Nors galimybė pačiai moteriai pasirinkti mokamą cezario pjūvio operaciją net ir nesant medicininių indikacijų įsigaliojo šių metų sausį, gimdyvės tikina, kad ne visada jų pasirinkimo yra paisoma. Štai Miglė (tikrasis vardas redakcijai žinomas – LRT) manė, kad cezario pjūvis jai bus atliktas nemokamai, tačiau gydytojai operaciją atlikti atsisakė.
Iki 2024 m. cezario pjūvio operacijos Lietuvoje buvo atliekamos tik esant indikacijoms, kai gimdymo metu gresia pavojus gimdyvei, naujagimiui arba abiem. Taip pat cezario pjūvio operacija būdavo atliekama ir tuo atveju, jei pacientė anksčiau buvo patyrusi reprodukcinės funkcijos ar gimdymo sutrikimų, gimdė pirmą kartą būdama vyresnio amžiaus, patyrė padidintos rizikos socialinių ar kitų faktorių.
Nuo 2024 m. vasario cezario pjūvio operaciją moterys gali rinktis net ir nesant medicininių indikacijų, tačiau ji nėra kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, už operaciją turi susimokėti pačios gimdyvės.
„Norėjau cezario pjūvio, nes man tai pirmas nėštumas vyresniame amžiuje, buvau po dirbtinio apvaisinimo, turėjau aukštą kraujospūdį, gestacinį diabetą. Man buvo įtarta preeklampsija (sutrikusi organizmo kraujotaka nėštumo metu – LRT), tačiau man atsisakė atlikti cezario pjūvio operaciją. Susidūriau su savo pasirinkimo negerbimu“, – teigia Miglė.
„Gydytoja bandė švelniai atkalbėti“
Tačiau pakeitus gydymo įstaigą, dėl medicininių indikacijų Miglei vis dėlto buvo atliktas cezario pjūvis. Jei tokių indikacijų nėra ir moteris pageidauja cezario pjūvio operacijos, ši gali būti atlikta už 1670–3000 eurų, atsižvelgiant į pacientės būklę.
Šia mokama paslauga pasinaudojo ir Aistė, kuri tikino, kad nuo pat nėštumo pradžios žinojo pasirinksianti mokamą cezario pjūvio operaciją.

„Surinko anamnezę, tada vyko konsiliumas, kuris truko vos 15 minučių. Manęs paklausė, kodėl aš taip renkuosi, pradžioje tarsi gydytoja bandė švelniai atkalbėti, klausė, ar tikrai nekeisiu sprendimo. Aš tvirtai, bet maloniai laikiausi savo ir nesijaučiau, kad mane spaudžia. Buvau nusiteikusi, kad bus sudėtingiau, nes ir daug atsiliepimų skaičiau, bet nuo pat pirmos akimirkos buvo viršyti mano lūkesčiai“, – pasakoja ji.
Pasirinktą cezario pjūvio paslaugą, anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjo komunikacijai Julijano Gališanskio, gali teikti antrinio bei tretinio lygio įstaigos, tačiau šio įsakymo vykdyti neprivalo.
„Apie galimybę atlikti cezario pjūvio operaciją nėščiosios pageidavimu informuoja nėščiąją prižiūrintis gydytojas akušeris-ginekologas. Informaciją apie gydymo įstaigų teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas galima rasti gydymo įstaigų interneto svetainėse arba gauti informaciją kreipiantis tiesiogiai į įstaigą“, – teigia J. Gališanskis.
Vieninteliai Lietuvoje
SAM atstovo teigimu, ministerija nerenka duomenų apie mokamas sveikatos paslaugas, todėl negali pateikti informacijos, kiek šiuo metu gydymo įstaigų Lietuvoje atlieka mokamą cezario pjūvio operaciją nėščiosios pageidavimu. Tačiau Vilniaus gimdymo namų (VGN) vadovas Bronius Žaliūnas teigia, kad jo įstaiga šiuo metu vienintelė šalyje, kuri teikia tokią paslaugą. Anot jo, praeitais metais buvo atlikta 16 mokamų cezario pjūvio operacijų nėščiųjų pageidavimu.

