Galimybių įveikti kurtumą – kasdien vis daugiau. Nuo pažangių klausos aparatų iki implantų. Mokslininkai jau tyrinėja ir genų terapijos galimybes. Netolimoje ateityje tai prilygs ne tik technologiniam, bet ir biologiniam stebuklui, sako VUL Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas, gydytojas otorinolaringologas, profesorius Eugenijus Lesinskas.
„Tos technologijos yra stebuklas, bet operacijos yra tapusios kasdienybe, nes mes jau galime panaudoti tuos išradimus tam, kad prieš tai buvę kurtieji girdėtų. Gali būti naujagimiai, kūdikiai, maži vaikai, kur gimė vaikelis kurčias abiem ausytėmis ir su ta technologija po operacijos girdės. Tai gali būti ir suaugę žmonės, kai dėl amžiaus ar dėl kažkokių medikamentų, ligų prieš tai girdėjęs žmogus visiškai prarado klausą. Įdėjus implantą jis girdi, kalba, yra grąžinama klausa“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Sveikatos sezonas“ aiškina profesorius.
Implantavimas, sugrąžinantis klausą, atliekamas ir Lietuvoje
Neprigirdėjimas ir kurtumas išsivysto tuomet, kai pažeidžiamas klausos nervas. O jį gali pažeisti akustinės traumos, kurtumas gali atsirasti persirgus, pavyzdžiui, gripu, jį gali sukelti ir medikamentai, pavyzdžiui, skirti onkologinėms ligoms gydyti.
„Klausos nervas eina nuo ausies iki smegenų. Dažniausiai žūsta tos jautriausios ląstelės šalia ausies, o visas kitas nervas veikia. Jeigu mes šalia tos pirmos ląstelių grandies įdėtume elektrinį prietaisą, kuris siunčia elektrinį signalą ir pakeičia neveikiančias pirmas ląsteles, toliau garsas keliauja į smegenis ir žmogus girdi“, – tikina otolaringologas.
Tačiau kurtumas gali būti įgimtas. Santarų klinikose kurčiai vienerių metų ukrainietei mergaitei, gimusiai Lietuvoje, buvo atlikta kochlearinio implantavimo operacija. Ji yra sudėtinga, nes atliekama už ausies, galvos srityje šalia smegenų. Abiejų ausų operacija trunka apie 3 valandas.
„Stebuklas dėl to, kad techniškai tas mini kompiuteris, kurį implantuojame, turi labai sudėtingus aplinkos garsus, todėl kad patalpoje gali kalbėti vienas asmuo arba keli asmenys, kampe įjungtas televizorius, gatvėje signalus skleidžia automobiliai. Sudėtingą garsinę aplinką reikia paversti elektriniu signalu, kad tobulai aktyvuotų likusią gyvybingą klausos nervo dalį. Žmogus, apsipratęs su garsais, ilgainiui girdi viską“, – dėsto profesorius.
Nors ukrainietės ligonės implantacija – išskirtinė, jas profesorius E. Lesinskas sėkmingai atlieka jau daug metų. O šiemet pasaulyje pasirodė dar kita daug žadanti naujiena – išbandytos naujos genetinės technologijos, galinčios teikti dar kitokią, greitesnę ir netraumuojančią pagalbą naujagimiams, kurie irgi gimsta kurti.
„Dalis to kurtumo yra geno nebuvimas arba trūkumas. Kiekvienas genas koduoja funkciją žmogaus organizme. Jeigu ta ląstelė kaip ir gerai išsivysčiusi, bet nėra geno, kuris koduotų kanalo buvimą, kad išeitų ir įeitų medžiagos į ląstelę, tai vaikas gimsta kurčias. Mes jam tą operaciją atliekame, bet tai yra jau aparatas, kuris aktyvina elektrinius impulsus. Šiemet jau yra publikuoti rezultatai vieno ne paties dažniausio geno, kurį atstačius mergaitė girdi ta ausyte ir kalba.
Pradžia yra labai daug žadanti. Jei mes kalbame apie vaikų kurtumus, tai pusę jų lemia genai, o kitą pusę – kitos priežastys. Tai reiškia, kad jei ta technologija progresuos, tai po 10 metų pusei gimusių negirdinčių vaikučių bus galima atstatyti klausą santykinai natūraliai: giliai į ausį suleidžiama injekcija, 15 minučių trunkanti procedūra ir tas vaikas girdi“, – aiškina E. Lesinskas.
