„Norėjau tik vieno – dirbti normaliu, o ne alinančiu ir deginančiu krūviu.“ Taip kalba sparčiai karjeros laiptais kopusi, bet vis tiek darbą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) palikusi gydytoja neurologė Erika Galvanauskaitė.
„Kai pasirašiau sutartį su RŠL dėl rezidentūros studijų finansavimo, jaučiausi kaip ištraukusi laimingą loterijos bilietą. Juk išsipildė svajonė – grįžti ir dirbti gimtajame mieste! 10 metų įsipareigojimas darbovietei visiškai negąsdino, nes norėjau dirbti čia ne 10 metų, o visą karjerą“, – LRT.lt pasakojo šių metų balandį su ligonine atsisveikinusi E. Galvanauskaitė.
Gydytoja neslėpė, kad trauktis norėjo dar anksčiau, bet gąsdino sutartyje įrašyti beveik 36 tūkst. eurų už rezidentūros studijas. Tokią sumą jau pareikalavo grąžinti ir gydymo įstaiga.
Puspenktų metų ligoninėje išdirbusi E. Galvanauskaitė, esant reikalui, pasiryžusi teisme įrodyti, kad sutarties nevykdė ir kita pusė, nes nesudarė galimybės dirbti normaliu ir nežalojančiu krūviu.
Norėjo normalaus darbo krūvio
Apie gyvenimo svajones sudaužiusį karjeros posūkį gydytoja prabilo, kai į viešumą iškilo gastroenterologo Justo Biručio istorija, apie kurią jau rašė LRT.lt.
Tiesa, šio sudėtingomis operacijomis ir procedūromis Šiaulius garsinusio gydytojo priežastis buvo kita – įstaiga buvo įsipareigojusi, bet nenupirko endoskopinio ultragarso aparato. J. Birutis taip pat buvo įsipareigojęs 10 metų visu etatu dirbti gydymo įstaigoje, o dabar irgi pasiryžęs bylinėtis su mokestį už rezidentūros studijas grąžinti reikalaujančia buvusia darboviete.
Taip pat skaitykite
„Mano situacija kitokia, nes nereikėjo ir neprašiau jokios aparatūros. Visą laiką ir dirbdama gydytoja, ir tapusi laikinąja Neurologijos skyriaus vedėja norėjau, siekiau ir prašiau vieno – surasti ir įdarbinti specialistų, nes fiziškai nepajėgiame dirbti tokiais krūviais. Mėnesį ar du galima, bet nuolat vienam dirbti už kelis – degina“, – sakė E. Galvanauskaitė.
Džiaugsmą užgožė problemos
Sutartį su tuomečiu RŠL direktoriumi Petru Simavičiumi dar 2015 m. pasirašiusi studentė šio vadovo po rezidentūros studijų nebesulaukė – pareigų jis neteko po korupcijos skandalo.
Jį pakeitęs Remigijus Mažeika pareigų neteko po mobingo skandalo ir pavaldinės savižudybės. Po to gydytojai teko dirbti vadovaujant laikinajai direktorei Česlovai Špūrienei, o nuo 2022 m. gegužės – konkursą laimėjusiam direktoriui Mindaugui Pauliukui.
Pasak gydytojos, padėtis pradėjo sparčiai blogėti per pandemiją, o kritiška tapo vadovaujant M. Pauliukui – dėl įvairių priežasčių Neurologijos skyrių paliko keli specialistai, o į jų vietą darbui skyriuje nepriimta nė vieno.
„Mane domina klinikinis darbas su pacientais, sudėtingesni atvejai. Buvau paskirta ir tapau laikinąja skyriaus vadove, todėl pacientai buvo atsidūrę kažkelintoje vietoje po bendravimo su ministerijos atstovais ir ligoninės administracija, darbo grafikų sudarymo, bendravimo su ligonių artimaisiais“, – pasakojo gydytoja.
Įdarbino lietuviškai nekalbančią neurologę iš Rusijos
Vadovaudama Neurologijos skyriui E. Galvanauskaitė visą laiką prašė to paties – įdarbinti daugiau specialistų, ieškoti pamainos, nes daug gydytojų yra sulaukę pensinio amžiaus.
„Kol dirbau skyriuje, neatsirado nė vieno. Taip, į budėjimus atvykstančių buvo ir dabar yra, tačiau tai nesprendžia problemos. Atvažiuojantieji yra laikinas gaisro gesinimas, nes šiandien jie atvyksta, rytoj – nebe, o nežmonišką krūvį velka keli“, – sakė gydytoja.
Vienu didžiausių absurdų medikė laiko Rusijos pilietės įdarbinimą jau vykstant karui Ukrainoje. Iš Sankt Peterburgo atvažiavusi neurologė ne tik nekalbėjo lietuviškai, bet ir žiniomis, metodika smarkiai atsiliko nuo kolegų.
„Radau ją grįžusi iš atostogų. Netruko paaiškėti, kad įdarbintoji išvis nedirbusi klinikinio darbo. Galiausiai ji išvyko į stažuotę ir dirbti į skyrių nebegrįžo“, – sakė E. Galvanauskaitė.
Pinigai nebuvo problema
Gydytoja pripažino, kad problemų dėl personalo turi dauguma Lietuvos gydymo įstaigų, bet pažymėjo – šį klausimą privalo spręsti vadovas.
E. Galvanauskaitė padėjo darbdaviui – įkalbino dvi buvusias bendramoksles, kad šios atvyktų į budėjimus. Tiesa, klinikinio darbo stacionare abi nedirba.
„Kasmet girdėjau pažadų, kad po vasaros pagerės, kad sutarta su keliais rezidentais. Bet jie nesirodė, todėl prieš metus parašiau prašymą trauktis iš skyriaus vadovės pareigų. Bet ar kas pagerėjo?“ – pasakojo gydytoja.
