Sunkiai susirgus vaikui kai kurių pacientų laukia kelionė specialiu ligoninės automobiliu daugiau nei 200 kilometrų – su tokia realybe kiekvieną savaitę Klaipėdoje susiduria daugmaž po kelias šeimas. Aiškėja, kad Klaipėdos regione nėra galimybių tinkamai gydyti dalį itin sunkiai sergančių vaikų, tad juos tenka gabenti į Vilnių arba Kauną. Taip yra todėl, kad Klaipėdoje nėra specialios vaikų klinikos, kokias turi minėti du miestai. Vis dėlto tiek gydymo įstaigai, tiek miesto valdžiai dabartinė situacija, atrodo, yra priimtina.
Per 8 šių metų mėnesius iš Klaipėdos vaikų ligoninės į LSMU Kauno klinikas ir į Santaros klinikų vaikų ligoninę buvo pervežti 78 pacientai.
Vienas tokių – šiomis dienomis naujagimis, kuriam buvo patvirtintas meningitas ir sepsis. Po kelias dienas ligoninėje trukusio gydymo buvo nuspręsta, kad kūdikiui reikalinga aukštesnio lygio – Kauno klinikų medikų pagalba, tad būtina smarkiai negaluojantį vaiką specialiu reanimobiliu gabenti į Kauną.
Tuomet kilo skandalas, kurio viena aplinkybių buvo tai, kad įprastu tarpmiestiniu autobusu kūdikio motina Kauną ir ten veikiančią gydymo įstaigą pasiekė gerokai greičiau nei specialiu transportu turėjęs būti atgabenti vaikas.
Paaiškėjo, kad procesas prailgo, nes Klaipėdos vaikų ligoninei teko laukti naujagimiams tinkančio reanimobilio.
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) teigimu, tąkart po iškvietimo reanimobilis atvyko per pusantros valandos, nes tuo metu buvo išvykęs į kitą ligoninę.
Naujagimiams transportuoti tinkamo reanimobilio Klaipėdos vaikų ligoninė neturi. Pačių mažiausių ligoniukų pervežimai patikėti KUL, kuri turi tik vieną tokią transporto priemonę. Ja paslaugos teikiamos ne tik Klaipėdoje, bet ir aplinkiniuose miestuose.
Klaipėdos vaikų ligoninės pateiktais duomenimis, iš šios gydymo įstaigos į kitas gydymo įstaigas įprastai per metus perkeliama apie 120 pacientų, iš kurių 20 patenka į Klaipėdos respublikinės ligoninės Vaikų psichiatrijos skyrių, dalis, kaip minėta, pervežami į universitetines Vilniaus ar Kauno ligonines.
Tvirtina paslaugas teikiantys
Tiek Klaipėdos vaikų ligoninė, tiek jos steigėja Klaipėdos savivaldybė į LRT.lt klausimus apie susiklosčiusią situaciją ir jos vertinimą pateikė kone identiškus komentarus.
Abi įstaigos tvirtina, kad ligoninėje yra teikiamos vadinamojo trečio lygio paslaugos, o į kitus miestus, visų metų kontekste, išgabenama nedidelė dalis pacientų, tad, panašu, problemos neįžvelgiama.
Akcentuojama, kad Klaipėdos vaikų ligoninėje yra teikiamos tretinio lygio vaikų neurologijos, vaikų ortopedijos-traumatologijos, vaikų reanimacijos-intensyviosios terapijos, vaikų pulmonologijos, vaikų endokrinologijos, vaikų nefrologijos, vaikų gastroenterologijos, vaikų reumatologijos paslaugos.
„Klaipėdos vaikų ligoninėje per metus gydoma apie 10 tūkst. pacientų. Sunkios būklės pacientų (sergančių sepsiu, sunkia bakterine infekcija, po sunkios traumos, apsinuodijimų, po sudėtingų chirurginių operacijų) Reanimacijos intensyviosios terapijos skyriuje gydoma apie 600 pacientų per metus“, – informavo gydymo įstaigos atstovai.
Taip pat pateiktame atsakyme teigiama, kad Klaipėdos vaikų ligoninės teikiamos paslaugos atitinka Vaikų klinikų teikiamas paslaugas. Taigi, išlieka klausimas – jeigu uostamiestyje veikiančioje ligoninėje yra teikiamos paslaugos, kurios atitinka Vaikų klinikų, kokios ir veikia Vilniuje bei Kaune, paslaugas, kodėl kiekvieną savaitę prireikia vaikus pervežti į kitą Lietuvos galą?
„Vadovaujantis teisės aktais, yra numatytos paslaugos, kurios gali būti teikiamos tik universitetinėse ligoninėse, pvz. retos ligos, sunki trauma pagal numatytus kriterijus, pacientai, kuriems reikalinga kardiochirurginė, onkohematologija pagalba ir kt.“, – patikslino ligoninė.
Be to, Klaipėdos vaikų ligoninėje paslaugos naujagimiams teikiamos antriniu A lygiu.
Beda pirštu į apklausas
Į klausimą, ar Klaipėdos valdžia nemato poreikio stiprinti Klaipėdos vaikų ligoninę ir siekti, kad čia būtų teikiamos tokios paslaugos, kaip Kaune ir Vilniuje, uostamiesčio savivaldybės pateiktame komentare pastebima, kad nuolat siekiama stiprinti Klaipėdos vaikų ligoninę bei užtikrinti, kad miesto, o kartu ir Klaipėdos regiono vaikai sulauktų visos reikalingos medicinos pagalbos.
