„Jeigu gastroezofaginio refliukso ligą lemia stemplės vožtuvo silpnumas, tai valgysi tu, žmogau, tik vandenyje virtas kruopas ar ne – niekas nesikeis. Liga nedings“, – sako abdominalinės chirurgijos gydytojas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. med. dr. Antanas Mickevičius. Yra įvairių šios ligos gydymo būdų, tačiau vienintelis, kuris gali visam gyvenimui panaikinti jos priežastį, yra operacija. Vis daugiau kenčiančių dėl šios ligos pasirenka chirurginį gydymo būdą ir pamiršta rėmens graužimą amžiams.
– Kokie simptomai išduoda gastroezofaginį refliuksą?
– Klasikiniai simptomai: rėmens graužimas, deginimo pojūtis už krūtinkaulio, atpylimas gausiau pavalgius, kai skrandžio sultys patenka į stemplę.
Nespecifiniai simptomai: kosulys, dažnas atsikrenkštimas, svetimkūnio gerklėje pojūtis, užkimimas.
– Sakote, kad viešojoje erdvėje pasigendate įvairiapusiškumo kalbant apie refliukso gydymą. Ką turite minty?
– Refliukso problema visuomenėje labai plačiai paplitusi. Vos ne kas antras suaugęs žmogus su šiuo sutrikimu daugiau mažiau susiduria. Vieniems jis švelnesnis, kitus kasdieną vargina, todėl ši tema labai aktuali.
Apie ją kalba ir gyvensenos specialistai, ir įvairių sričių medikai. Dauguma jų ragina laikytis dietos, atsisakyti tam tikrų produktų. Informacijos daug, bet ji neretai būna prieštaringa.
Iš tiesų, refliukso priežasčių yra nemažai, todėl ir gydymo būdai yra skirtingi.
Visada sakau, kad reikia pašalinti refliuksą sukeliančią priežastį.
– Kokios dažniausios refliukso priežastys?
– Dažniausia – vožtuvo silpnumas tarp stemplės ir skrandžio. Jis nepakankamai užsidaro, todėl rūgščios skrandžio sultys kyla aukštyn į stemplę. O stemplė neturi apsaugos nuo rūgšties. Todėl žmogus ir sako, kad jam rėmenį griaužia.
Bet yra ir kitų priežasčių: skrandžio ir stemplės arba žarnyno motorikos sutrikimai, stemplės išvarža ir kitos.
Dėl to mes negalime visų pacientų su refliuksu statyti į vieną eilę ir taikyti tą patį gydymo metodą arba sakyti, kad nevalgyk to ar ano ir viskas susitvarkys.
– Kiek iš tiesų gydant refliuksą efektyvios yra dietos?
– Galima atsisakyti vieno kito produkto, jeigu padeda. Tačiau dalis žmonių, norėdami geriau jaustis, pradeda laikytis itin griežtų ir prieštaringų dietų. Visko atsisako ir valgo tik vandenyje virtas kruopas. Dar tų kruopų privalgę ir miega pakelta galva pusiau sėdimoje pozicijoje, kad skrandžio turiniui sunkiau būtų patekti į stemplę. Žinote, aš jums pasakysiu: velniop tokį gyvenimą.
Todėl visada sakau, kad reikia pašalinti refliuksą sukeliančią priežastį. Jeigu mano minėtas stemplės vožtuvas yra silpnas, tai valgysi tų tas kruopas ar ne – niekas nesikeis. Kruopų dietą pakeitus įvairiu skaniu maistu, refliuksas vėl pradės kankinti.
– Kokie tada yra gydymo būdai, kurie realiai padeda ir nereikia savęs taip stipriai riboti?
– Pradėkime nuo vaistų. Moksliškai patvirtinta, kad pirmo pasirinkimo vaistai yra protonų siurblio inhibitoriai. Jie efektyviai mažina rūgšties kiekį skrandžio sultyse. Blokuoja jų išsiskyrimą, todėl yra vartojami prieš valgį. Veikia dažniausiai vieną parą. Todėl maždaug tokiu intervalu yra geriami. Tačiau jeigu kažkas tikisi, kad po savaitės ar mėnesio dėl šių vaistų pasveiks nuo refliukso ligos, turiu nuvilti. Tai nelogiška.
Deja, bet vaisto, kuris panaikintų refliukso priežastį, pavyzdžiui, sustiprintų vožtuvą tarp stemplės ir skrandžio, mes neturime.
– Tai reiškia, kad žmogus šiuos vaistus turi vartoti visą gyvenimą?
– Taip. Yra žmonių, kurie juos vartoja dešimtmečiais. Beje, ši vaistų grupė nuo refliukso patenka pasaulyje į pirmą penketuką pagal suvartojimo kiekį. Vadinasi, tiek daug žmonių visame pasaulyje juos vartoja.
