Osteoporozė neretai yra vadinama tyliąja epidemija, nes ligos simptomai nejuntami, o susiduriama su labai rimtomis pasekmėmis – nugaros skausmais ar patiriamais lūžiais. Kaip apsisaugoti nuo osteoporozės ir atpažinti šią ligą, LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“ dalijasi gydytoja geriatrė Justina Kilaitė.
Nejuntami simptomai
Pasak gydytojos, osteoporozės diagnostika yra apsunkinta, nes žmonės dažnai nejaučia ligos simptomų. Pirmaisiais simptomais, kurie gali išduoti ligą, tampa nugaros skausmas ar lūžis.
„Osteoporoziniai lūžiai dažniausiai pažeidžia stuburo slankstelius, dėl ko gali atsirasti nugaros skausmas. Yra dažni šlaunikaulio kaklelio lūžiai, dėl ko žmogus nebegali paeiti. Kiti dažni lūžiai – šonkaulių ir dilbio kaulų. (...) Jeigu žmogus nepajaučia nugaros skausmo ar nepatyrė lūžio, gali nesuprasti, kad serga osteoporoze“, – sako J. Kilaitė.
Geriatrės teigimu, osteoporozė yra senyvo amžiaus žmonių liga. Moterims lūžių rizika atsiranda nuo 65 m., o vyrams – nuo 70 m. Be to, osteoporozę gali išduoti ūgio mažėjimas ar prasidėjusi ankstyva menopauzė iki 45 m.
„Manoma, kad estrogeno sumažėjimas, ypač po menopauzės, turi įtakos osteoporozės atsiradimui. Yra įvertinta, kad daugiausiai osteoporozė yra nustatoma moterims. Šiuo metu pasaulyje apie trečdalis moterų nuo 50 m. gali turėti osteoporozę. Jeigu vertinsime vyrus, manoma, kad jų yra apie penktadalis“, – tikina pašnekovė.
Anot gydytojos, osteoporozė yra pagydoma vaistais, tačiau gydymas yra ilgalaikis ir trunka mažiausiai kelerius metus.
„Gydymo tikslas – išvengti lūžių ir padidinti kaulinę masę. (...) Jeigu gydymas būna efektyvus, yra daromos pertraukos ir stebima, ar neatsiras naujų lūžių. (...) Pirmi vaistai gydymui yra bisfosfonatai. Tai yra tabletės, kurios dažniausiai geriamos kartą per savaitę ryte. Jeigu vaistai nėra toleruojami, pasireiškia šalutiniai poveikiai ar nėra efektyvūs, pavyzdžiui, atsiradus naujiems osteoporoziniams lūžiams, tada galima keisti į leidžiamus bisfosfonatus, kurie suleidžiami kartą per metus ar pusantrų metų“, – sako ji.
Svarbi mityba, fizinė veikla
Gyvensenos veiksniai yra labai svarbūs, pastebi J. Kilaitė. Pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas yra vieni iš rizikos veiksnių, o jų atsisakymas ar saikingas alkoholio vartojimas gali sumažinti osteoporozės riziką. Osteoporozės riziką gali padėti sumažinti pakankamas kalcio, vitamino D ir baltymų kiekis.
„Per mažas kūno masės indeksas irgi vienas iš rizikos veiksnių. Mitybos korekcija, įtraukiant į ją daugiau kalcio, vitamino D ir baltymų gali mažinti osteoporozės riziką. (...) Per dieną žmogui rekomenduojama su maistu gauti apie 1000 mg kalcio. Tai yra kiaušiniai, pieno produktai, žuvis, gali būti mėsa, daržovės, riešutai, džiovinti vaisiai.
Osteoporoze sergantis asmuo turi gauti kuo daugiau kalcio su maistu. Jeigu nepavyksta, tuomet siūlomi papildai. Kai yra vitamino D trūkumas, rekomenduojami papildai. Senyvo amžiaus žmonėms rekomenduojamos vitamino D mažesnės dozės – geriamos kiekvieną dieną ilgesnį laiko tarpą“, – teigia gydytoja.
Tačiau svarbu nepamiršti ir fizinio aktyvumo, kuris susijęs su pagerėjusia kaulų struktūra ir raumenų masės išlaikymu.
„Yra įrodymų, kad fizinis aktyvumas skatina kaulinio audinio didėjimą ir slopina jo nykimą. Būtent žmonėms, kuriems yra nustatyta osteoporozė, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu, kokio intensyvumo ir trukmės pratimus reikėtų atlikti.
Dažniausiai tai yra svorio pernešimo ar jėgos pratimai, pavyzdžiui, vaikščiojimas, joga, svorių kilnojimas, vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, bėgiojimas ar pratimai su elastinėmis gumomis, kad kaulas patirtų streso, aktyvuotųsi kaulinio audinio gamyba ir būtų slopinamas kaulinio audinio nykimas“, – sako geriatrė.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
