Liepą įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Pacientų organizacijos sako, kad pokyčiai dažnai įsigalioja nepasitarus su medikais. Pasikeitus kompensuojamiesiems vaistams, pavyzdžiui, žmonėms po transplantacijos net nedaug padidėjusi priemoka tampa finansine našta.
Kepenų transplantacija alytiškei Daivai atlikta prieš trejus metus. Jai nuolatos reikia vartoti vaistus, kad donoro kepenys nebūtų atmestos. Moteris sako, kad kiekvienas kompensuojamųjų vaistų kainyno pasikeitimas – dukart per metus – jai kelia stresą, nes kaskart spėlioja, kokią priemoką prie gyvybiškai svarbių vaistų teks mokėti. Paskutinis perskaičiavimas, įvykęs liepos 1-ąją, jos teigimu, patuštins piniginę.
„Dabar nedaug mokėdavau, trims mėnesiams nusiperku ir nedaug. (...) Keliasdešimt eurų išeidavo, tai 3 mėnesiams nedidelė suma.
Mano vartojamiems vaistams priemoka būtų nemaža – netoli 100 eurų, tai mėnesiui reikia 1 dėžutės. Bet nuolat dar kraujo mėginius daro, ir tu nežinai, kokios dozės reikės“, – pasakoja alytiškė Daiva Benedikienė.
Kompensuojamųjų vaistų kainynas atnaujinamas kas pusmetį, pasak Valstybinės ligonių kasos, siekiant įtraukti naujus ar generinius vaistus bei skatinti konkurenciją tarp gamintojų ir tiekėjų, taip esą mažinant kainas.
„Praėjusiam buvo mažesnės priemokos, nes gamintojai davė didesnes nuolaidas. Gali pasinaudoti krepšeliu, kuris jau porą metų galioja. Pacientų krepšelis padarytas tam, kad pacientai nepatirtų didelių išlaidų. Jei pacientas per einamuosius metus sumoka 59 eurus už kompensuojamus vaistus, kai priemoka yra mažiausia, tai toliau priemoka dengiama valstybės lėšomis“, – aiškina Valstybinės ligonių kasos atstovas Evaldas Stropus.
Pacientus su donoro organais vienijančios organizacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė teigia, kad kompensavimo mechanizmas veikia ne visai teisingai.
„Ar kas nors gali paaiškinti tą situaciją, kai dėžutė –138 eurai, ir pacientui niekas negrąžina tų pinigų. Tai ta sistema nėra visai gerai veikianti“, – konstatuoja organizacijos vadovė.
Pigesnės alternatyvos, pasak D. Benedikienės, gali kainuoti gyvybę.
„Gydytojas po transplantacijos pasakė – tu pradėjai vartoti, ir keisti negalima, nes kitu atveju reikia sekti, tu turi gultis į ligoninę ir kasdien turi daryti tyrimus, žiūrėti, kaip organizmas reaguoja, tai tada man sakė – niekada nepirkti kitų vaistų, net jei vaistinėje siūlo kitą“, – savo patirtimi dalijasi alytiškė D. Benedikienė.
Su panašiomis rizikomis kaip ir pacientai po transplantacijos susiduria sergantieji epilepsija. „Gyvasties“ prezidentė svarsto, kad išeitis galėtų būti kai kurioms ligoms gydyti skirtas vaistų sąrašas, kuriame priemokos nebūtų keičiamos.
„Mūsų niekada neklausė, medikų irgi, ir mes tuos dalykus sužinome tada, kai jau būna faktas. Paradoksali situacija, kai medikai patys nežinojo, kad atsirado priemokos, pasikeitė kainynas“, – kalba A. Degutytė.
Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad sąrašas, kuriam taikoma išimtinė kainodara, jau yra, o priemokų dydį lemia rinka.
„ Vaistų sąrašas sudarytas mokslu pagrįstais įrodymais. Ir jiems taikomos išimtys (...). O kad priemoka atsiranda – tai čia normalu, nes kaina kinta ir kitose šalyse, čia jau veikia ir gamintojas, bet tą didesnę priemoką valstybė vėliau kompensuoja“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus vedėja Ieva Tinterė.
Per metus Lietuvoje atliekama apie 200 organų transplantacijų, operacijos laukia apie 500 asmenų.
