Rudenį vis dažniau susiduriame su viršutinių kvėpavimo takų ligomis – plaučių uždegimu, bronchitu ar kitomis ligomis. Apie viršutinių kvėpavimo takų ligas ir mikoplazmas LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“ pasakoja Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Pulmonologijos centro vadovė Violeta Palaimienė.
Pašnekovės teigimu, viršutinių kvėpavimo ligų priežastimi tampa bakterijos ir virusai. Pastarieji vyrauja dažniausiai ir pasireiškia nosies užgulimu, sloga, gerklės ir galvos skausmais, temperatūra. Apatinių takų ligos pasireiškia bronchitu, plaučių uždegimu.
„Jeigu simptomai nėra varginantys, yra eilinė sloga, kuri trunka 3–4 dienas, gydymas dažniausiai yra simptominis: vaistai nuo slogos, nosies higiena, jeigu reikia – įvairūs nosies purškalai naudojami“, – tikina pašnekovė.
Pasak V. Palaimienės, viršutinių kvėpavimo takų ligas gali sukelti mikoplazmos. Jos yra vienos iš mažiausių mikroorganizmų, kuriuos sunku nustatyti. Nors mikoplazmos ne visada gali sukelti sunkią ligą, tačiau pastaruoju metu yra stebimas suaktyvėjimas.
„Tai yra dažnas kvėpavimo ligų patogenas. Ne visada jis sukelia tokią aktyvią ligą, bet paskutiniu metu stebimas suaktyvėjimas. Galbūt dėl to, kad prieš tai buvo pandemija, tuomet tas sukėlėjas buvo mažiau sutinkamas. Mikoplazmos pernešamos oro lašeliniu būdu, per kontaktą, lietimą. (...)
Užsikrėtimo tikimybė labai didelė. Visą vasarą mūsų skyrius buvo pilnas, visą rudenį pilnas. Apie 10 proc. pacientų guli su mikoplazmos sukeltu uždegimu, bronchitu“, – sako KUL Pulmonologijos centro vadovė.
Pavojingiau nei plaučių uždegimas
KUL Pulmonologijos centro vadovė atkreipia dėmesį, kad mikoplazmų galima turėti savo organizme ir tapti jų nešiotojais.
„Apie 7 savaites mes galime būti nešiotojai. Net po ligos ilgai galime nešioti. Jeigu liga yra pakankamai neišgydoma, pacientas gali atkristi ir vėl. Su mikoplazmomis sunkiau susidoroti ir gydymas yra ilgesnis“, – sako ji.
Pašnekovė pastebi, kad gydyti mikoplazmas reikia visiškai kitokių antibiotikų nei gydant plaučių uždegimą ar bronchitą.
„Šitam sukėlėjui yra reikalingi visiškai skirtingi antibiotikai, vadinamieji makrolidai. Jeigu šeimos gydytojas skyrė vaistus, bet nėra efekto, turime pagalvoti, ar čia nėra tipinis sukėlėjas“, – teigia specialistė.
Anot V. Palaimienės, mikoplazminei pneumonijai būdingas simptomas yra kosulys, kuris geriant arbatas ar preparatus nesumažėja.
„Atliekant bronchoskopiją dažnai matoma, kad bronchų gleivinė yra nudeginta. (...) Tada antibiotikų gali nepakakti. Tuomet mes turime ir bronchų gleivinės uždegimą nuslopinti. (...)
Jei imuninė sistema gera, greičiausiai ligos sukėlėjai nepateks iki apatinių kvėpavimo takų. Jeigu imuninė sistema yra silpnesnė ar yra vyresnio amžiaus žmogus, tada tai greičiausiai sukels plaučių uždegimą. Mikoplazmai būdinga tai, kad ja serga daugiau jaunesni žmonės“, – sako KUL Pulmonologijos centro vadovė.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