„Šiuo metu steigiamas naujas Paliatyviosios pagalbos dienos centras sunkiai sergantiems vaikams, padaugėjo ankstyvosios reabilitacijos paslaugų, kurių tolimesnė plėtra numatoma ir būsimame Paliatyviosios pagalbos dienos centre Karoso gatvėje, čia įrengiant baseinus ir kitą reabilitacijai reikalingą infrastruktūrą. Taip pat plečiamos dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugos, stiprinama antrinio ir tretinio lygio ambulatorinė pagalba“, – teigė savivaldybė.
Klaipėdos valdžia taip pat beda į teigiamas tendencijas rodančias pacientų atstovų apklausas.
„Didžioji dauguma mažųjų Klaipėdos vaikų ligoninės pacientų tėvų, vertindami savo patirtį dešimtbalėje sistemoje, nurodo, kad čia teikiamomis paslaugomis yra patenkinti: įvertinimų vidurkis siekia daugiau nei 9 balus iš 10“, – dėstoma komentare.
Situacija prastės?
Situacijos dėl sergančių vaikų iš Klaipėdos pervežimo į kitą Lietuvos pusę nedramatizuoja ir Sveikatos apsaugos ministerija. Tokie atvejai vertinami kaip normali praktika.
„Lietuvos gydymo įstaigos veikia kaip tinklas, ir pacientų transportavimas iš vienos įstaigos į kitą, siekiant užtikrinti kokybiškas ir savalaikes paslaugas, yra įprasta praktika. Tai gali sąlygoti pacientų srautai, įstaigų darbo organizavimo tvarka bei jų turimi ištekliai ir galimybės laiku suteikti reikiamas paslaugas“, – teigiama LRT.lt perduotame ministerijos komentare.
Vis dėlto Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo nuomonė, panašu, kiek kitokia. Politikas LRT.lt sakė, kad ligonių vežiojimas per visą Lietuvą nėra pagirtinas elgesys.
„Šiai dienai taip yra todėl, kad Klaipėdoje nėra tokio lygio gydymo centro, kaip Kaune ar Vilniuje. Pajūrio vaikų ligoninėje trūksta specialistų, įrangos ir kuo tolyn, tuo bus prastyn.
Mes seniai Klaipėdos savivaldybei siūlėme, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė turėtų vaikų padalinį. Jame galėtų teikti tokio pat lygio paslaugas, kaip Kauno ir Santaros klinikose. Tada nereikėtų vežti sunkiai sergančių vaikų į kitus miestus.
Reikia mąstyti racionaliai ir galbūt Klaipėdos vaikų ligoninę sujungti su universitetine. Tai tikrai būtų naudingiau paslaugų prasme“, – kalbėjo A. Matulas.
Per metus perveža vien apie 80 naujagimių
Tiesa, ir šiuo metu dalis mažųjų ligonių – naujagimiai – yra gydomi Seimo nario minimoje KUL, tačiau ir čia ne visais atvejais gali būti suteikiamas visas reikalingas gydymas ir naujagimius tenka gabenti į Kauną arba Vilnių.
Ligoninės Moters ir vaiko klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas paaiškino, kad klinikos Neonatologijos centre teikiamos II B lygio paslaugos visiems naujagimiams.
Anot klinikos vadovo, centre veikia du sektoriai: Naujagimių intensyvios terapijos bei Naujagimių ligų.
Naujagimių intensyvioje terapijoje gydomi sunkiai sergantys, neišnešioti, mažiau nei 34 gestacijos savaičių amžiaus naujagimiai, kuriems reikalinga kvėpuojamoji terapija, intensyvi fototerapija, antibiotikoterapija, intensyvi priežiūra dėl termoreguliacijos, valgymo bei adaptacijos sutrikimų.
Naujagimius prižiūri ir gydo kvalifikuota gydytojų neonatologų bei anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų komanda.
Neonatologai po gimimo apžiūri visus gimusius naujagimius gimdykloje bei operacinėje, jei atliekama Cezario pjūvio operacija. Naujagimių ligų skyriuje, gulint kartu su mama, gydomi stabilios būklės naujagimiai, kuriems reikia antibakterinio ar kito gydymo, inicijuojamas natūralus naujagimio maitinimas, perteikiama žindymo svarba.
„Itin sunkios būklės naujagimiai, neišnešioti naujagimiai, gimę mažiau 34 savaičių gestacijos arba tokie, kuriems reikia ištyrimo tretinio lygio perinatologijos centre, yra pervežami į LSMU Kauno klinikas arba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Naujagimiai pervežami specialiu, visomis reikalingomis priemonėmis aprūpintu reanimobiliu, lydint gydytojui neonatologui bei naujagimių slaugytojai. Skubi neonatologinė pagalba užtikrinama visą parą“, – paaiškino L. Rovas.
Jis taip pat informavo, kad KUL yra atsakinga už naujagimių pervežamą iš visų Klaipėdos kraštui priskirtų ligoninių: Telšių, Tauragės, Mažeikių, Klaipėdos vaikų ligoninės.
Atitinkamai pagal esamą diagnozę naujagimiai transportuojami į Klaipėdos universiteto ligoninę arba esant sunkesniems atvejams, perkeliami į tretinio lygio perinatologijos centrus Vilniuje arba Kaune.
„Iš Klaipėdos regionui priskirtų ligoninių (Telšių ligoninės, Tauragės ligoninės, Mažeikių ligoninės, Klaipėdos vaikų ligoninės), taip pat iš KUL, per metus pervežama apie 80 naujagimių. Pernai tokių pervežimų buvo 76. Per 2023 iš Klaipėdos vaikų ligoninės į kitas įstaigas pervežta 13 vaikų“, – apie tik KUL vykdytus pervežimus teigė L. Rovas.
Medikas pripažino, kad KUL turi vieną reanimobilį, todėl pasitaiko atvejų, kai iškilus poreikiui pervežti naujagimį iš Klaipėdos, jis būna išvykęs pervežti naujagimių iš kitų ligoninių.