Šios ligos paradoksas toks, kad jeigu gerai padeda vaistai, labai daug šansų, kad padės ir operacija.
– Ar šie vaistai kompensuojami?
– Šiuo metu nežinau, reikėtų pasitikslinti. Tačiau prieš kelerius metus buvo toks paradoksas, kad jie buvo kompensuojami tik tada, jeigu žmogui nustatomos stemplės erozijos dėl nuolat ten patenkančios skrandžio rūgšties. Pradėjus vartoti vaistus, erozijos išgydavo. Tada padarius endoskopiją pasimatydavo, kad erozijų neliko. Vaistų kompensacija būdavo nutraukiama. O jeigu žmogus nebevartoja vaistų, erozijų ir vėl atsiranda.
– Sakote, kad yra nemažai pacientų, kurie nenori vartoti šių vaistų. Kodėl?
– Dalis jaunų žmonių sako, kad esame sveiki, bet turime būti visą gyvenimą pririšti prie tablečių. Žmones psichologiškai neigiamai veikia kasdienis tablečių vartojimas. Jie nori išspręsti problemą ir jos nebeturėti.
– Kokie dažniausi šių vaistų šalutiniai poveikiai?
– Ilgą laiką vartojant gali atsirasti pripratimo fenomenas, kai reikia išgerti vis daugiau tablečių.
Be to, ilgą laiką gyvenant su „nurūgštintomis“ skrandžio sultimis, gali truputį pasikeisti skrandžio gleivinė, vystytis polipai. Vyresnio amžiaus moterims šie vaistai gali blokuoti kalcio įsisavinimą. Padidėja osteoporozės rizika.
– Vienintelė išeitis atsikratyti refliukso, kaip suprantu, yra operacija. Kada tikslinga ją atlikti?
– Operacija yra paciento pasirinkimas. Jeigu jis nenori vartoti vaistų visą likusį gyvenimą arba jam jie nepadeda, jis gali pasidomėti chirurginiu gydymo būdu.
Beje, šios ligos paradoksas toks, kad jeigu gerai padeda vaistai, labai daug šansų, kad padės ir operacija. Tačiau kai vaistai nenumalšina simptomų, reikia ieškoti kitos priežasties. Gal ne prastai funkcionuojantis vožtuvas kaltas, bet užsikimšęs skrandis ar žarnynas, todėl maistas nenukeliauja ten, kur reikia, o pilasi į viršų.
O gal bėda sutrikusi stemplės ir skrandžio motorika. Juk žmogaus stemplė ir skrandis nėra kaip kanalizacijos vamzdis, kuriuo viskas nubėga žemyn. Jie dirba susitraukinėdami, maistą ir skysčius stumia dozuotai.
– Kokie tyrimai atliekami prieš refliukso operaciją, jei vaistai nepadeda?
– Yra detalūs ištyrimai: matuojama stemplės manometrija, motorikai nustatyti, atliekama 24 valandų PH metrija, kuri matuoja kitus pokyčius.
– O kaip atliekamas stemplės motorikos tyrimas?
– Per nosį į stemplę įvedamas kateteris, duodama žmogui išgerti vandens ir stebima, kiek stipriai kateterį spaudžia susitraukinėdama stemplė.
– Nėra pati maloniausia procedūra.
– Pas gydytoją ir nereikia eiti ieškoti malonumų. Čia ne masažo salonas ar SPA. Ypač jaunoji karta dažnai nesupranta to.
– Kokia refliukso operacija pas mus atliekama dažniausiai?
– Klasikinė. Pastaruosius trisdešimt metų ji vadinama auksiniu standartu. Ji yra minimaliai invazinė procedūra. Jos metu, be kitų procedūrų, yra sutvirtinamas vožtuvas tarp stemplės ir skrandžio. Kitaip tariant, šiek užveržiamas. Čia svarbu neužveržti per daug, nes tokiu atveju žmogus negalės nieko nuryti. Balansas labai svarbus. Reikia užveržti tiek, kad ir maistas nestrigtų, ir skrandžio rūgštys nekiltų į stemplę. Dėl to šią operaciją ne visi chirurgai atlieka.
Labiausiai įsiminęs ir mane suerzinęs gydymo būdas – obuolių acto gėrimas.
– Kokių rezultatų galima tikėtis po operacijos?
– Manęs pacientai neretai klausia: „Ar duodate šimtą procentų, kad po operacijos refliukso problemą pamiršiu visam gyvenimui?“ Aš atsakau, kad šimtą procentų galima duoti tik amputavus ranką ar koją, kad galūnė neataugs.
