Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai sunerimę. LRT.lt jie informavo, kad Lietuvoje išaugo sunkios parazitinės ligos, kurią sukelia šuninis kaspinuotis (echinokokas), atvejų. Kepenis dažniausiai pažeidžianti liga – echinokokozė – pernai diagnozuota net 158 gyventojams. Du nuo jos mirė. Vienam teko atlikti kepenų transplantaciją. Palyginti – daugelis žmonių kone paniškai bijo jautinio kaspinuočio, tačiau fiksuotas vos vienas užsikrėtimo juo atvejis.
LRT.lt aiškinasi, kas tai per parazitinis kirminas, kaip juo užsikrečiama, kokie ligos padariniai ir kaip gydoma ši klastinga liga.
Užsikrėsti šuniniu kaspinuočiu paprasta
Jautinio kaspinuočio išvengsite, jei nevalgysite neiškeptos mėsos, o štai apsisaugoti nuo šuninio kaspinuočio sudėtinga. LRT.lt kalbinti specialistai teigia, kad kontroliuoti šio žmogui pavojingo kirmino paplitimo beveik neįmanoma.
„Pagrindinis echinokokų platintojas yra lapės, o jos jau net Vilniaus centre pastebimos. Tai čia yra problema. Net į miškus eiti nebereikia, kad parsineštum parazito kiaušinėlių.
Suvalgei neplautą obuolį sode nuo žemės, žemuogę, mėlynę ar kitą žemai augančią miške uogą ir jeigu ant jų yra kiaušinėlių – tai jie lengvai atsidurs jūsų žarnyne. Lygiai taip pat nesunku užsikrėsti paglosčius šunį ir nenusiplovus rankų sėsti valgyti“, – LRT.lt sako Santaros klinikų kepenų chirurgas gydytojas doc. Vitalijus Sokolovas.
Pagrindiniai šio kaspinuočio platintojai: lapės, šunys ir vilkai. Parazitų kiaušinėlius jie paskleidžia į aplinką su išmatomis.
Žmogui pakanka suvalgyti užterštoje zonoje nusiskintą ir nenuplautą miško uogą ir plika akimi nematomi kaspinuočio kiaušinėliai pateks į organizmą. Kiaušinėliai į virškinimo traktą gali patekti ir per nešvarias rankas, su daržovėmis, salotomis, vaisiais ir kitais augalais. Taip pat atsigėrus kiaušinėliais užkrėsto telkinio vandens.
Parazitas žmogaus organizme gali tūnoti dešimtmetį
Parazitai žmogaus organizme per žarnos sienelę patenka į kraują. Kraujas juos dažniausiai nuneša į kepenis, rečiau – į plaučius, kitus organus, kuriuose kirminas pradeda augti ir vystytis. Užaugusi lerva žmogaus organizme gali išlikti gyvybinga dešimtis metų.
Liga dažniausiai prasideda be simptomų, toks periodas gali trukti ne vienus metus. Vėliau pažeistuose organuose, didžiąją daugumą sudaro kepenys, formuojasi cistos, kiti dariniai, kurie žaloja organą. Žmogaus laukia netrumpas chirurginis ir medikamentinis gydymas.
Chirurgas ligos paplitimą sieja su daugėjančia lapių populiacija
Chirurgas gydytojas doc. V. Sokolovas šuninio kaspinuočio padarytus pažeidimus žmogaus kepenyse mato iš arti. LRT.lt jis sako jau nesuskaičiuojantis, kiek kartų teko atlikti kepenų operaciją ir šalinti parazito sukeltas pasekmes: įvairaus dydžio cistas ir kitokius darinius. Šiuo metu Santaros klinikose chirurgas gydo du šia sunkia parazitine liga sergančius pacientus, o echinokokozės gydymu jis domisi jau dvidešimt metų.
Padaugėjusius ligos atvejus medikas sieja su lapių populiacijos išplitimu mūsų šalyje ir gerėjančia echinokokozės diagnostika.
„Aš suprantu, kad teorija, jog viską prieš dedant į burną kruopščiai nuplauti, su gyvenimu dažnai prasilenkia. Kas plauna miške nuskintą žemuogę? Aš pats niekada to nedarau, nors žinau, kad šių parazitų plitimo kelias toks ir yra. Lapė bėgiodama barsto išmatas ir pasėja šimtus kiaušinėlių į aplinką.
Čia kaip ir su gripu. Visi žino, kad reikia dažniau plauti rankas, nešioti kaukes, bet retas kuris taip elgiasi. Tad derėtų visiems būti sąmoningesniems“, – LRT.lt sako chirurgas.
Patikrai siūlo kepenų echoskopiją
Pasak V. Sokolovo, lengviausias ir patikimiausias kelias pasitikrinti, ar esate užsikrėtęs šuniniu kaspinuočiu ir ar jis jau yra pradėjęs juodą darbą jūsų organizme – kepenų echoskopija.