Problema buvo išspręsta paprastai – Neurologijos skyriaus vadovės pareigas perėmė RŠL Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriui vadovaujanti gydytoja gastroenterologė.
Iš vadovo pareigų pasitraukusi E. Galvanauskaitė nurodė, kad nori dirbti be viršvalandžių. To siekė ir kiti pervargę gydytojai.
„Už viršvalandžius ligoninė tikrai mokėjo sąžiningai, pinigai nebuvo problema. Bet neturėjau laisvalaikio, nebuvo laiko net tą uždarbį išleisti. Normalaus poilsio norėjome visi“, – pasakojo gydytoja.
Situacija tapo kritiška
Gydytojų stygių buvo bandoma lopyti paprastai: darbo grafike buvo nurodoma, kad gydytojas tą patį įprastą darbą atliks per 2–3, o nebe per 5–6 val. Bet laiko buvo sugaištama tiek pat, tad vėl tekdavo žymėtis viršvalandžius.
Dar dirbant vedėja E. Galvanauskaitei teko susipažinti su Darbo inspekcijos atliktu planiniu tyrimu. Medikei nuostabą kėlė tai, kad net nebuvo gilinamasi, kokiais krūviais dirbama RŠL, nes darbo grafikuose buvo akivaizdžiai tikroji padėtis.
Gydytoja bandė išsiaiškinti, kodėl pro pirštus pažiūrėta į viršvalandžių kiekius, ir sulaukė atsakymo – viskas gerai, jei darbuotojas sutinka dirbti daugiau ir gauna atlygį. „Bet aš nesutikau, viršvalandžių atsisakė dar trys kolegos, bet niekas nepasikeitė“, – praėjusių metų įvykius prisiminė E. Galvanauskaitė.
Paskutinis smūgis buvo tuomet, kai pasitraukė iš Joniškio važinėjęs gydytojas. „Puikiai žinome, kokia neurologų paklausa, kad jie neauga ant medžių, bandėme kalbėtis su administracija, kad verkiant reikia papildomų rankų. Mums trūko jau 5–6 gydytojų“, – sakė medikė.
Ultimatumo neišgirdo niekas
Galiausiai E. Galvanauskaitė pateikė darbdaviui ultimatumą – jei per mėnesį niekas nesikeis, paliks ligoninę. Ji pati suprato, kad rizikuoja padaryti klaidą, rizikuoja savo reputacija, sveikata, todėl ryžosi šiam žingsniui.
„Asmeninio gyvenimo nebuvo, ėmiau bijoti, kad kas nepaskambintų ir neiškviestų per retą laisvadienį į skyrių. Nuėjusi į filmą su draugėmis jausdavausi kaip močiutė – iš nuovargio užmigdavau krėsle“, – pasakojo gydytoja.
Mėnuo praėjo, o niekas nepasikeitė. Gydytojai rašyti pareiškimą buvo sunku, sprendimas reikalavo daug ašarų ir dvejonių: „Tačiau galiausiai ateina supratimas: arba išsilaisvini kaip J. Birutis, arba lieki užgesusiomis akimis kaip aš.“
Gydytoja išėjo į niekur ir šiuo metu nedirba jokioje ligoninėje, o privačioje klinikoje turi tik simbolinį krūvį. Pusmetį medikė svarstė, ar nereikėtų rinktis kito kelio, tačiau suprato, kad nori ir toliau dirbti pagal specialybę.
„Dirbu labai mažu krūviu privačioje klinikoje, bet noras dirbti gimtojo miesto ligoninėje nedingo. Tiesa, reikalavimas tas pats – normalus ir nežalojantis krūvis“, – LRT.lt kalbėjo gydytoja, pripažinusi, kad po kolegės savižudybės ant ligoninės pastato atsiradęs užrašas „Katorga“ neprasilenkė su tiesa.
Šiaulių ligoninė – ne išimtis
RŠL direktorius M. Pauliukas sakė, kad problema dėl personalo stygiaus išties yra, bet nesutiko, kad situacija yra išskirtinė: „Ta pati problema yra visose didžiosiose ligoninėse, nes su privačiomis klinikomis ir rajoninėmis ligoninėmis jos konkuruoja nelygiomis sąlygomis.“
Pasak ligoninės vadovo, didžiosioms ligoninėms pelninga yra tik dalis paros – darbo valandomis suteikiamos paslaugos, o pelnu reikia dengti budėjimus ir visą parą užtikrinti visokeriopą pagalbą.
M. Pauliukas pažymėjo, kad paslaugos teikiamos visam apie 400 tūkst. gyventojų turinčiam regionui, o per medikų pritraukimo programą padeda tik Šiaulių miesto savivaldybė. RŠL administracija kreipėsi ir į kitas savivaldybes, bet prašymas prisidėti nebuvo išgirstas.
Pasak RŠL direktoriaus, Šiaulių gydymo įstaigai sunku konkuruoti su Vilniumi ir Kaunu, nes šiuose didmiesčiuose studijas baigę specialistai dažnai nenori keltis kitur. Į Šiaulius dirbti važinėjantys gydytojai dažnai skundžiasi ir prastu susisiekimu – netenkina kelių kokybė.
Praėjusių metų pabaigoje RŠL buvo neužimta apie 80 gydytojų etatų, o dabar – jau 107. Tiesa, stygius didesnis dėl nuo 398,5 iki 426,4 įstaigoje paaugusio etatų skaičiaus.
Gydytojų kaita irgi didelė: nuo šių metų pradžios priimti 59 specialistai, įskaitant gydytojus rezidentus, o atleistas 51.