Svarbu nedelsti
Kalbėdamas apie suaugusiųjų kurtumo gydymą profesorius džiaugiasi, kad pagalba yra prieinama kiekvienam Lietuvos žmogui. Tik yra viena sąlyga – kreiptis į medikus reikia kuo greičiau, nes uždelsto kurtumo atveju kochlearinė implantacija nebeturi prasmės, nes klausos nervas žūsta.
„Vidutinio ar lengvesnio neprigirdėjimo atveju žmonėms padeda klausos aparatai. Visiškai kurčiųjų yra apie 1–2 proc. ir per pastaruosius 20 metų tos operacijos intensyviai vyksta ir Lietuvoje. Daugiau kaip 10 metų valstybė patenkina poreikį – visiems, kam reikia, yra finansavimas, implantai“, – teigia gydytojas.
Nors kurtumas gali būti gydomas, svarbu žinoti, kad prevencija visada geriau nei gydymas. Didžiausias pavojus ausims – triukšmas. Triukšmingoje darbo aplinkoje apsaugoti ausis padeda garsą slopinančios ausinės. Tačiau kitos ausinės, per kurias garsiai klausomasi muzikos, gali tapti viena iš kurtumo priežasčių. O klausą pažeisti gali trankūs koncertai, triukšmingi vakarėliai.
„Naktiniame klube vienu metu linksminasi tūkstantis žmonių iki ryto. Truputį tos ausys paūžia, pacypia ir po to dingsta tas ūžesys, iki kito karto atsistato. Iš to tūkstančio bus vienas, kuriam klausa neatsistatys, liks ūžesys, klausa bus pažeista, nes jo sistema yra jautresnė. Santykinai pavojingesnės situacijos – muzikos klausymas miesto transporte. Miesto triukšmas yra 60 decibelų, triukšmo mieste net nejaučiame. Kad girdėtum mieste, tu turi garsiau pasileisti muziką. Jeigu ilgą laiką klausote, tai yra santykinai pavojinga“, – pabrėžia otolaringologas.
Būtina laikytis higienos sergant peršalimo ligomis
Dar kitos ausų problemos kyla dėl uždegimų, o uždegimai siejami ir su nosimi. Nosyje jie prasideda nuo slogos, tada plinta į sinusus, o iš ten – tiesiu keliu pasiekia ausis. Tokie uždegimai itin dažnai užklumpa vaikus. Kaip mažylius nuo to apsaugoti, vienos nuomonės nėra.
„Kas yra geriau: ar leisti vaikui sirgti, užsigrūdinti, susiformuoti imunitetą ir nebesirgti, ar jį visąlaik su šalikais saugoti ir tada tas imunitetas formuosis ilgiau ir vaikas vis tiek susirgs? Skandinavų šalys aktyviai darželio vaikus į balas leidžia taškytis be pirštinių ir šalikų. Reikėtų proto ribose tai išlaikyti, nes jeigu vaikas sveikas ir yra normalios ar vidutinės imuninės sistemos, tai grūdinimas ir pernelyg nelepinimas yra gerai. Bet jei imunitetas jautresnis, truputį lėčiau vystosi nei bendraamžių, tai jam gali sukelti lėtinius uždegimus“, – aiškina E. Lesinskas.
Ar yra priemonių, kurios padėtų išvengti šaltojo sezono metu slogos? Vieni plauna nosį su druska, kiti tepa bičių pikiu. Profesorius sako, kad geros ir vienos priemonės – nėra. Svarbu laikytis higienos reikalavimų.
„Mes pastebime keletą suaktyvėjimų, infekcijų su pirmaisiais atšalimais rugsėjo pabaigoje, spalį, kai keičiasi temperatūros ir eina virusų banga. Jeigu patys sergame, tai nešiojame kaukes, stengiamės kitų neapkrėsti. Viešajame transporte taip pat kaukę būtina užsidėti. Jeigu šeimoje yra sergantis narys, tai artimai su juo nekontaktuoti. Sveikam žmogui, kuris neturi problemų su nosimi, jai prižiūrėti nereikia nieko. Statistiškai iki 10 proc. populiacijos turi nosinių simptomų, kurie reikalauja medikamentinio arba palaikomojo gydymo, priežiūros. Plovimas fiziologiniu tirpalu ar vandeniu padeda“, – teigia otolaringologas.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