„Jeigu žmogus gyvena ar dažnai lankosi lapių paplitimo vietose, dar ir šunį laiko, turėtų maždaug kartą per metus atlikti kepenų echoskopiją. Žinoma, nereikia suvalgius neplautą miško uogą kitą dieną bėgti pas echoskopuotoją. Nuo to momento, kai jūs prarijote šito kaspinuočio kiaušinėlį, iki tol, kol susiformuos echoskopu matomi dariniai kepenyse, gali praeiti ne vieni metai“, – nepanikuoti pataria gydytojas.
Profilaktinių vaistų nuo šio kaspinuočio nėra
Privačiose tyrimų laboratorijose reklamuojamas ir nepigiai atsieinantis serologinis tyrimas, anot chirurgo, nėra visiškai patikimas.
„Šis tyrimas gali būti tik patariamasis. Pavyzdžiui, jei šis tyrimas yra neigiamas, tikrai nereiškia, kad jūsų organizme nėra šito kaspinuočio. Kartais matome jau išplitusią ligą, o serologinis tyrimas jos nerodo. Ir atvirkščiai – tyrimas teigiamas, bet mes nė vieno ligos židinio nematome“, – sako specialistas.
Jis taip pat pabrėžia, kad profilaktinių vaistų nuo šio parazito nėra. Vaistinėse be recepto parduodami antiparazitiniai vaistai gali išnaikinti nebent spalines, bet ne echinokokus.
„Užsiimti savigyda ir gerti žibalą nuo parazitų irgi nepatariu, nes ir tokių pavyzdžių esu regėjęs“, – įspėja gydytojas.
Simptomai gali pasireikšti tik atsiradus ligos komplikacijai
Anot V. Sokolovo, tol, kol darinys kepenyse nesukels komplikacijų, žmogus greičiausiai nejaus jokių simptomų.
Dažniausias echinokokozės gydymas yra chirurginis. Tačiau yra nemažai atvejų, kai liga jau išplitusi, todėl ligonis gydomas tik simptomatiškai.
„Kartais šiai ligai gydyti yra atliekama kepenų transplantacija. Tačiau pastebėta, kad po jos liga neretai grįžta.
Jeigu mes praryjame ne vieną parazito kiaušinėlį, nereiškia, kad visi jie vienu metu išbujos. Kai kurie gali organizme snausti ne vienus metus. O transplantacijos metu leidžiami imunitetą slopinantys vaistai suaktyvina jų augimą, nes organizmas nekovoja su jais“, – pasakoja kepenis operuojantis chirurgas.
Pasak pašnekovo, egzistuoja du šuninio kaspinuočio tipai. Vienas jų formuoja cistas, o kitas grėsmingesnis – jo veikimo būdas panašus į vėžinio susirgimo. Vynuogių kekę primenantis mažyčių cistų darinys linkęs plėstis, peraugti į organus. Jo gydymas gerokai sudėtingesnis, o išeitys liūdnesnės.
Teko atlikti kepenų transplantaciją
LRT.lt primena, kad pernai dėl echinokokozės padarinių Kauno klinikose buvo atlikta kepenų transplantacija 31-erių vyrui.
Klinikos tada pranešime žiniasklaidai rašė, kad vyras sirgo agresyvia ligos forma, dažnai imituojančia kepenų piktybinius susirgimus, pavyzdžiui, pirminį kepenų ar latakų vėžį.
„Negydoma liga galėjo išplisti ir už kepenų ribų į kitus organus ir taip sukelti multiorganinę pažaidą bei su tuo susijusias sunkias komplikacijas.
Jauno vyro atveju liga buvo pažeidusi ne tik kepenis, bet ir apatinę tuščiąją veną, diafragmą. Vienintelis būdas padėti pacientui buvo kepenų transplantacija“, – pranešė Kauno klinikos.
Nelengvai įgyvendinamos apsisaugojimo priemonės
Pasak NVSC specialistės Aušros Bartulienės, echinokokų paplitimo beveik neįmanoma kontroliuoti ar juolab išnaikinti, todėl žmonės turėtų vengti užkrato kiek tai įmanoma. LRT.lt ji išvardija apsisaugojimo priemones:
- Plauti rankas prieš valgį, po kontakto su šunimis, po lauko darbų;
- valgyti tik nuplautas uogas, vaisius, daržoves, vandenį gerti tik iš patikimų švarių vandens šaltinių;
- nešerti gyvūnų (šunų, kačių) paskerstų gyvūnų vidaus organais (kepenimis, plaučiais ir kt.) ir virtuvės atliekomis, kurios gali būti užkrėstos echinokokais;
- neleisti šunims laižyti veido, lėkščių, iš kurių valgo žmonės, gyvūnus šerti tik iš jiems skirtų dubenėlių;
- kaimo vietovėse šunis laikyti voljeruose;
- reguliariai kas 3 mėn. naminius gyvūnus gydyti nuo kirminų;
- tikrinti naminių gyvulių skerdieną ir saugiai pašalinti infekuotų gyvulių vidaus organus (sudeginti, giliai užkasti, virti 30 min.);
- ūkiuose, fermose naikinti graužikus.
