentams nuo skausmo ir antibiotikams. Paprastai dilgėlinė pasireiškia po maždaug valandos pavartojus alergeną.
Jeigu pacientas sako, kad nevertojo jokių naujų produktų, negėrė vaistų, o ryte atsibudo išbertas, tada mes įtarsime, kad dilgėlinė gali būti ne alerginės kilmės.
Kokios kitos šios ligos priežastys? Ūmią dilgėlinę, kuri trunka iki šešių savaičių, dažniausiai sukelia virusinė infekcija, kad ir kaip tai keistai skambėtų. Neretai žmonės prieš tai jaučia kažkokius negalavimus: šaltkrėtį, neaukštą temperatūrą, gerklės skausmą.
Lėtinės dilgėlinės priežastis gali būti autoimuninė. Džiugu, kad daugumai ūmi dilgėlinė praeina. Vienetams ji tampa lėtinė, kai žmogų beria metų metais“, – pasakoja gydytoja.
Pasak medikės, lėtine dilgėline kai kurie žmonės gali sirgti dešimtmečiais, ypač jeigu jos kilmė yra autoimuninė.
„Sunkesnė ligos eiga būna tada, kai nepadeda įprastas gydymas antialerginiais vaistais.
Prie lėtinės ligos formos priskiriama ir indukuota dilgėlinė. Ją provokuoja fiziniai veiksniai, pavyzdžiui, sukelti gali šaltis, saulės spinduliai, prakaitas, pakilusi temperatūra, stresas“, – teigia pašnekovė.
Gydytoja sako, kad dilgėlinės bėrimas beveik visada sukelia niežulį, kartais deginimo pojūtį.
„Visais atvejais dilgėlinės gydymas yra pradedamas nuo antialerginių vaistų. Daugiau nei pusei pacientų jie padeda. Dilgėlinės atveju juos galima vartoti didesnėmis dozėmis. Tik svarbu pabrėžti, kad negali ilgai vartoti populiaraus vaisto „Tavegyl“. Jis yra slopinantis ir skiriamas tik trumpam laikui.
Jeigu nepadeda antialerginiai vaistai, pacientams rekomenduojama biologinė terapija.
Pati dilgėlinė nėra gyvybei pavojinga liga, tačiau sergantiems lėtine jos forma neretai sutrinka gyvenimo kokybė dėl vizualiai matomų bėrimų. Pacientai dažniau suserga depresija, nerimo sutrikimais“, – pažymi gydytoja alergologė.