„Klinikos gali ir nepildyti tos paslaugos, todėl mes vieninteliai Lietuvoje ją teikiame. Tai yra moterų teisė rinktis. Praeitais metais buvo atlikta 16 cezario pjūvio operacijų, o šiais – 15. Dar keturioms moterims yra nesuėjęs terminas, bet žinome, kad šiais metais tokių cezario pjūvio operacijų bus 19 ir gal net daugiau“, – tikina B. Žaliūnas.
Pasak įstaigos vadovo, standartinė cezario pjūvio kaina Vilniaus gimdymo namuose siekia 2200 eurų.
„Pagal ministerijos nustatytą tvarką, už paslaugą nė cento nemoka Ligonių kasa, todėl pacientei reikia pačiai susimokėti. Moteris pirmiausia konsultuojasi su savo akušeriu-ginekologu, kuris jai turi išaiškinti šios operacijos pliusus ir minusus. Paskui moteris turi su įstaiga pasirašyti sutartį, o jau tada kviečiame gydytojų konsiliumą. Tiek akušeris-ginekologas, tiek psichologas kalbasi su moterimi, paaiškina natūralaus gimdymo privalumus, o po to priima sprendimą“, – aiškina B. Žaliūnas.
Kauno klinikos taip pat galėtų teikti šią paslaugą, tačiau klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovo prof. Mindaugo Kliučinsko teigimu, buvo atsisakyta teikti mokamą cezario pjūvio operaciją gimdyvės pageidavimu.
„Didysis susidomėjimas buvo šių metų pradžioje, kai tik Sveikatos apsaugos ministerija išleido įsakymą. Buvo daugiau norinčių moterų, tačiau mūsų ligoninės pozicija – tai nėra geroji akušerinė praktika. Įsakymas leidžia ligoninei rinktis, vykdyti ar nevykdyti, tai mūsų ligoninėje šis įsakymas yra nevykdomas“, – aiškina klinikos vadovas.

Rizikos – nuo didesnės nukraujavimo tikimybės iki organų pažeidimo
M. Kliučinsko teigimu, cezario pjūvio operacijos metu moteriai didesnė tikimybė nukraujuoti, o operacija gali sužeisti naujagimį.
„Komplikacijos yra pateikiamos įsakymo priede ir jos yra palyginamos su gimdymu natūraliais takais komplikacijų dažnumu. Cezario pjūvio operacijos metu moteriai yra didesnė tikimybė netekti daugiau kraujo, kyla infekcijos rizika. Taip pat yra didesnė tikimybė, atveriant gimdos ertmę, pažeisti patį naujagimį, pažeisti gimdyvės vidaus organą“, – tikina profesorius.
Jis pabrėžia, kad tokiu būdu gimstantys naujagimiai nepatiria gimimo streso, todėl gali atsirasti pasunkėjęs kvėpavimas.
„Gimimo metu naujagimio krūtinė nėra suspaudžiama ir nepasišalina skysčiai, kurie paprastai nėštumo metu užpildo plaučių ir bronchų ertmes. Dėl to tokiems naujagimiams dažniau gali būti pasunkėjęs kvėpavimas, netgi tais atvejais, kai gimsta išnešiotas naujagimis“, – sako M. Kliučinskas.

Profesorius vardija ir rizikos veiksnius, susijusius su moters sveikata. Pavyzdžiui, moteriai sumažėja galimybė gimdyti natūraliais takais po buvusios cezario pjūvio operacijos.
„Mamai po cezario pjūvio operacijos kito nėštumo metu placenta tvirtinasi rando srityje, tai didina kraujavimo riziką tiek nėštumo metu, tiek atliekant pakartotinę cezario pjūvio operaciją. Taip pat placenta gali peraugti gimdos raumenį, greta esančius organus, pavyzdžiui, šlapimo pūslę“, – teigia jis.
Cezario pjūvio operaciją renkasi dėl baimės gimdyti
Pasak M. Kliučinsko, indikacijos, dėl kurių gali būti atlikta cezario pjūvio operacija, apima ir psichologines būkles. Štai su tokofobija – baime gimdyti – gydytojams praktikoje tenka susidurti dažnai.
„Su tokiomis gimdyvėmis kalba mūsų specialistai, psichologai ir jei visai komandai nepavyksta moters perkalbėti, kito kelio nėra. Tai yra santykinės indikacijos, mes įvertiname buvusius nėštumus, jų komplikacijų eigą ir sudėtingumą tiek mamai, tiek naujagimiui. Tačiau tai negali būti vieno gydytojo priimtas sprendimas – tai yra daugiadalykės komandos priimti sprendimai“, – pasakoja Kauno klinikų vadovas.

Tačiau, kaip tikina profesorius, tokios moterys galiausiai pasirenka gimdyti natūraliais takais, jei joms yra atsakoma į susirūpinimą keliančius klausimus.
„Sukuriamos komandos, kurios nėštumo metu bendrauja su moterimis ir padeda atsakyti į klausimus, kad tos baimės mažėtų. Viena iš priežasčių – nežinomybė. Dažniausiai moteriai atsakant į klausimus, paaiškinant, kad gimdymo metu galima gauti skausmo malšinimą, jos ryžtasi gimdyti natūraliais takais“, – kalba M. Kliučinskas.
Baimę gimdyti natūraliai paskatina ir praeityje buvę nesklandūs nėštumai bei gimdymai, patirta lytinė prievarta.
„Kita priežastis – praeityje buvusios medicininės intervencijos, kurios paliko blogą patirtį. Pati sudėtingiausia baimė – po lytinės prievartos. Jeigu po 2–3 kartų nepavyksta moters įtikinti gimdyti natūraliai, tai yra indikacija atlikti cezario pjūvio operaciją“, – teigia gydytojas.
SAM duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį buvo atlikta 2140 cezario pjūvių operacijų. Tai sudaro 24 proc. visų gimdymų.