Ši operacija yra funkcinė, mes atliekame tam tikras korekcijas. Žinoma, jeigu pacientas po nesėkmingos operacijos su kiekvienu kąsniu bloguoju atsimins chirurgą – nebus gerai. Šios operacijos sėkmę visada vertina pats pacientas. Visada teiraujamės jo, kaip jis po operacijos jaučiasi, ar lengvai nuryja maistą. Mes visada stengiamės ją atlikti taip, kad žmogui kąsnis nestrigtų. Esame šios srities profesionalai.
Apie 80 proc. pacientų po šios operacijos visiškai pasveiksta. Jiems nebereikia vartoti vaistų.
– Sakote, kad ne visus operuojate, kurie į jus kreipiasi. Kokių pacientų neoperuojate?
– Jeigu atliekame specialius tyrimus ir jie parodo, kad žmogui nėra patologinio refliukso, nors žmogus sako, kad jam degina, jis negali kokybiškai gyventi, kąsnis tarsi stovi gerklėje, priežasties kartais reikia ieškoti kitur. Neretai tokius skundus lemia psichosomatinis sutrikimas. Žarnyno veikla labai glaudžiai susijusi su stresu, išgyvenimais.
– Ar gastroezofaginiu refliuksu galima susirgti bet kuriame amžiuje? Pavyzdžiui penkiasdešimties?
– Bet kuriame. Ypač jeigu žmogus priauga nemažai antsvorio. Pilvo riebalai pradeda spausti skrandį. Vidinis slėgis gali išprovokuoti refliuksą. Neretai tuo skundžiasi nėščios moterys. Yra net sąvoka „nėščiųjų refliuksas“. Pagimdžius problema dingsta.
– Teko girdėti, kad žmonės refliukso sukeltus simptomus gydosi valgomąja soda. Ar ji padeda?
– Soda yra šarmas, kuris iš tiesų gesina rūgštį ir žmogui pagerėja, tačiau pavartojus sodos, stemplėje vyksta cheminė reakcija, kuri skatina erozijų atsiradimą. Refliukso gydymas soda nėra geras būdas.
– Kokių mitų apie refliukso gydymą ar savigydos būdus esate girdėjęs?
– Labiausiai įsiminęs ir mane suerzinęs gydymo būdas – obuolių acto gėrimas. Prieš kelerius metus kas trečias atėjęs pacientas pasakojo, kad gydėsi gerdamas obuolių actą.
Aš specialiai peržiūrėjau daugybę mokslinių publikacijų ir niekur neradau teigiamo jo poveikio. Todėl viešai apie acto naudą kalbantiems žmonėms reikėtų būti atsakingesniems.
– Ar kramtomosios gumos kramtymas teigiamai veikia refliuksą?
– Čia nėra mitas ir tai paaiškinama. Kramtant gumą, nuolat skiriasi seilės, o jos yra šarminės. Tad nurijus jų, ir pati skrandžio rūgštis yra prigesinama.
– Kokie maisto produktai labiausiai suaktyvina refliuksą?
– Savo pacientams vardiju šiuos produktus: juodasis šokoladas, gazuoti gėrimai, įskaitant ir putojantį vyną, šampaną, juoda kava, aštrus maistas, citrusiniai vaisiai.
– Ar gali refliuksas pasireikšti tik kartą gyvenime?
– Gali po tam tikrų socialinių įvykių, pavyzdžiui, buvo šventė ir žmogus pavartojo per daug maisto, įvairiausių gėrimų ir jam „užsidegė“ skrandis, patino vožtuvas ir nebedirba efektyviai. Tokiu atveju, pagėrus keletą savaičių vaistų kursą, žmogus dažniausiai pasveiksta.
– Kokia pirmoji pagalba atsiradus refliuksui?
– Aš rekomenduoju nereceptinius vaistus, kurių veiklioji medžiaga omeprazolas. Jų galima įsigyti vaistinėse ir vartoti iki dviejų savaičių. Jeigu problema nedingsta, tada vertėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją.
– Su kuo jus sietumėte faktą, kad net 40 proc. suaugusiųjų skundžiasi įvairaus lygio gastroezofaginiu refliuksu?
– Su gyvenimo būdo ir mitybos įpročiais. Mes daugiau valgome greitojo maisto, apskritai, daugiau valgome ir mažiau judame. Tai veda prie nutukimo, o nutukimas labai padidina refliukso atsiradimą.
– Žmonės kartais baiminasi, kad dėl refliukso išsivystys vėžys. Yra logikos?
– Gastroezofaginis refliuksas yra gerybinė liga, todėl gąsdinti vėžiu žmonių tikrai nereikia. Ji netaps piktybinė, tačiau žmogaus gyvenimo kokybę gali stipriai pabloginti. Kartais labiau nei dėl daug sunkesnės ligos. Tas nuolatinis griaužimo, atpylimo jausmas, deginimo pojūtis tikrai laimės neprideda.
